Pamiršti istorijos vingiuose – sunkvežimiai, taksi ir furgonai

Publikuota: 2016-04-16
Kęstutis Bruzgelevičius komercinio transporto istorijos nusprendė imtis pamatęs, kad šia tema – vos vienas kitas neišsamus leidinys. Vladimiro ivanovo (vž) nuotr.
Kęstutis Bruzgelevičius komercinio transporto istorijos nusprendė imtis pamatęs, kad šia tema – vos vienas kitas neišsamus leidinys. Vladimiro ivanovo (vž) nuotr.
Autorius „Verslo žinios“

Ratą žmonija panaudojo vėliau nei galėjo, mat neturėjo kelių, hibridinis automobilis buvo išrastas prieš šimtmetį, o komerciniam automobiliui atsirasti prancūzai turėjo ne mažesnę įtaką nei vokiečiai. Tai tik keli Kęstučio Bruzgelevičiaus, žurnalisto ir knygos apie komercinio transporto istoriją „Pelnantys duoną“ autoriaus, atradimai, aptikti trejus metus renkant medžiagą leidiniui.

Automobilizmo istorija p. Bruzgelevičius domėjosi nuo vaikystės, o dirbdamas žurnalistu įdomiausias istorijas kaupė į segtuvą. Prieš trejus metus gavęs redaguoti iš vokiečių kalbos išverstą knygą apie automobilius, „besikuisdamas prie jos“ pamanė, kad parašytų ne prasčiau.

„Tik norėjau pakapstyti giliau, ypač komercinio transporto srityje“, – sako knygos autorius. Anot jo, apie lengvuosius automobilius ir jų istoriją prirašyta labai daug, o sunkvežimis, autobusas, taksi, furgonas – automobiliai, kurie yra žmonių darbo įrankis, – tarsi palikti nuošalyje.

Taškus sudėliojo p. Bruzgelevičiaus apsilankymas Vokietijos muziejuje (Deutsches Museum) Miunchene. Ten jis lankėsi ne sykį, tačiau visada – tik pagrindiniame pastate, mat nežinojo, kad transportui skirtas muziejaus padalinys įkurdintas kitame miesto gale.

„Apžiūrėjęs tą parodą supratau, kad dar labai daug ko nežinau apie automobilį“, – šypteli pašnekovas.

Per trejus darbo metus susidėliojo ir unikali knygos struktūra. Ponas Bruzgelevičius pasakoja, kad pirmoji mintis buvo komercinio transporto istoriją išdėstyti chronologiškai, tačiau nuo šios minties jį atbaidė baimė įklimpti į automobilius gaminančių įmonių istoriją, o labiau rūpėjo žanro raida.

„Kam rūpi įmonių istorija, gali nesunkiai rasti internete. O komercinio transporto, kaip žanro, istorija išryškėja per kūrybines kančias, kurias konstruktoriai patyrė ieškodami tam tikrų sprendimų“, – aiškina rašytojas.

Lėmė poreikiai

Pašnekovas įsitikinęs, kad automobilio raidą lėmė žmonijos poreikiai. Pavyzdžiui, lengvasis automobilis buvo sukurtas kaip daiktas, skirtas linksmai leisti laiką, tačiau kai juo prireikė vežti didesnį ir sunkesnį krovinį, paaiškėjo, kad toks automobilis per silpnas ir nepaslankus. Tuomet imta galvoti apie komercinį automobilį.

Komercinių automobilių atsirado XX a. pradžioje, tačiau, anot p. Bruzgelevičiaus, iki Pirmojo pasaulinio karo jie tarsi „miegojo“.

„Paradoksalu, bet iki Pirmojo pasaulinio karo vokiečiai net nenorėjo automobilio pripažinti, o štai Prancūzijoje automobilis vystėsi sparčiau. Tik karo išvakarėse vokiečiai pastebėjo, kad smarkiai atsilieka, ir ėmėsi sunkvežimių gamybos. Tačiau nepuolė kurti savo sunkvežimio, o įsigijo šveicarų „Saurer“ licenciją“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, augant sunkvežimių poreikiui, atsirado ir naujų modelių. Po Antrojo pasaulinio karo padėtis buvo panaši: Europa skendėjo griuvėsiuose, juos reikėjo išvalyti, statyti naujus namus. Sunkvežimių prireikė daug ir greitai, tad buvo sugalvota komercinio transporto priemones gaminti trirates. Pavyzdžiui, britų pagamintas triratis vilkikas su motociklo varikliu galėjo pavežti net 6 t svorio.

Pasitelkė literatūrą

Pasak pašnekovo, iš transporto muziejų ekspozicijų ne visada būna aišku, kokiame kontekste atsirado vienas ar kitas eksponatas.

„Eini ir praeini, atrodo, – daiktas kaip daiktas. Ir tik grįžęs namo peržiūrėdamas nuotraukas pagalvoji, kad įdomu, reikėjo stabtelėti“, – šypteli p. Bruzgelevičius.

Jis pasakoja, jog gilinantis į komercinio transporto istoriją kai kuriais atvejais reikiamų detalių padėjo atrasti grožinės literatūros kūriniai, kurių autoriai gyveno, kai buvo sukurta viena ar kita transporto priemonė.

Pavyzdžiui, Ericho Marios Remarque romanas „Trys draugai“ jam padėjo išsiaiškinti, kodėl Didžiosios depresijos laikais iš gamyklų išriedėjo patys prašmatniausi ir prabangiausi automobiliai.

„Kūrinio herojai, gyvenę Didžiosios depresijos laikais, tikėjo, kad net pačiu juodžiausiu metu yra turtingų žmonių, kuriems tokių automobilių reikia“, – šypsosi pašnekovas.

Guy de Maupassant’o novelė „Pampuška“ jam vaizdingai atskleidė, kodėl karietose ant grindų būdavo paklojama šieno. Juk pirmosios karietos buvo kabinamos ant diržų, tad važiuojant smarkiai siūbavo. Būdavo, kad užsupti keleiviai subloguodavo, o šienas leisdavo lengvai išvalyti karietą nuo skrandžio turinio.

„Be to, karietos neturėjo langų, tik užuolaidėles, todėl keliauti jomis buvo šalta. Šienas ant grindų šildydavo kojas“, – aiškina p. Bruzgelevičius.

Netrūko atradimų

Automobilių istorija p. Bruzgelevičius domėjosi nuo jaunų dienų, tačiau, sako, dalykų, kurie rašant knygą jį nustebino, netrūko. Vienas jų – ratas. Jo atėjimas į žmonių visuomenę vėlavo gerais 3.000–4.000 metų.

„Ratas buvo, tačiau nebuvo kelių, kur būtų galima jį naudoti, todėl laivininkystė plėtojosi gerokai sparčiau nei kelių transportas“, – atkreipia dėmesį jis.

Tarp didžiausių asmeninių atradimų pašnekovas mini tarsi savaime susiklosčiusią nuomonę, kad didžiausią indėlį į automobilizmo raidą įdėjo Vokietijos inžinieriai. Rinkdamas medžiagą knygai žurnalistas atrado, kad prancūzų indėlis – ne mažesnis, o gal ir didesnis.

„Prancūzas Auguste‘as Latilis sugalvojo ant vežimo priekinės ašies sumontuoti variklį ir visą tą konstrukciją pakišo po vežimo platforma. Šitaip sunkvežimis tapo patogesnis, mat prireikus taisyti ar pakeisti variklį užtekdavo atsukti kelis varžtus ir priekinė ašis išsitraukdavo su visu varikliu“, – aiškina p. Bruzgelevičius ir priduria, kad anuomet variklių resursas nebuvo didelis, tad keisti juos tekdavo dažnokai.

Naujovišką sunkvežimio konstrukciją prancūzas ne tik atrado, bet tokiu sunkvežimiu jį reklamuodamas nukeliavo iš Marselio iki Paryžiaus.

Tačiau labiausiai autorių stebino laikas tarp atradimų ir jų pritaikymo automobilizme. Pavyzdžiui, nuo turbinos atradimo ir jos panaudojimo variklyje praėjo kone 50 metų.

Karai ir konkurencija

Anot pašnekovo, stipriausiai į priekį komercinį transportą stūmė karinė pramonė ir pasauliniai karai. Dabar progreso variklis – ekonomika ir konkurencija.

„Konstruktoriai lenktyniauja vieni su kitais, kuriems pavyks sukurti kuo galingesnį, ekonomiškesnį ir ekologiškesnį variklį. Tai trys pagrindiniai reikalavimai, tačiau juos įgyvendinti gali tik tie gamintojai, kurie turi geriausius inžinierius, o šie – geriausias sąlygas įgyvendinti pažangiausiems projektams“, – įsitikinęs p. Bruzgelevičius.

Tokia arši konkurencija, pasak jo, yra ir priežastis, kodėl per daugiau nei šimtą metų iš daugiau nei tūkstančio bendrovių, gaminusių komercinį transportą, sumenko iki vos kelių tikrai stambių.

„Bendrovės neatlaiko konkurencijos ir viena po kitos jungiasi, didesnės suvalgo mažesnes“, – aiškina knygos autorius.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau