Protingi žmonės gyvena ilgiau

Publikuota: 2017-10-07
Yveso Hermano („REUTERS“) nuotr.
Yveso Hermano („REUTERS“) nuotr.

Žmonės, vaikystėje pasižymintys aukštu intelekto koeficientu (IQ), gyvena ilgiau nei tie, kurių IQ rezultatai žemesni, skelbia „Financial Times“, remdamasis „British Medical Journal“ tyrimo duomenimis.

Edinburgo (Škotija) universiteto profesoriaus Iano Deary‘o, besispecializuojančio diferencinėje psichologijoje, laboratorijoje atliktas tyrimas paskatino diskusijas apie teorijas, žinomas tik mažai mokslininkų grupei. Antai sistemų integralumo teorija teigia, jog aukšto IQ individai yra sveikesni ne vien todėl, kad paiso sveikos gyvensenos specialistų patarimų ir, takime, nerūko, arba uždirba daugiau, o gerai apmokamos profesijos gali užtikrinti sveikesnę darbo aplinką ir geresnę sveikatos priežiūros sistemą. Mūsų sveikata gali būti geresnė (arba blogesnė) dėl genetiškai paveldėtos fiziologijos: optimalus organizmo fukcionavimas gali lemti aukšą IQ ir atsparumą ligoms, teigiama FT.

Ankstesni tyrimai

Ryšiai tarp kognityvinių savybių ir sveikatos buvo tiriami ir anksčiau. Antai 1920 m. vienos Ilinojaus valstijos (JAV) mokyklos direktorius moksleiviams pasiūlė atlikti gerai žinomą IQ testą, o gavęs jo rezultatus, mokyklos medicinos seselės paprašė pateikti sveikatos įrašus 40-ies mokinių, parodžiusių geriausius rezultatus, ir 40-ies – žemiausius. Jis atkreipė dėmesį, jog gabiausių mokinių medicininės kortelės buvo beveik tuščios, o tai, teigia FT, – „tik dar vienas iš įrodymų, jog aukšto intelekto vaikai pasižymi ir gera fizine būkle.“

Ankstyvąsias idėjas apie intelekto matavimą XX a. pradžioje suformulavo vienas iš psichologų novatorių britas Charlesas Spearmanas (1863–1945). Jam nedavė ramybės, kiek tiesos yra posakyje – maxim mens sana in corpore sano (lot. sveikas protas sveikame kūne).

Škotijos tyrimo pėdsakais

Grįžtant prie „British Medical Journal“ tyrimo, – į prof. Deary‘o rankas pateko Škotijos gyventojų psichinės apklausos, atliktos 1932 ir 1947 m., anketos. Tais metais buvo užregistruoti beveik visų Škotijos vienuolikmečių IQ testų rezultatai. Sekdami vaikų raidą ir tirdami kai kurių iš jų mirties priežastis, mokslininkai stebėjo koreliaciją tarp vaikystės intelekto, nustatyto IQ testo metu, ir sveikatos vyresniame amžiuje.

Šis tyrimas, atliktas vadovaujant prof. Catherine Calvin, apėmė 65.000 škotų, apklaustų 1947 metais. 2015-aisiais beveik pusė jų buvo gyvi (apie 79 metų). Prof. Calvin ir jos kolegos pateikė išvadą, jog aukštesnis IQ, nustatytas vienuolikmečiams, buvo susijęs su mažesniu mirtingumu dėl koronarinių širdies ligų, insulto, su rūkymu susijusiu vėžiu, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto ligų, sužalojimų ir silpnaprotystės.

Tyrimo duomenimis, ryšys tarp aukštesnio IQ ir ilgesnio gyvenimo, pastebėto tarp vyrų ir moterų, išlieka net tuomet, kai atsižvelgiama į įvairius faktorius: didesnes pajamas ir gyvenimo būdą, teigiama FT. Beje, ankstesniuose (ir mažesnės apimties) tyrimuose pastebėtas ryšys atvėrė duris į visai naują sritį: kognityvinę epidemiologiją, kuri tiria ankstyvo intelekto rolę kaip rizikos faktorių sveikatai pilnametystėje.

Dvynių klausimu

Viena kognityvinių epidemiologų keliamų idėjų yra ta, kad genetika slepia ryšį tarp aukšto IQ ir geros sveikatos. Trumpai tariant, genetika gali būti atsakas sistemos sandarai. Norėdami tai ištirti, mokslininkai neseniai peržiūrėjo tos pačios lyties dvynių, iš kurių bent vienas buvo miręs, sveikatos duomenis.

Trijuose dvynių registruose – iš JAV, Suomijos ir Švedijos – buvo ir kognityvinių testų rezultatai iš vaikystės ar ankstyvos pilnametystės. Šiais duomenimis pagrįsto tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar ilgiau gyvenęs dvynys turėjo aukštesnį IQ.

Taigi, išvedus vidurkį tarp tarp identiškų ir neidentiškų porų, pasirodė, jog protingesnis dvynys gyveno ilgiau. Efektas buvo ryškesnis tarp neidentiškų dvynių (jie „dalijasi“ 50%, o ne 100% genų).

Tyrimas 2016 m. buvo publikuotas „Journal of Epidemiology“ su provokuojama antrašte: Ryšį tarp intelekto ir gyvenimo trukmės daugiausia lemia genetika.“

Kyla klausimas – kodėl nėra plačiai diskutuojama šia tema, klausia FT.

Priežastys gana aiškios. Tokią teoriją ištirti gana sudėtinga, nes intelektas gali veikti sveikatą įvairiais būdais, pavyzdžiui, skatinant išsilavinimą ir darbą (vien sveiko gyvenimo būdo praktiką galima laikyti kognityviu iššūkiu).

Bet kokį psichologinį fenomeną sunku paaiškinti 100%, juolab toks aiškinimas „suduria“ intelekto genetiką, IQ testus ir biologinės lemties idėją.

Taigi, jei genai turi įtakos intelektui ir sveikatai, kaip rodo Edinburgo universiteto tyrimo duomenys, mūsų gyvenimo kelias – net mirties laikas – yra iš dalies nulemti mūsų gimimo sąlygų.

Prof. Deary‘s šį aspektą pripažino pasakęs, jog prognozuoti sveikatą ir mirtį labiausiai atsižvelgiant į ankstyvą IQ būtų tas pats, lyg protingą, bet triukšmingą, nepaklusnų ir purviną vaiką pastatytum prieš senamadiškus ir įtarius giminaičius. Tačiau tai yra per svarbus „radinys“, kad būtų užmirštas.

“Kad kognityviniai gabumai yra susiję su sveikata, beveik nenuginčijama. Tačiau tik tolesni tyrimai parodys, kiek tai reikšminga“, – sako profesorius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau