Iliustruotasis mokslas: medžiai išduoda kosminį chaosą

Publikuota: 2017-10-01
„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
Autorius  

Prieš daugiau kaip 1.200 metų Žemei staiga smogė neįtikėtinas kosminės spinduliuotės kiekis. Paslaptingąjį įvykį, kuris, pasikartojęs šiandien, tiesiogiai paliestų mus visus, atskleidė japoninių kriptomerijų tyrimai. Tačiau kas atsakingas dėl šio incidento? Mokslininkai kaltina keturis įtariamuosius.

Nagojos universiteto (Japonija) fizikai gavo paslaptingą žinutę iš VIII amžiaus. Viduramžių žinutė įrašyta Jakušimos saloje pietinėje Japonijos dalyje augančių medžių rievėse. Šioje vietovėje auga milžiniški ypatingos – Yakusugi – rūšies kedrai, galintys sulaukti kelių tūkstančių metų. Kartu su kolegomis astrofizikė Fusa Mijake 2012 m. ištyrė kelių šių visžalių spygliuočių rieves ir padarė neįtikėtiną atradimą.

774–775 m. anglies koncentracija rievėse staiga padidėjo 1,2 procento. Pokytis gali pasirodyti nereikšmingas, tačiau šis rodiklis paprastai svyruoja tik 0,05 procento, tad padidėjimas daugiau kaip 20 kartų viršija įprastą.

Anglis 14 yra radioaktyvusis izotopas, kuris susidaro atmosferoje, kai anglį veikia kosmoso spinduliuotė. Visi gyvi organizmai, tarp jų – medžiai ir gyvūnai, nuolat sugeria anglį 14, japoninės kriptomerijos nėra išimtis. Šie medžiai išgyvena ypač ilgai (manoma, kad vienas medis Jukušimoje jau yra 7 tūkstančių metų), todėl jie gali atskleisti prieš daug metų įvykusius pokyčius Žemės atmosferoje.

Antarktidoje kita japonų mokslininkų grupė anksčiau aptiko neįprastai didelę berilio 10 dozę ledo kernuose, kurie taip pat datuojami apytiksliai 775 metais. Kaip ir anglis 14, berilis 10 susidaro, kai per atmosferą sklinda kosminė spinduliuotė, tad Japonijos mokslininkai turi ne vieną, o du aiškius įrodymus, liudijančius apie 775 m. įvykusį paslaptingą incidentą. Be to, šis reiškinys nebuvo lokalus. 2013 m. pradžioje suomių mokslininkai pranešė Vokietijoje augančių ąžuolų rievėse radę didelę anglies 14 koncentraciją.

Tai neabejotinai liudija, kad visą Žemę prausė, tikrąja šio žodžio reikšme, tokia kosminė spinduliuotė, kuri, jei pasikartotų šiandien, visame pasaulyje padarytų didžiulę žalą. Daug energijos turinčios bangos sukeltų trumpąjį jungimąsi palydovuose, o magnetiniai virpesiai imtų gaminti energiją transformatoriuose ir laiduose, taip būtų perkrauti perdavimo tinklai.

Sprogo mirštanti žvaigždė

Kad pasirengtų tokiai kosminei grėsmei ir, ne mažiau svarbu, patenkintų mokslinį smalsumą, mokslininkai dabar siekia išsiaiškinti, kas VIII šimtmetyje nutiko kosmose. Kas sukėlė intensyvią kosminę spinduliuotę?

2012 m. vasarą p. Mijake su kolegomis tyrimo rezultatus išspausdino tarptautiniame mokslo žurnale „Nature“. Nuo tada mokslininkai iš viso pasaulio stengiasi išsiaiškinti, kas nutiko. Akivaizdžiausias kaltininkas, kurį iškart įtarė ir p. Mijake, – sprogusi žvaigždė, vadinama supernova.

Japonijoje atlikti anglies 14 skaičiavimai rodo, kad iš kosmoso sklindanti spinduliuotė 775 m. buvo tokia intensyvi, kad ją galėjo sukelti tik Žemės kosminėje kaimynystėje ties žuvimo riba buvusi milžiniška žvaigždė. Supernova išskiria tokį didžiulį kiekį energijos, kad žvaigždė po kelių dienų ima šviesti milijardus kartų ryškiau ir nušvinta it ištisa galaktika.

Šios teorijos paslaptis – pasirodo, niekas iš apytiksliai 200 milijonų planetos gyventojų danguje nepastebėjo nieko neįprasto, o masyvios žvaigždės žūtbūtinė kova būtų neabejotinai matoma didžiojoje pasaulio dalyje plika akimi.

Apie šį dramatišką įvykį neliko jokių konkrečių įrašų – tai gana neįtikėtina situacija. Supernovų sprogimai anksčiausiai aprašyti 185 m., kai kinų astronomai atrado tai, ką apibūdino kaip danguje „besilankančią žvaigždę“. Tačiau daugumoje tuometinių šaltinių nieko nesakoma apie 775 m. pastebėtą supernovą, tad mokslininkai abejoja, kad tais metais didelis žvaigždės sprogimas apskritai įvyko.

Be to, supernovos teorijoje trūksta dar vieno svaraus įrodymo – sprogstanti žvaigždė palieka matomų ženklų, kuriuos astronomai dar galėtų užfiksuoti rentgeno ir radijo teleskopais. Sprogusios supernovos branduolys išlieka neutroninės žvaigždės arba, jei žvaigždė buvo pakankamai masyvi, juodosios skylės pavidalu. Tačiau mokslininkams nepavyko rasti jokių 775 m. užgesusios žvaigždės pėdsakų, tad panašu, kad supernovos turi tvirtą alibi.

Žybsnį sukėlė sprogimas

Vokietijos Jėnos universiteto astrofizikai pataria pamiršti supernovas. Jie nurodo kitą veiksnį – gama spindulių žybsnius — trumpus itin daug energijos turinčios spinduliuotės proveržius. Galimi du gama spindulių žybsnių šaltiniai: jie gali būti sprogstančios milžiniškos žvaigždės priešmirtiniai šauksmai arba atsirasti dėl, pavyzdžiui, dviejų neutroninių žvaigždžių susidūrimo. Gama spindulių žybsniai – galingiausi sprogimai Visatoje, per kelias sekundes išskiriantys 100 kartų daugiau energijos nei Saulė pagamina per visą egzistavimą.

Jėnos universiteto mokslininkų Ralpho Neuhauserio ir Valeri Hambaryanas teigimu, gama spindulių proveržiu galima paaiškinti didelę anglies 14 koncentraciją kriptomerijose ir tai, kad nėra 775 m. įvykusio incidento liudininkų. Gama spindulių žybsnių iš Žemės stebėti negalima, tačiau juos gali išmatuoti palydovai, anksčiausiai juos užfiksavę praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje.

Jėnos universiteto mokslininkai daro prielaidą, kad gama spindulių žybsnį 775 m. sukėlė žvaigždžių liekanų susidūrimas – pavyzdžiui, juodųjų skylių, neutroninių žvaigždžių ar baltųjų nykštukių, t. y. nedidelių ir kompaktiškų žvaigždžių, artėjančių prie gyvavimo ciklo pabaigos. Per kelias tokio susidūrimo sekundes išsiskiria labai didelis energijos kiekis, o vėliau itin smarkiai padidėja anglies 14 kiekis Žemės atmosferoje.

Ponas Neuhauseris ir p. Hambaryanas mano, kad susidūrimas įvyko mūsų galaktikoje, Paukščių Take, už 3–12 tūkstančių šviesmečių nuo Saulės. Anot R. Neuhäuserio, jei susidūrimas būtų nutikęs šiek tiek arčiau Žemės, gama spindulių žybsnis būtų sunaikinęs ozono sluoksnį, o tai gyvūnams ir žmonėms būtų sukėlę smarkių odos ir akių pažeidimų ir pakenkę augmenijai.

Šie du mokslininkai ragina astronomus nuodugniai tyrinėti dangų ir ieškoti matomų milžiniško sprogimo liekanų – juodosios skylės ar neutroninės žvaigždės.

Į Saulę įsirėžė didžiulė kometa

Izraelio Beno Guriono universiteto fiziko Davido Eichlerio tvirtinimu, astronomai gali nebesistengti. Kaip ir daug kitų mokslininkų, izraelietis nuodugniai išnagrinėjo F. Mijake duomenis ir padarė išvadą, kad 775 m. įvykusio reiškinio kaltininkė tikriausiai buvo milžiniška kometa, įsirėžusi į Saulę.

Kometa didesniu nei 600 kilometrų per sekundę greičiu susidūrė su Saule, sprogo ir sukėlė galingą Saulės audrą, didelės jos energijos dalelės (protonai, elektronai, atomų branduoliai) nuskriejo iki Žemės. Pono Eichlerio teigimu, šis protrūkis buvo tikriausiai didžiausias kada nors įvykęs, turbūt ne mažiau kaip 30 kartų galingesnis už pačią galingiausią kada nors užfiksuotą garsiąją 1859 m. Saulės audrą.

Ponas Eichlerio skaičiavimais, 775 m. kometa turėjo būti didumo kaip garsioji Heilio ir Bopo kometa, kurios skersmuo buvo 40–80 kilometrų ir kuri gražiai ir ryškiai švietė naktiniame danguje 1996–1997 metais.

Kometos nuolat praskrieja arti Saulės ar su ja susiduria, astronomai net sugalvojo joms specialų pavadinimą – „Saulės lietėjos“, t. y. Saulę „bučiuojančios“ kometos. Dažniausiai kometos Saulės nepasiekia, nes dėl didelio karščio išsilydo ir išnyksta dar prieš susidūrimą. Tokios kometos paprastai būna labai nedidelės, tad, p. Eichlerio teigimu, 775 m. dydžio kometos pasirodo kas kelis tūkstantmečius.

Žemę pasiekė Saulės išsiveržimas

Viena didžiausių mokslininkų stebėtų „Saulės lietėjų“ kometų yra „Lovejoy“, kurios skersmuo tesiekia apie 500 metrų. Dideliam mokslininkų nustebimui, 2011 m. gruodį ji išgyveno praskriejusi vos 140 000 kilometrų atstumu nuo Saulės. Pavyzdžiui, Žemė aplink Saulę skrieja 150 milijonų kilometrų atstumu.

Mokslininkai Brianas C. Thomas ir Adrianas Melottas iš Kanzaso valstijos (JAV) sutinka su p. Eichleriu, kad 775 m. buvusią spinduliuotę galėjo sukelti neįprastai galingas Saulės išsiveržimas. Tačiau, jų teigimu, kometos nebuvo – Saulė jį sukėlė pati ir per milžinišką sprogimą į kosmosą pasiuntė tiek energijos, kiek prilygsta milijardams atominių bombų. Tokie išsiveržimai vyksta, kai magnetiniame Saulės lauke susikaupusi energija staiga išsiskiria ir sprogsta Saulės paviršiuje.

Ponios Mijake komandos teigimu, Saulės išsiveržimų teorija turi vieną silpną vietą – anglies 14 koncentracija japoninėse kriptomerijose tokia didelė, kad norint pasiekti 775 m. spinduliuotės lygį Saulės išsiveržimas turėjo būti apie 100 kartų galingesnis nei stipriausi žinomi išsiveržimai.

Saulės išsiveržimo teorijos šalininkai argumentuoja ją tuo, kad apytiksliai kas 100 ar 200 metų Žemei smogia vadinamoji Saulės superaudra, t. y. itin galingas Saulės išsiveržimas. Pastarąjį kartą jis įvyko 1859 m. ir, kai magnetinį Žemės lauką užplūdo krūvį turinčių dalelių audra, buvo sugadinta sudėtingiausia bendravimo priemonė – elektrinis telegrafas. Kompasai ėmė rodyti klaidingai, o iš kabelių pasipylė kibirkštys.

Krūvį turinčios dalelės didžiąją pasaulio dalį nušvietė ryškiomis pašvaistėmis. Šis įspūdingas reginys primena per dangų pamažu vilnijančias raudonos, žalios ir violetinės spalvos antklodes. 1859 m. pašvaistės buvo tokios ryškios, kad be jokio kito šviesos šaltinio buvo galima skaityti knygą.

Pašvaistės paprastai nušvinta kartu su Saulės išsiveržimais, nes didelės energijos dalelės iš Saulės ima trikdyti magnetinį Žemės lauką. Istoriniuose šaltiniuose mokslininkams pavyko rasti netiesioginių kosminių išsiveržimų aprašymų. Anglosaksų kronikoje, kurioje pamečiui aprašoma Vidurio Anglijos istorija nuo romėnų invazijos iki XII šimtmečio, užsimenama, kad danguje po saulėlydžio pasirodė raudonas kryžius. Tiesa, tai nutiko ne 775 m., bet anksčiau. Kitas XIII a. kronikininkas Rogeris iš Vendoverio rašė, kad 776 m. „Sasekso danguje pasirodė gyvačių“. Kelių mokslininkų teigimu, kronikininkas danguje matė po dangų besirangančias pašvaistes.

Ponia Mijake ir jos kolegos Japonijoje nors ir tvirtina, kad reikiamo dydžio išsiveržimų Saulėje paprastai nevyksta, jie linkę palaikyti galingo Saulės išsiveržimo teoriją. Tačiau, kad teorija pasitvirtintų, reikia, kad visą spinduliuotę Saulė nukreiptų tiesiai į Žemę, o ne visomis kryptimis. Tai būtų neįprasta.

Pažeidžiamesni nei 775 m.

Supernova, gamos spindulių žybsnis, milžiniška kometa ar galingoji Saulės audra? Mokslininkai nėra tikri, kuris iš keturių įtariamųjų kaltas. Trūksta tikslesnio kaltininko apibūdinimo, todėl kiekviena teorija gali būti patikimesnė už kitas, be to, ateityje įtariamųjų gali daugėti. Vienu dalyku tiki visi – mokslininkai yra labai susidomėję 775 m. spinduliuotės antpuoliu. Priežastis paprasta – jis gali pasikartoti.

775 m. šis įvykis neturėjo didelio poveikio, tik paliko pėdsakų medžiuose ir lede. Tačiau jei tai nutiktų šiandien, žmonėms tektų ilgus metus gyventi be elektros ir komunikacijos priemonių. O kadangi pasirengti tam, ko nežinome, yra sunku, mokslininkai ir toliau bandys išsiaiškinti, kas nutiko 775 metais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Naujus katalonų susirėmimus su policija išprovokavo meno kūriniai 1

Ljeidos mieste, Katalonijoje, kilo susirėmimai su policija dėl meno kūrinių, kuriuos centrinė Ispanijos...

Laisvalaikis
2017.12.11
Paaiškėjo nacionalinių premijų laureatai

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė šių metų Nacionalinių kultūros ir meno...

Laisvalaikis
2017.12.11
XXI amžiaus santuoka: rečiau, bet tvirčiau 1

Santuoka Vakarų šalyse nebėra prievolė, bet jos svarba dėl to nemažėja.

Laisvalaikis
2017.12.10
 Bridžita Džouns keičia profesiją Premium

Vienas įstabiausių žmonijos prietarų yra tai, kad kalendorinė metų kaita, kuri, priminsim, yra Julijaus,...

Verslo klasė
2017.12.09
Tautinės Filantropijos pamokos: kaip mes pastatėme nacionalinį muziejų

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT.

Laisvalaikis
2017.12.09
Algoritminės prekybos fondo valdytojas Aistis Raudys: algoritmai neklysta – tik žmonės 19

Aistis Raudys, VU docentas, algoritminio fondo valdytojas, prieš dešimtmetį sujungė didžiuosiuose Europos...

Laisvalaikis
2017.12.08
Išmani Lietuva prasideda nuo švietimo Premium

Visi sutiksime, kad išmani Lietuva prasideda nuo švietimo. Su kuo dar apie jį kalbėtis, jei ne su Vyriausybės...

Verslo klasė
2017.12.06
Šimtametė Suomija: garsina ežerai, Kalėdų senelis ir kava

Gruodžio 6-oji – Suomijos nepriklausomybės diena. Lygiai prieš 100 metų ji tapo savarankiška valstybe su savo...

Laisvalaikis
2017.12.06
Paskelbta patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė

Europos Komisijos vykdomo EDEN projekto „Patraukliausia turizmo traukos vietovė“ laimėtoju paskelbtas...

Laisvalaikis
2017.12.06
Meno kūrinių aukcionų rengėjai paskelbė lenktynes 3

Meno kūrinių kolekcininkams tikras karštymetis – praėjusį penktadienį Toleran­cijos centre surengtas 50-asis...

Laisvalaikis
2017.12.06
Sukilimo dalyvius siūlo perlaidoti Rasų kapinėse

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas...

Laisvalaikis
2017.12.05
Jei Leonardo da Vinci „Pasaulio išgelbėtojas“ būtų parduodamas Lietuvoje 7

O ką, jei vienas iš mūsų trijų aukcionų būtų išstatęs Leonardo Da Vinci „Pasaulio išgelbėtoją“ vidaus meno...

Laisvalaikis
2017.12.03
Bausmės senovės Danijoje – kasdienis reikalas

Paskutinis Danijos budelis Jensas Carlas Theodoras Seistrupas paskutinę galvą nukirto 1892 m. Horsense.

Laisvalaikis
2017.12.03
Thomas More’as ir Tommaso Campanella rašo kelionių literatūrą Premium

Kelionių literatūros (ar bent jau pasakojimų) šiandien išvengti neįmanoma. Eini pro knygyną – ji moja tau iš...

Verslo klasė
2017.12.02
JAV Senatas mažina mokesčius 7

JAV Senatas priėmė istorinį mokesčių sistemos reformos įstatymą. Tai bus didžiausia šalies mokesčių sistemos...

Verslo aplinka
2017.12.02
Lukiškių aikštės memorialas: laukiama ekspertų žodžio 9

Konkurso memorialui Vilniaus Lukiškių aikštėje nugalėtojas, menininkas Andrius Labašauskas artimiausiu metu...

Statyba ir NT
2017.12.01
Kultūros atašė Biliūnaitė – apie taisykles, galimybes Kinijoje ir kuo mes įdomūs 4

„Europa kinams atrodo kaip vienas darinys, todėl mes turime labai norėti, aiškiai pareikšti, kad norime, ir...

Laisvalaikis
2017.12.01
Pirmasis triušis iš skrybėlės – vertingosios Lukiškių aikštės savybės 9

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lukiškių aikštės memorialas taip ramiai „nepraeis“. Pačią pirmąją dieną po...

Laisvalaikis
2017.11.28
JK benamiai galės apsipirkti specialiuose prekių automatuose

Jungtinėje Karalystėje (JK) startuoja nauja iniciatyva. Specialiuose prekių automatuose benamiai galės...

Vadyba
2017.11.27
Paskelbtas Lukiškių aikštės memorialo projekto laimėtojas 27

Paskelbtas laisvės kovotojų įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje konkursą laimėjęs projektas. Visuomenės ir...

Laisvalaikis
2017.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau