Kas geriau padės parduoti: regiono ar šalies kilmės etiketė?

Publikuota: 2017-10-01
Sebastiano di Bella, Sicilijos ūkininkų asociacijos prezidentas, įsitikinęs: „Šalies vardui rinkose įtvirtinti reikia 10 metų didelių pastangų.“ Gabijos Karlonaitės nuotr.
Sebastiano di Bella, Sicilijos ūkininkų asociacijos prezidentas, įsitikinęs: „Šalies vardui rinkose įtvirtinti reikia 10 metų didelių pastangų.“ Gabijos Karlonaitės nuotr.

Šių metų pavasarį Sicilijos ūkininkų asociacija (it. Agricoltori Siciliani Associati) nusprendė Lietuvoje prekiauti savo produktais, paženklintais „Made in Sicily“ kilmės etikete. Su Sebastiano di Bella, asociacijos prezidentu ir šio regiono vyndariu, VŽ kalbėjosi apie pasirinkimą ženklinti eksportuojamus produktus regiono, o ne šalies kilme.

„Made in Italy“ – septintas pagal patikimumą produkto kilmės ženklas pasaulyje ir viena geriausiai vertinamų etikečių mados industrijoje, rodo statistinių duomenų portalo „Statista.com“ 2017 m. sudarytas „Made–In Country Index“ reitingas.

Jame – 59 pasaulio šalys ir ES. Sąraše pirmauja Vokietija, Šveicarija, Švedija, ES, Jungtinė Karalystė, Kanada. Baltijos šalys į reitingą nepateko. Lenkija prekių kilmės reitinge užima 24 vietą.

Pasikalbėti apie itališkų produktų vertę p. Bella pakviečia į aukštutiniame Palerme, vadinamajame verslo mikrorajone, esančią vyninę „Enoteca Buonvini“. Pokalbį neišvengiamai pradedame apie jau savaitę iki saulėlydžio tvyrantį 38 laipsnių karštį. Kita, Sicilijoje niekada neišsenkanti, tema – maistas ir vynas. Ponas Bella pasiūlo lengvo baltojo „Esperides Catarratto“ iš savo 500 m virš jūros lygio auginamų vynuogynų. Vietinių mėgstamas užkandis prie jo – šiaudeliais pjaustyti rabarbarai.

Gamina kokybei

Ponas Bella save vadina smulkiu verslininku – per metus jis išpilsto apie 75.000 butelius vyno ir neplanuoja šio kiekio didinti. Paklaustas, kodėl, telefono ekrane atverčia savo ūkio internetinį puslapį „Dibellavini.lt“, kuriame mirga: „Industrija paverčia visus lygiais, o amatas – unikaliais.“ Pasak vyndario, amato puoselėjimas yra itališkos kilmės pagrindas: „Aš remiuosi italų gamintojų filosofija – noriu gaminti tokį produktą, kuris pirmiausia patiktų man pačiam.“

Ponas Bella įsitikinęs, kad tik maži gamintojai gali daugiau dėmesio kreipti į produkto kokybę, didesniesiems svarbiau – pardavimai.

Krimstelėjęs rabarbaro, jis paaiškina, kad dėl šios taisyklės Italija yra vertinama net ten, kur joks italas nebuvo įkėlęs kojos: „Italija – smulkių gamintojų žemė. Mūsų tikslas – ne kasmet padidinti pelną dešimčia procentų, bet išlaikyti tėvų ir senelių išgautą produkto kokybės reputaciją.“

Pagrindas – šeima

Anot pašnekovo, esminis itališkos kokybės pagrindas – šeimos verslas. Jis pasakoja, kad tarptautiniai italų įmonių vardai išaugo būtent iš šeimos veiklos. Pirmiausia jis pamini „Versace“ – kai 1970 m. Gianni Versace iš Kalabrijos Redžio išvyko į Milaną įgyvendinti svajonės – įkurti savo mados vardo namus, vyresnysis jo brolis Santo ir jaunesnioji sesuo Donatella nusekė jam iš paskos. 1977 m. įkūrus „Versace“ namus, Santo tapo atsakingas už vadybą, o Donatella prisidėjo prie fotosesijų, vėliau pati ėmė kurti drabužius.

Kitas pavyzdys – „Benetton Group“. Šį šeimos verslą 1965 m. pradėjo Luciano Benettonas. Kai jo sukurti megztiniai sulaukė susidomėjimo Veneto regiono parduotuvėse, prie veiklos jis paprašė prisidėti savo dviejų brolių ir sesers. Dabar kompanija valdo per 6.000 drabužių parduotuvių tinklą visame pasaulyje.

Ieško naujų rinkų

Ponas Bella savo produkcijos didinti neplanuoja, bet nuolat ieško naujų rinkų užsienyje. Anot jo, parduoti itališką vyną svetur kur kas lengviau nei Italijoje, nes čia vyndarystė kultivuojama seniau, nei buvo pastatyti pirmieji miestai. Baltijos šalys – naujausia rinka, kurioje p. Bella bando prekiauti savo vynais ir Sicilijos ūkininkų produktais. Anot jo, į šią, dar besiformuojančią, rinką įžengti kur kas lengviau nei į Vokietiją, Šveicariją ar kitą Vakarų Europos šalį, kur jau seniai nusistovėjo taisyklės ir pagrindiniai dalyviai.

Sicilietiškus produktus jis pirmiausia pristatė „Vyno dienose“ Vilniuje, ir sulaukė susidomėjimo, dabar jais prekiaujama Lietuvoje.

Vyndarys tiki, kad jo pirkėjams patinka ne tik ragauti vyną, bet ir žinoti, iš kur jis kilęs. Anot jo, pažįstantiems Siciliją šis regionas tampa „įrankiu“ įvertinti produktą, o čia nebuvusiems „Made in Sicily“ tampa galimybe paragauti produktų iš neregėto krašto.

„Kilmė yra produkto rėmas. Manau, ir mano vyne yra maža dalis Sicilijos“, – šypteli pašnekovas.

Jis paaiškina, kad savo produkciją žymi etikete „Made in Sicily“, nes klientams nori pasiūlyti ne vien Italiją.

Pasak p. Bellos, Italijos kilmė neturi reikšmės vyno kultūroje, – kiekviename šalies regione rasi labai skirtingų vynų.

Pagaminta Lietuvoje

Ponas Bella sako manąs, kad Sicilijos vynų istorija galėtų būti puikus pavyzdys Lietuvai – jis pataria nesižvalgyti į jau įvertintą pasaulyje produkciją, bet atkreipti dėmesį į tai, ką turime geriausia.

Norėdami užsiauginti stiprų vardą, tokį, kaip „Made in Italy“, turėtumėte stiprinti savo šalies vardą. Tai galima pradėti ant etikečių nurodant lietuvišką, o ne europietišką kilmę, įsitikinęs pašnekovas. Anot jo, kilmės nuoroda „Pagaminta ES“ neturi jokio identiteto ir neaugina šalies vardo.

Ponas Bella prognozuoja, kad pirmą dešimtį metų „Pagaminta Lietuvoje“ neturės didelės vertės, bet anksčiau ar vėliau žmonės šią nuorodą pradės atpažinti: „Svarbu auginti savo klientų būrį, o tai neatsitinka greitai.“

Dalius Trumpa, AB „Ro­kiškio sūris“ direktoriaus pavaduotojas, VŽ pasakojo, kad lietuviškų maisto produktų kilmė anksčiau buvo vertingesnė nei dabar. Anot jo, šalies pieno produkcija buvo ypač vertinama Rusijoje ir kitose Rytų bloko šalyse, bet nutraukus prekybą su Rusija dabar tenka ieškoti kitų verslo formų. Vena jų – pieno produktų žaliavos tiekimas, kurią apdirbus galutiniame produkte nebelieka jokios lietuviškos kilmės.

„Kai dirbome su Rusija, aiškiai žymėdavome, kad produktas pagamintas Lietuvoje, ir tai mums duodavo didelę pridėtinę vertę. Istoriškai susiklostė, kad lietuviški produktai tose rinkose turėjo gerą įvaizdį, pradėtą kurti tarybiniais laikais. Deja, Vakarų Europos rinkose „Pagaminta Lietuvoje“ etiketė greičiau sukeltų atvirkštinę reakciją“, – įsitikinęs p. Trumpa.

Anot jo, tikėtis, kad lietuviški sūriai Italijoje bus lygiai taip pat vertinami kaip vietos produkcija, būtų naivu: „Eksportuojant sūrį į šalis, kur jo gaminimo tradicijos gilesnės nei Lietuvoje, nereikėtų ryškinti fakto, kad produktas atvežtas iš Lietuvos, nes tai greičiau turės neigiamą nei teigiamą poveikį.“

Ponas Trumpa paaiškina, kad ieškant naujų rinkų įmonei padeda ne Lietuvos, bet tarptautinių partnerių, tokių kaip „Mars“ ar „Craft Food“, vardai: „Tokie partneriai naujoms rinkoms yra įrodymas, kad mes gerai įsitvirtinę.“

„Made in...“ nebesvarbu

Kilmės nuorodos etiketė ilgą laiką buvo produktų kokybės rodiklis, kurtas Prancūzijos siuvėjų, Italijos odininkų ar Šveicarijos laikrodininkų. Dabar ši etiketė daug dažniau yra saugumo ir sveikatos standartų atitikimo rodiklis, rašo „Statista.com“.

Kita vertus, kilmė, nurodyta ant etiketės, vis mažiau atitinka tikrovę. Europos kilmės ženklo etiketės drabužis gali būti pagamintas pigioje ir santykinai nereguliuojamoje darbo rinkoje, kaip antai Kinijoje, o baigtas gaminti ir supakuotas Prancūzijoje ar Italijoje, ir tai suteikia teisę ant etiketės nurodyti prancūzišką arba itališką jo kilmę.

Dėl reguliavimo, leidžiančio ne visai tiksliai nurodyti produktų kilmę, stiprėja alternatyvios ženklinimo etiketės, tokios, kaip „Fairtrade“ ar „Certified Organic“. Ga­min­tojai, kurie rūpinasi prekių kilme, renkasi šiomis etiketėmis pažymėtus produktus, nes tai užtikrina aukštesnius gaminimo standartus, rašo „Statista.com“.

Visgi šalių kilmės ženklai išlieka svarbi produkto įvaizdžio dalis. Ponas Bella neslepia, kad itališka kilmė jam padeda rasti klientų užsienio rinkose. Nors Europos šalyse ir JAV savo vynus jis pristato kaip sicilietiškus, kinams pateikia juos kaip itališką produktą, nes Sicilija ten beveik nežinoma.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau