Kas geriau padės parduoti: regiono ar šalies kilmės etiketė?

Publikuota: 2017-10-01
Sebastiano di Bella, Sicilijos ūkininkų asociacijos prezidentas, įsitikinęs: „Šalies vardui rinkose įtvirtinti reikia 10 metų didelių pastangų.“ Gabijos Karlonaitės nuotr.
Sebastiano di Bella, Sicilijos ūkininkų asociacijos prezidentas, įsitikinęs: „Šalies vardui rinkose įtvirtinti reikia 10 metų didelių pastangų.“ Gabijos Karlonaitės nuotr.

Šių metų pavasarį Sicilijos ūkininkų asociacija (it. Agricoltori Siciliani Associati) nusprendė Lietuvoje prekiauti savo produktais, paženklintais „Made in Sicily“ kilmės etikete. Su Sebastiano di Bella, asociacijos prezidentu ir šio regiono vyndariu, VŽ kalbėjosi apie pasirinkimą ženklinti eksportuojamus produktus regiono, o ne šalies kilme.

„Made in Italy“ – septintas pagal patikimumą produkto kilmės ženklas pasaulyje ir viena geriausiai vertinamų etikečių mados industrijoje, rodo statistinių duomenų portalo „Statista.com“ 2017 m. sudarytas „Made–In Country Index“ reitingas.

Jame – 59 pasaulio šalys ir ES. Sąraše pirmauja Vokietija, Šveicarija, Švedija, ES, Jungtinė Karalystė, Kanada. Baltijos šalys į reitingą nepateko. Lenkija prekių kilmės reitinge užima 24 vietą.

Pasikalbėti apie itališkų produktų vertę p. Bella pakviečia į aukštutiniame Palerme, vadinamajame verslo mikrorajone, esančią vyninę „Enoteca Buonvini“. Pokalbį neišvengiamai pradedame apie jau savaitę iki saulėlydžio tvyrantį 38 laipsnių karštį. Kita, Sicilijoje niekada neišsenkanti, tema – maistas ir vynas. Ponas Bella pasiūlo lengvo baltojo „Esperides Catarratto“ iš savo 500 m virš jūros lygio auginamų vynuogynų. Vietinių mėgstamas užkandis prie jo – šiaudeliais pjaustyti rabarbarai.

Gamina kokybei

Ponas Bella save vadina smulkiu verslininku – per metus jis išpilsto apie 75.000 butelius vyno ir neplanuoja šio kiekio didinti. Paklaustas, kodėl, telefono ekrane atverčia savo ūkio internetinį puslapį „Dibellavini.lt“, kuriame mirga: „Industrija paverčia visus lygiais, o amatas – unikaliais.“ Pasak vyndario, amato puoselėjimas yra itališkos kilmės pagrindas: „Aš remiuosi italų gamintojų filosofija – noriu gaminti tokį produktą, kuris pirmiausia patiktų man pačiam.“

Ponas Bella įsitikinęs, kad tik maži gamintojai gali daugiau dėmesio kreipti į produkto kokybę, didesniesiems svarbiau – pardavimai.

Krimstelėjęs rabarbaro, jis paaiškina, kad dėl šios taisyklės Italija yra vertinama net ten, kur joks italas nebuvo įkėlęs kojos: „Italija – smulkių gamintojų žemė. Mūsų tikslas – ne kasmet padidinti pelną dešimčia procentų, bet išlaikyti tėvų ir senelių išgautą produkto kokybės reputaciją.“

Pagrindas – šeima

Anot pašnekovo, esminis itališkos kokybės pagrindas – šeimos verslas. Jis pasakoja, kad tarptautiniai italų įmonių vardai išaugo būtent iš šeimos veiklos. Pirmiausia jis pamini „Versace“ – kai 1970 m. Gianni Versace iš Kalabrijos Redžio išvyko į Milaną įgyvendinti svajonės – įkurti savo mados vardo namus, vyresnysis jo brolis Santo ir jaunesnioji sesuo Donatella nusekė jam iš paskos. 1977 m. įkūrus „Versace“ namus, Santo tapo atsakingas už vadybą, o Donatella prisidėjo prie fotosesijų, vėliau pati ėmė kurti drabužius.

Kitas pavyzdys – „Benetton Group“. Šį šeimos verslą 1965 m. pradėjo Luciano Benettonas. Kai jo sukurti megztiniai sulaukė susidomėjimo Veneto regiono parduotuvėse, prie veiklos jis paprašė prisidėti savo dviejų brolių ir sesers. Dabar kompanija valdo per 6.000 drabužių parduotuvių tinklą visame pasaulyje.

Ieško naujų rinkų

Ponas Bella savo produkcijos didinti neplanuoja, bet nuolat ieško naujų rinkų užsienyje. Anot jo, parduoti itališką vyną svetur kur kas lengviau nei Italijoje, nes čia vyndarystė kultivuojama seniau, nei buvo pastatyti pirmieji miestai. Baltijos šalys – naujausia rinka, kurioje p. Bella bando prekiauti savo vynais ir Sicilijos ūkininkų produktais. Anot jo, į šią, dar besiformuojančią, rinką įžengti kur kas lengviau nei į Vokietiją, Šveicariją ar kitą Vakarų Europos šalį, kur jau seniai nusistovėjo taisyklės ir pagrindiniai dalyviai.

Sicilietiškus produktus jis pirmiausia pristatė „Vyno dienose“ Vilniuje, ir sulaukė susidomėjimo, dabar jais prekiaujama Lietuvoje.

Vyndarys tiki, kad jo pirkėjams patinka ne tik ragauti vyną, bet ir žinoti, iš kur jis kilęs. Anot jo, pažįstantiems Siciliją šis regionas tampa „įrankiu“ įvertinti produktą, o čia nebuvusiems „Made in Sicily“ tampa galimybe paragauti produktų iš neregėto krašto.

„Kilmė yra produkto rėmas. Manau, ir mano vyne yra maža dalis Sicilijos“, – šypteli pašnekovas.

Jis paaiškina, kad savo produkciją žymi etikete „Made in Sicily“, nes klientams nori pasiūlyti ne vien Italiją.

Pasak p. Bellos, Italijos kilmė neturi reikšmės vyno kultūroje, – kiekviename šalies regione rasi labai skirtingų vynų.

Pagaminta Lietuvoje

Ponas Bella sako manąs, kad Sicilijos vynų istorija galėtų būti puikus pavyzdys Lietuvai – jis pataria nesižvalgyti į jau įvertintą pasaulyje produkciją, bet atkreipti dėmesį į tai, ką turime geriausia.

Norėdami užsiauginti stiprų vardą, tokį, kaip „Made in Italy“, turėtumėte stiprinti savo šalies vardą. Tai galima pradėti ant etikečių nurodant lietuvišką, o ne europietišką kilmę, įsitikinęs pašnekovas. Anot jo, kilmės nuoroda „Pagaminta ES“ neturi jokio identiteto ir neaugina šalies vardo.

Ponas Bella prognozuoja, kad pirmą dešimtį metų „Pagaminta Lietuvoje“ neturės didelės vertės, bet anksčiau ar vėliau žmonės šią nuorodą pradės atpažinti: „Svarbu auginti savo klientų būrį, o tai neatsitinka greitai.“

Dalius Trumpa, AB „Ro­kiškio sūris“ direktoriaus pavaduotojas, VŽ pasakojo, kad lietuviškų maisto produktų kilmė anksčiau buvo vertingesnė nei dabar. Anot jo, šalies pieno produkcija buvo ypač vertinama Rusijoje ir kitose Rytų bloko šalyse, bet nutraukus prekybą su Rusija dabar tenka ieškoti kitų verslo formų. Vena jų – pieno produktų žaliavos tiekimas, kurią apdirbus galutiniame produkte nebelieka jokios lietuviškos kilmės.

„Kai dirbome su Rusija, aiškiai žymėdavome, kad produktas pagamintas Lietuvoje, ir tai mums duodavo didelę pridėtinę vertę. Istoriškai susiklostė, kad lietuviški produktai tose rinkose turėjo gerą įvaizdį, pradėtą kurti tarybiniais laikais. Deja, Vakarų Europos rinkose „Pagaminta Lietuvoje“ etiketė greičiau sukeltų atvirkštinę reakciją“, – įsitikinęs p. Trumpa.

Anot jo, tikėtis, kad lietuviški sūriai Italijoje bus lygiai taip pat vertinami kaip vietos produkcija, būtų naivu: „Eksportuojant sūrį į šalis, kur jo gaminimo tradicijos gilesnės nei Lietuvoje, nereikėtų ryškinti fakto, kad produktas atvežtas iš Lietuvos, nes tai greičiau turės neigiamą nei teigiamą poveikį.“

Ponas Trumpa paaiškina, kad ieškant naujų rinkų įmonei padeda ne Lietuvos, bet tarptautinių partnerių, tokių kaip „Mars“ ar „Craft Food“, vardai: „Tokie partneriai naujoms rinkoms yra įrodymas, kad mes gerai įsitvirtinę.“

„Made in...“ nebesvarbu

Kilmės nuorodos etiketė ilgą laiką buvo produktų kokybės rodiklis, kurtas Prancūzijos siuvėjų, Italijos odininkų ar Šveicarijos laikrodininkų. Dabar ši etiketė daug dažniau yra saugumo ir sveikatos standartų atitikimo rodiklis, rašo „Statista.com“.

Kita vertus, kilmė, nurodyta ant etiketės, vis mažiau atitinka tikrovę. Europos kilmės ženklo etiketės drabužis gali būti pagamintas pigioje ir santykinai nereguliuojamoje darbo rinkoje, kaip antai Kinijoje, o baigtas gaminti ir supakuotas Prancūzijoje ar Italijoje, ir tai suteikia teisę ant etiketės nurodyti prancūzišką arba itališką jo kilmę.

Dėl reguliavimo, leidžiančio ne visai tiksliai nurodyti produktų kilmę, stiprėja alternatyvios ženklinimo etiketės, tokios, kaip „Fairtrade“ ar „Certified Organic“. Ga­min­tojai, kurie rūpinasi prekių kilme, renkasi šiomis etiketėmis pažymėtus produktus, nes tai užtikrina aukštesnius gaminimo standartus, rašo „Statista.com“.

Visgi šalių kilmės ženklai išlieka svarbi produkto įvaizdžio dalis. Ponas Bella neslepia, kad itališka kilmė jam padeda rasti klientų užsienio rinkose. Nors Europos šalyse ir JAV savo vynus jis pristato kaip sicilietiškus, kinams pateikia juos kaip itališką produktą, nes Sicilija ten beveik nežinoma.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: pinigai mėtosi po kojomis  Premium 1

Oscaras Wilde’as yra pasakęs, kad bet kuris, gyvenantis pagal išgales, akivaizdžiai stokoja fantazijos. Mūsų...

Verslo klasė
2017.12.16
„Swarovski“: kaip stikliukai pavirto prabanga  Premium 1

„Deimantai yra geriausi merginos draugai“, – kadaise sakė aktorė Elizabeth Taylor. Tiesa, ji gyveno tais...

Verslo klasė
2017.12.15
Gintautas Pangonis: revoliucijos reikia visiems 5

„Manau, kad apie ketvirtąją pramonės revoliuciją specialiai niekas negalvoja. Visi žiūri į moderniausią...

Laisvalaikis
2017.12.15
Kritikos strėlės: Lukiškių aikštės ir Vyčio įstatyme – teisinė painiava 8

Teisės departamentas pažėrė kritikos strėlių antradienį Seime pateiktam Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo...

Verslo aplinka
2017.12.15
Vilniaus meras dėl Lukiškių aikštės kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus  13

Vaidai dėl Lukiškių aikštės tęsiasi. Į juos įsitraukė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, raštu kreipęsis į...

Laisvalaikis
2017.12.13
Būsima Europos kultūros sostinė Kaunas gaus iki 10 mln. Eur dotaciją

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 2022 m. suteikti Kaunui „Europos kultūros sostinės“ vardą...

Laisvalaikis
2017.12.13
Venesuelos opozicijai įteiktas Sacharovo apdovanojimas

Europos Parlamente (EP) Venesuelos opozicijai įteikta šių metų Sacharovo premija už minties laisvę.

Laisvalaikis
2017.12.13
Trečiai kadencijai perrinktas Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas

Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovu penkerių metų kadencijai trečią kartą išrinktas dr. Egidijus...

Laisvalaikis
2017.12.12
Lukiškių aikštei – specialus įstatymas: Vytis gali tapti privalomas 25

Nepraėjus mėnesiui po Lukiškių aikštės memorialo projekto laimėtojo paskelbimo ir jį lydėjusios diskusijos...

Laisvalaikis
2017.12.12
Naujus katalonų susirėmimus su policija išprovokavo meno kūriniai 1

Ljeidos mieste, Katalonijoje, kilo susirėmimai su policija dėl meno kūrinių, kuriuos centrinė Ispanijos...

Laisvalaikis
2017.12.11
Paaiškėjo nacionalinių premijų laureatai

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė šių metų Nacionalinių kultūros ir meno...

Laisvalaikis
2017.12.11
XXI amžiaus santuoka: rečiau, bet tvirčiau 1

Santuoka Vakarų šalyse nebėra prievolė, bet jos svarba dėl to nemažėja.

Laisvalaikis
2017.12.10
 Bridžita Džouns keičia profesiją Premium

Vienas įstabiausių žmonijos prietarų yra tai, kad kalendorinė metų kaita, kuri, priminsim, yra Julijaus,...

Verslo klasė
2017.12.09
Tautinės Filantropijos pamokos: kaip mes pastatėme nacionalinį muziejų

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT.

Laisvalaikis
2017.12.09
Algoritminės prekybos fondo valdytojas Aistis Raudys: algoritmai neklysta – tik žmonės 20

Aistis Raudys, VU docentas, algoritminio fondo valdytojas, prieš dešimtmetį sujungė didžiuosiuose Europos...

Laisvalaikis
2017.12.08
Išmani Lietuva prasideda nuo švietimo Premium

Visi sutiksime, kad išmani Lietuva prasideda nuo švietimo. Su kuo dar apie jį kalbėtis, jei ne su Vyriausybės...

Verslo klasė
2017.12.06
Šimtametė Suomija: garsina ežerai, Kalėdų senelis ir kava

Gruodžio 6-oji – Suomijos nepriklausomybės diena. Lygiai prieš 100 metų ji tapo savarankiška valstybe su savo...

Laisvalaikis
2017.12.06
Paskelbta patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė

Europos Komisijos vykdomo EDEN projekto „Patraukliausia turizmo traukos vietovė“ laimėtoju paskelbtas...

Laisvalaikis
2017.12.06
Meno kūrinių aukcionų rengėjai paskelbė lenktynes 3

Meno kūrinių kolekcininkams tikras karštymetis – praėjusį penktadienį Toleran­cijos centre surengtas 50-asis...

Laisvalaikis
2017.12.06
Sukilimo dalyvius siūlo perlaidoti Rasų kapinėse

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas...

Laisvalaikis
2017.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau