Kodėl V. Putinas nemėgsta 1917-ųjų

Publikuota: 2017-09-30
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2015-ųjų Pergalės parade.   Alexei‘aus Druzhinino/RIA/REUTERS („SCANPIX“) nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2015-ųjų Pergalės parade. Alexei‘aus Druzhinino/RIA/REUTERS („SCANPIX“) nuotr.

„Financial Times“ apžvalgininkas Toni Barberis straipsnyje „Kodėl Putinas mielai užmirštų 1917-osius“ svarsto apie tai, kaip Rusija ir jos lyderiai vertina vieną iš svarbiausių savo šalies ir viso pasaulio istorinių įvykių – Spalio revoliuciją, arba kitaip – perversmą, nuo kurio pradžios šiemet sukanka 100 metų.

Nepriklausomo, nevyriausybinio Rusijos sociologinių tyrimų centro „Levada-Center“ duomenimis, 48% rusų revoliuciją vertina gerai ir labai gerai, 31% – blogai ir labai blogai, 21% apie ją neturi jokios nuomonės.

Anot FT, tokia neapibrėžta visuomenės nuomonė sufleruoja, viena vertus, apie instinktyvų suvokimą, jog 1917-ųjų revoliucijoje „buvo tiek blogo, tiek ir gero“, kita vertus, – apie neaiškų ir Rusijos valstybės ir paties Vladimiro Putino oficialų požiūrį į šią datą.

Tyrimo duomenimis, 52% apklaustų rusų pareiškė, kad represinio carinio aparato nuvertimas nebuvo didelė netektis, ir tik 34% laikosi priešingos nuomonės. Apskritai, tyrimo duomenimis, rusai nejaučia nostalgijos paskutiniam savo carui ir Romanovų dinastijai.

Revoliucija kaip chaoso sinonimas

Kalbant apie Vladimirą Putiną, rašo FT, 1917-ieji jam, ko gero, regisi kaip neapsakomas politinis ir socialinis chaosas, o jo, atėjusio į valdžą siekis, priešingai, buvo sustiprinti valstybę.

Politologai nurodo ir gilesnę priežastį, dėl kurios Spalio revoliucijos metai Putinui nėra geriausias Rusijos istorijos tarpsnis: tai buvo metai, kai Rusijos liaudis paėmė valdžią į savo rankas.

Šaltojo karo metais dauguma Vakarų istorikų bolševikų revoliuciją vertino kaip neteisėtą perversmą, kurį surengė „fanatiška politinė sekta“. Be abejo, bolševikai buvo ekstremistai, tačiau 1917 m. vasarą ir rudenį juos palaikė didelė šalies darbininkų ir kareivių dalis.

Vasario ir spalio revoliucijos tapo giliai įsišaknijusio liaudies nepasitenkinimo valdžia ir Rusijos visuomenės radikalizacijos išraiška.

V. Putinui, kuris socialinį nepasitenkinimą, politinę opoziciją ir spontaniškus nepaklusnumo valdžiai proveržius vertina itin priešiškai, tai yra labai jautri istorinė tema, ir tai paaiškina, spėja FT, kodėl 2016 m. lapkričio 7-osios paradas Maskvoje kur kas labiau priminė apie 1941-uosius, kai tarybiniai kariai iš Spalio revoliucijai skirto parado žygiavo tiesiai į Antrojo pasaulinio karo frontą.

Taip V. Putinas iš parado „išgarino“ bolševizmo dvasią ir sumaniai pakeitė ją Didžiojo tėvynės karo nacionalistine dvasia.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau