Nežemiškų būtybių beieškant

Publikuota: 2017-09-30
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Autorius  

Nebereikia laukti, kol ateiviai atskleis savo tapatybę. Šiuolaikiniai mokslininkų įrankiai tiek ištobulėjo, kad gali įrašyti signalus, kuriuos neabejotinai siųs išsivysčiusios civilizacijos.

Ar mes vieni? Ar Visatoje yra ir kitų būtybių? Šiuos klausimus žmonės užduoda nuo tada, kai sužinojome, kad Visatoje, be mūsiškės, yra ir kitų žvaigždžių bei planetų.

Šiuo metu vykdomi keli mokslo projektai, kurie atveria geriausias galimybes rasti atsakymą. Šįkart astronomai ne tik klausysis, ar su mumis nebando susisiekti kitos civilizacijos, kaip mes tai bandėme daryti praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje. Taikydami naujas technologijas dabar mokslininkai gali aktyviai ieškoti ženklų, kuriuos paliko už daugybės šviesmečių nuo mūsų esančios civilizacijos, nors jos ir nesistengia patraukti mūsų dėmesio.

Pavyzdžiui, astronomai bandys pasiklausyti ateivių bendravimo ir susekti jų civilizacijų skleidžiamą šilumos spinduliavimą.

Vienas projektas pagrįstas prielaida, kad sudėtingoms civilizacijoms reikia didelio energijos kiekio. Kaip Žemės naftos ir anglių ištekliai yra riboti, taip ir kita daug metų egzistuojanti civilizacija tam tikru metu bus išnaudojusi visus savo planetos energijos išteklius ir turės išgauti energiją tiesiai iš vienintelio galimo šaltinio savo Saulės sistemoje – savo žvaigždės.

1960 m. garsus Prinstono universiteto (JAV) fizikas ir matematikas Freemanas Dysonas pristatė žvaigždžių energijos surinkimo idėją. F. Dysonas įsivaizdavo, kad planetos gyventojai gali apgaubti savo žvaigždę saulės elementų skydu ir taip surinkti žvaigždės energiją. Ši koncepcija netrukus pavadinta Dysono sfera.

Daugelio astronomų manymu, kad patenkintų nuolat augantį energijos poreikį egzistuoti ir vystytis siekianti sudėtinga civilizacija turi neišvengiamai konstruoti Dysono sferą, nors ši iš pirmo žvilgsnio paprasta idėja yra milžiniškas inžinerijos projektas, kurio žmonėms šiandien įgyvendinti nepavyktų.

Civilizacijos palieka pėdsakų

Jei Freemano Dysono prielaida teisinga, galbūt ji padės mums rasti ateivių civilizacijų? Dysono sferos apgaubtą žvaigždę būtų nesunku aptikti, nes jos skleidžiama spinduliuotė nebūtų panaši į jokį natūralų reiškinį.

Vis dėlto astronomai nemano, kad Dysono sferos būtinai apgaubs visą žvaigždę. Jei tokių konstrukcijų ir bus, jas tikriausiai sudarys dirbtiniai palydovai su saulės elementais, galbūt sujungtais į grupes. Palydovai iš dalies užstos žvaigždės skleidžiamą šviesą. Aptikę žvaigždžių, kurių šviesa sklinda neįprastai ir nenatūraliai, astronomai tikisi pastebėti Dysono sferų ir kartu planetų sistemų, kuriose yra protingų būtybių.

Kitas Dysono sferų ženklas – nenatūraliai stipri infraraudonoji spinduliuotė. Energija negali pranykti, ji gali pavirsti kitos rūšies energija, o šiluma yra paskutinė šios grandinės grandis. Todėl visa susikaupusi žvaigždės energija tam tikru momentu pavirs šiluma, kurią galima stebėti infraraudonosios spinduliuotės pavidalu. Tad jei astronomai ras žvaigždę, kurios šviesa reguliariai prigęsta, o viena iš aplink žvaigždę skriejančių planetų skleidžia itin daug infraraudonųjų spindulių, didelė tikimybė, kad toje planetoje gyvena ateiviai.

Mokslininkai sijoja duomenis

Būtent tokios planetos šiuo metu ieško Geoffrey Marcy iš Kalifornijos universiteto, įsikūrusio Berklyje (JAV). Ir jam nereikia laukti, kol bus sumontuotas naujas didelis teleskopas. Jam reikalinga informacija jau egzistuoja. Jau daugiau nei ketverius metus NASA paleistas Keplerio kosminis teleskopas rinko duomenis iš apytiksliai 15 tūkstančių Paukščių Tako žvaigždžių, ieškodamas egzoplanetų, t. y. planetų, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes, ne Saulę. Šie duomenys gali atskleisti ir protingas būtybes.

Astronomai rado egzoplanetų pagal nedidelius žvaigždžių ryškumo sumažėjimus, kurie pastebimi egzoplanetai skriejant prieš žvaigždę ir užstojant jos skleidžiamos šviesos dalį. Dabar p. Marcy su grupe kolegų ketina tuo pačiu būdu ieškoti Dysono sferų. Egzoplanetas nurodantis žvaigždžių ryškumo sumažėjimas beveik vienodai būdingas visoms žvaigždėms. O sumažėjimas, atsirandantis dėl Dysono sferos, gali būti itin skirtingas, priklausomai nuo sferos išbaigtumo laipsnio, tad užprogramuoti kompiuterį jų paieškai yra gerokai sunkiau. Vis dėlto p. Marcy ir jo grupė kuria programinę įrangą, išspręsiančią šią problemą.

Jei civilizacija yra pasiekusi technologinį lygį, leidžiantį sukurti Dysono sferą, tikriausiai prabėgs nedaug laiko, kol šios sferos apgaubs didelę dalį vietos galaktikos žvaigždžių, tikisi G. Marcy ir jo kolegos.

Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) astronomo Jasono Wrighto vadovaujama mokslininkų komanda taip pat ieško galaktikų, kuriose didžiąją dalį žvaigždžių gaubia Dysono sferos. Ši komanda peržiūri WISE (angl. Wide-Field Infrared Survey Explorer) teleskopo duomenis, gautus apžvelgus visas dangaus platybes keturiais skirtingais infraraudonųjų spindulių bangų ilgiais. Tarp milijonų galaktikų p. Wrighto grupė ieško raudoniausiųjų, nes didelis infraraudonųjų spindulių kiekis yra Dysono sferų kuriamos šilumos ženklas.

Astronomai stebi

Tuo pat metu Geoffrey Marcy ir jo komanda vykdo dar vieną projektą, kuriuo siekiama aptikti dar nesukonstravusias Dysono sferų civilizacijas. Šių mokslininkų manymu, tam tikrą išsivystymo lygį pasiekusi civilizacija apgyvendina daugiau planetų savo sistemoje – taip, kaip mes kada nors gyvensime Marse.

Civilizacija, pasklidusi po keletą planetų, privalo palaikyti tarpplanetinį bendravimą, o mūsų patirtis liudija, kad efektyviausias bendravimo dideliais nuotoliais būdas yra lazerio spinduliai. Jei Žemė kažkada atsidurs tarp dviejų lazerio spinduliais bendraujančių planetų, galėsime aptikti signalus.

Tokius lazerio signalus lengva aptikti net natūralios spinduliuotės fone, kuri nuolat mus pasiekia iš Visatos. Galingą signalą tikriausiai sudarys vieno konkretaus bangos ilgio spinduliai. Net dabartinėmis technologijomis galėtume pasiųsti trumpą lazerio blyksnį, kuris dėl ypatingo bangos ilgio yra gerokai stipresnis už panašią Saulės spinduliuotę. Tad mokslininkai įsitikinę, kad kitos už mūsiškę labiau pažengusios civilizacijos gali nesunkiai sukurti technologijas, skirtas bendrauti tarp dviejų ar daugiau planetų savo Saulės sistemoje.

Astronomams tereikia išsiaiškinti, kur ieškoti. Tarp milžiniško kiekio duomenų, gautų iš Keplerio teleskopo, astronomai kol kas rado daugiau kaip 20 žvaigždžių, apie kurias skrieja daugiau nei viena planeta. p. Marcy dabar skaičiuoja, kada Žemė ir dvi gretimos planetos iš kitos Saulės sistemos išsirikiuos į vieną liniją.

Kol p. Marcy su komanda stengiasi įgyvendinti savo projektus, kitų užmojai dar platesni. Dvejus metus mokslininkų ir inžinierių komanda dirba ties projektu, leisiančiu atpažinti miestus iki 70 šviesmečių nuo Žemės nutolusiose egzoplanetose. Šiame projekte daroma prielaida, kad civilizacija planetoje natūraliai telksis į miesto tipo gyvenvietes, o kiti regionai bus naudojami maistui gaminti arba bus netinkami gyventi, nes juose drieksis dykumos, kalnai arba vandenynai, – taip, kaip ir Žemėje. Gyvybės formoms taip susitelkus, atsiras šios planetos skleidžiamų infraraudonųjų spindulių nuokrypių. Be to, šie nuokrypiai bus kitokie nei planetos, kurios paviršių dengia ugnikalniai. Šilumos spinduliuotė iš miestų bus šiek tiek intensyvesnė nei iš aplinkos, o ugnikalniai paprastai gerokai karštesni.

Šie mokslininkai siūlo įrengti naują teleskopą „Colossus“, kuris būtų pakankamai jautrus toli esančių planetų infraraudonųjų spindulių nuokrypiams aptikti. Norėdami išspręsti šią problemą, inžinieriai apskaičiavo, kad pirminis teleskopo veidrodis turi būti 74 metrų skersmens – apie tris kartus didesnis negu Didžiojo Magelano teleskopo veidrodis, kuris, kai 2019 m. bus baigtas įrengti Čilėje, bus didžiausias optinis teleskopas pasaulyje. „Colossus“ bus didelės raiškos, tačiau labai siauro spindulio. Dėl šio derinio teleskopas tobulai tiks nedideliems objektams, pavyzdžiui, egzoplanetoms, tyrinėti. Grupės teigimu, teleskopui sukurti technologijų pakanka, belieka išspręsti finansavimo klausimą. Mokslininkai siūlo atsisakyti keleto planuotų nedidelių teleskopų, o pinigus išleisti teleskopui „Colossus“.

Garsus fizikas nori pasislėpti

O kas nutiks, jei mokslininkai kitoje planetoje iš tiesų ras civilizaciją? Turėtume bandyti su ja susisiekti ar stengtis nuo jos pasislėpti? Kai kurių mokslininkų, tarp jų ir garsiojo britų fiziko Stepheno Hawkingo teigimu, apie savo egzistavimą pranešti nereikia. Ateivių civilizaciją gali kur kas labiau dominti Žemės ištekliai nei taikus apsikeitimas informacija. Jei jie toliau pažengę už mus, jiems bus nesunku pasiimti tai, ko pageidauja.

Kiti mokslininkai, pavyzdžiui, Geoffrey Marcy, mano, kad kontaktas su ateivių civilizacijomis yra unikali galimybė. Ateivių civilizacijos tikriausiai bus kur kas labiau išsivysčiusios mokslo ir kultūros atžvilgiu, tad bus išsprendusios visus su per dideliu gyventojų skaičiumi ir išteklių trūkumu susijusius sunkumus.

Iš tiesų slėptis tikriausiai bus sunku, turint omenyje didelį skleidžiamų infraraudonųjų spindulių ir radijo signalų kiekį. Jei mes juos aptiksime, jie veikiausiai aptiks mus.

Bendravimas matematikos dėsniais

Jei nuspręsime aktyviai ieškoti kontakto, kitas klausimas – kaip bendrauti, kad mus suprastų. Ateivių kalba ir kultūra, ko gero, labai skirsis nuo visko, su kuo susiduriame Žemėje.

Iki šiol sukurtos žinutės yra jusliniai įspūdžiai, pavyzdžiui, atvaizdai ir garsai, visai Visatai galiojantys matematikos ir fizikos dėsniai. Manoma, kad aukštą technologinės raidos lygį pasiekusi civilizacija taip pat supras mokslo pagrindus. Todėl kai kurie mokslininkai tvirtina, kad reiktų ir toliau pasitelkti pirminius skaičius, atomo spektrą ir molekulės sandarą.

Kitų, tarp kurių yra ir amerikiečių astronomas Setho Shostakas, požiūris radikalesnis. S. Shostakas nori nusiųsti visą interneto turinį, kad ateiviai jį iškoduotų, jei jie tai gali padaryti.

Galiausiai mes galime neaptikti nei lazerio spindulių, nei Dysono sferų, nei neįprasto šilumos spinduliavimo. Jei taip nutiktų, mūsų tolimieji kaimynai gali būti atradę visiškai naują fizikos rūšį, kuri leistų jiems atsikratyti perteklinės šilumos mums nežinomu būdu ir bendrauti tokiu būdu, kurio žmonės dar neišrado.

Kitu atveju mums reikėtų įsisąmoninti, kad mes iš tiesų esame vienintelės civilizuotos būtybės Visatoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gintautas Pangonis: revoliucijos reikia visiems 4

„Manau, kad apie ketvirtąją pramonės revoliuciją specialiai niekas negalvoja. Visi žiūri į moderniausią...

Laisvalaikis
12:38
Vilniaus meras dėl Lukiškių aikštės kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus  10

Vaidai dėl Lukiškių aikštės tęsiasi. Į juos įsitraukė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, raštu kreipęsis į...

Laisvalaikis
2017.12.13
Būsima Europos kultūros sostinė Kaunas gaus iki 10 mln. Eur dotaciją

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 2022 m. suteikti Kaunui „Europos kultūros sostinės“ vardą...

Laisvalaikis
2017.12.13
Venesuelos opozicijai įteiktas Sacharovo apdovanojimas

Europos Parlamente (EP) Venesuelos opozicijai įteikta šių metų Sacharovo premija už minties laisvę.

Laisvalaikis
2017.12.13
Trečiai kadencijai perrinktas Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas

Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovu penkerių metų kadencijai trečią kartą išrinktas dr. Egidijus...

Laisvalaikis
2017.12.12
Lukiškių aikštei – specialus įstatymas: Vytis gali tapti privalomas 24

Nepraėjus mėnesiui po Lukiškių aikštės memorialo projekto laimėtojo paskelbimo ir jį lydėjusios diskusijos...

Laisvalaikis
2017.12.12
Naujus katalonų susirėmimus su policija išprovokavo meno kūriniai 1

Ljeidos mieste, Katalonijoje, kilo susirėmimai su policija dėl meno kūrinių, kuriuos centrinė Ispanijos...

Laisvalaikis
2017.12.11
Paaiškėjo nacionalinių premijų laureatai

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė šių metų Nacionalinių kultūros ir meno...

Laisvalaikis
2017.12.11
XXI amžiaus santuoka: rečiau, bet tvirčiau 1

Santuoka Vakarų šalyse nebėra prievolė, bet jos svarba dėl to nemažėja.

Laisvalaikis
2017.12.10
 Bridžita Džouns keičia profesiją Premium

Vienas įstabiausių žmonijos prietarų yra tai, kad kalendorinė metų kaita, kuri, priminsim, yra Julijaus,...

Verslo klasė
2017.12.09
Tautinės Filantropijos pamokos: kaip mes pastatėme nacionalinį muziejų

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT.

Laisvalaikis
2017.12.09
Algoritminės prekybos fondo valdytojas Aistis Raudys: algoritmai neklysta – tik žmonės 20

Aistis Raudys, VU docentas, algoritminio fondo valdytojas, prieš dešimtmetį sujungė didžiuosiuose Europos...

Laisvalaikis
2017.12.08
Išmani Lietuva prasideda nuo švietimo Premium

Visi sutiksime, kad išmani Lietuva prasideda nuo švietimo. Su kuo dar apie jį kalbėtis, jei ne su Vyriausybės...

Verslo klasė
2017.12.06
Šimtametė Suomija: garsina ežerai, Kalėdų senelis ir kava

Gruodžio 6-oji – Suomijos nepriklausomybės diena. Lygiai prieš 100 metų ji tapo savarankiška valstybe su savo...

Laisvalaikis
2017.12.06
Paskelbta patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė

Europos Komisijos vykdomo EDEN projekto „Patraukliausia turizmo traukos vietovė“ laimėtoju paskelbtas...

Laisvalaikis
2017.12.06
Meno kūrinių aukcionų rengėjai paskelbė lenktynes 3

Meno kūrinių kolekcininkams tikras karštymetis – praėjusį penktadienį Toleran­cijos centre surengtas 50-asis...

Laisvalaikis
2017.12.06
Sukilimo dalyvius siūlo perlaidoti Rasų kapinėse

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas...

Laisvalaikis
2017.12.05
Jei Leonardo da Vinci „Pasaulio išgelbėtojas“ būtų parduodamas Lietuvoje 7

O ką, jei vienas iš mūsų trijų aukcionų būtų išstatęs Leonardo Da Vinci „Pasaulio išgelbėtoją“ vidaus meno...

Laisvalaikis
2017.12.03
Bausmės senovės Danijoje – kasdienis reikalas

Paskutinis Danijos budelis Jensas Carlas Theodoras Seistrupas paskutinę galvą nukirto 1892 m. Horsense.

Laisvalaikis
2017.12.03
Thomas More’as ir Tommaso Campanella rašo kelionių literatūrą Premium

Kelionių literatūros (ar bent jau pasakojimų) šiandien išvengti neįmanoma. Eini pro knygyną – ji moja tau iš...

Verslo klasė
2017.12.02

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau