Branduolinė kulminacija Šiaurės Korėjoje

Publikuota: 2017-09-08
Šiaurės Korėjos branduolinė programa. „Reuters“ nuotr.
Šiaurės Korėjos branduolinė programa. „Reuters“ nuotr.

Vandenilinės bombos sprogimas įvyko giliai po žeme, tačiau garsas apie jį akimirksniu apskriejo planetą. Radioaktyvi grėsmė iš Šiaurės Korėjos išaugo tūkstančius kartų.

Prieš metus netikėjome, kad Šiaurės Korėja tikrai turi vandenilinę bombą, – nors šios šalies lyderiai skelbė tokią išbandę, įrodymų stigo. O štai praėjusį sekmadienį, rugsėjo 3-iąją, Kim Jong-uno pajėgos išbandė vandenilinę bombą – stipriausią iš kada nors šios šalies testuotų branduolinių ginklų.

Šios vandenilinės bombos galia siekė 100 kilotonų trotilo. Palyginkime: ant Nagasakio ir Hirošimos 1945-aisiais paleistos atominės bombos buvo atitinkamai 20 ir 15 kilotonų stiprumo.

Kodėl turime nerimauti? Pradėkime nuo mažiausios blogybės.

Kinija jaudinasi dėl Šiaurės Korėjos šiaurinėje dalyje stūksančio kalno, po kuriuo įrengtoje tunelių sistemoje atliekami visi branduoliniai bandymai. Baiminamasi, kad branduoliniai eksperimentai šį kalną vieną dieną sugriaus. Rugsėjo 3-iosios bandymas sukėlė stiprų žemės drebėjimą, juntamą ir Kinijoje, ir kaimynėje Rusijoje, o pakartotinę drebėjimo bangą, ekspertų nuomone, sukėlė dalies kalno griuvimas. Jei kalnas visai sugriūtų, tai būtų ekologinė katastrofa, o atsivėręs bandymų poligonas į atmosferą paleistų toksiškų radioaktyvių dulkių debesis.

Be to, jei Šiaurės Korėja tikrai išbandė vandenilinę bombą, o ne patobulintą atominę, kaip ramina „Financial Times“, branduolinis Šiaurės Korėjos arsenalas yra kur kas solidesnis, nei manyta.

Politologai įspėja, kad jeigu Šiaurės Korėja sugebėtų branduoliniais ginklais aprūpinti savo povandeninius laivus, tai keistų žaidimo taisykles, nes niekas negalėtų garantuoti, kad visi link Amerikos, Japonijos, Kinijos ar kitos šalies krantų judantys laivai būtų susekti ir neutralizuoti.

Didžiausia grėsmė akivaizdi – Šiaurės Korėjos lyderis per daug nenuspėjamas, ir visuomet išlieka tikimybė, kad vieną dieną vandenilinė bomba bus ne išbandyta, o panaudota iš tikrųjų.

Bijoti yra ko. Vandenilinės bombos, dar vadinamos termobranduolinėmis, yra kur kas galingesnės nei „paprastosios“ atominės. Dėl šios priežasties visi ankstesni Šiaurės Korėjos branduoliniai bandymai kėlė abejonių – po sprogimų kildavę žemės drebėjimai buvo mažesni, nei galėtų sukelti vandenilinė bomba.

Šį sykį Japonijos seismologai patvirtino, kad sprogimo sukeltas žemės drebėjimas buvo bent 10 kartų stipresnis už prieš tai vykdytų bandymų padarinius.

Bombos anatomija

Pagrindinis atominės ir vandenilinės bombų skirtumas yra atomų skilimas. Pirmu atveju skyla atomo branduolys, tuomet – atome esantys neutronai. Dalis jų trenkiasi į greta esančius atomus ir susprogdina šių branduolius. Rezultatas yra grandininė sprogimų bomboje reakcija, o bendras sprogimo stiprumas gali siekti kelias dešimtis kilotonų.

Vandenilinės bombos galingumas – ne dešimtys, o dešimtys tūkstančių kilotonų. Pavyzdžiui, pirmoji istorijoje išbandyta vandenilinė bomba JAV 1952 m. sukėlė 10.000 kilotonų sprogimą.

Pradžioje viskas vandenilinėje bomboje vyksta taip pat, kaip ir atominėje. Bet atominiame užtaise branduoliai vienas po kito skyla su vis mažesne jėga, kurios ilgainiui nebepakanka visam bomboje esančiam plutoniui ar uranui išsprogdinti, tad dalis jo lieka nepanaudota.

Naudojant vandenilinę bombą tokių nuostolių beveik nėra. Pirmiausia sprogimas suspaudžia plutonio-239 sferą – medžiagą, kuri vėliau skils. Šioje rūdoje yra vandenilio dujų kamera. Dėl didelės temperatūros ir slėgio, susidariusių skylant plutoniui-239, vandenilio atomai susijungia. Jų sintezės metu atpalaiduojami neutronai, kurie sugrįžta atgal į plutonį-239, skaldydami dar daugiau atomų ir toliau su tokia pačia jėga kurstydami grandininę branduolių dalijimosi reakciją.

Pasigamino patys

Šiaurės Korėjos branduolinė programa buvo pradėta 1956 m., kai buvusi Sovietų Sąjunga ėmė jai ruošti mokslininkus. 1965 m. rusai Šiaurės Korėjoje pastatė pirmą bandomąjį branduolinį reaktorių, o vėliau apie 10 metų tiekė sodrintą uraną. Didžiulius urano rūdos klodus turi pati Šiaurės Korėja, o pastačius pirmąsias sodrinimo gamyklas Sovietų Sąjungos pagalbos nebereikėjo.

Vėliau buvo vykdomos branduolinio bendradarbiavimo programos su Iraku, Iranu, Sirija, Pietų Afrikos Respublika ir galbūt su Pakistanu.

1974 m. Šiaurės Korėjoje savomis jėgomis buvo modernizuotas senas reaktorius, o 1977 m. pradėtas statyti naujas. Aiškinta, kad jame bus vykdomi tik moksliniai tyrimai, tačiau šiame ir kituose vėliau pastatytuose reaktoriuose gaminamas plutonis, kurio prireikė ir ką tik išbandytai vandenilinei bombai.

Prie branduolinio ginklo gamybos Šiaurės Korėja priartėjo maždaug 1990 m., o 2003 m. paskelbė, kad jį turi. Dar po trejų metų buvo įvykdytas pirmas branduolinis bandymas, o šiemet įvyko branduolinės programos kulminacija – Šiaurės Korėjoje pagamintos vandenilinės bombos prisistatymas pasauliui.

Sukurti tokią termobranduolinę bombą kainuoja nepaprastai daug, ir ekspertai jau pradeda abejoti savo ankstesniais skaičiavimais, kiek pinigų branduolinei programai skiria Šiaurės Korėja. Prieš metus Pietų Korėja paskelbė, kad jos šiaurinės kaimynės branduolinė programa verta 1–3 mlrd. USD. Tokie skaičiai dabar atrodo, švelniai tariant, netikslūs. Palyginkime: JAV vieno povandeninio laivo apginklavimas branduoline galvute kariniam jūrų laivynui atsieina apie 2,5 mlrd. USD.

Pati Šiaurės Korėja teigia, kad bendros šalies gynybos išlaidos per metus siekia apie 10 mlrd. USD ir sudaro maždaug penktadalį šalies BVP, be to, nuolat auga.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas pinigų gynybai, ypač branduoliniams bandymams, negaili. Nuo 2011 m., kai jis tapo šalies vadovu, apie juos girdėjome nuolat, o padidėjus įtampai su JAV Kim Jong-unas į orą paleido visą arsenalą.

Be to, pranešama, esą šalies lyderis įsakė kasti papildomus tunelius branduoliniams bandymams, tad sustoti neketinama. Kim Jong-unas aiškina, kad tai galbūt padarytų tik JAV ir Pietų Korėjai atsisakius bendrų karinių pratybų.

O kuo daugiau branduolinių bandymų, tuo daugiau ir nelegalios nusikalstamos veiklos, kuri yra pagrindinis Šiaurės Korėjos pinigų šaltinis. Antai 2008 m. JAV Kongreso tyrimų tarnybos pateikė tokią ataskaitą: kiekvienais metais nelegaliai Pchenjanas gali užsidirbti nuo 500 mln. iki 1 mlrd. USD.

„Šiaurės Korėja bet kam parduos bet ką – jeigu tik pirkėjas bus pasirengęs mokėti“, – šią vasarą aiškino buvęs JAV iždo departamento vadovo pavaduotojas Anthony Ruggiero. Šiaurės Korėja kaltinama kibernetinėmis atakomis, nelegalia prekyba ginklais ir kitais nusikaltimais.

Antibranduolinė programa neveikia

Visame pasaulyje stebima, ar kur nors nevykdomi branduoliniai bandymai, – taip siekiama užtikrinti 1996 m. 183 šalių pasirašytą Branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimą, nors jis iki šiol nevykdomas. Kai kurios valstybės jo nepaiso, kitos, įskaitant ir JAV, neratifikavo, o Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Indija nuo 1996 m. vykdė branduolinius bandymus.

Vienintelė susitarimo nauda yra sukurta stebėsenos sistema. Stotys visame pasaulyje fiksuoja infragarsą – labai žemą po branduolinio sprogimo atsklindantį garsą, kurio žmogus negali išgirsti. 80-yje stočių tiriami atmosferos krituliai, iš kurių galima nustatyti, ar kitose stotyse gauti duomenys apie įvykusius sprogimus tikrai reiškia branduolinius bandymus.

Žinoma, jei valstybė juos slepia. Nes Šiaurės Korėja kol kas elgiasi kaip tik priešingai – giriasi ir puikuojasi savo termobranduoliniais laimėjimais ir siunčia pasauliui nerimo bangas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Alžyras kasdien 2 valandoms išjungia internetą, kad nesukčiautų studentai

Alžyre ir Irane šiomis dienomis kasdien kelioms valandoms išjungiamas internetas. Šių šalių vyriausybės tokį...

Laisvalaikis
13:55
Jurga Vilpišauskaitė: švarūs Tokijo pirštai 2

Tokijo metro. Traukinių ir autobusų kostiumuoti žmonės laukia sustoję lygia eile. Jie išsirikiuoja ant...

Verslo klasė
2018.06.23
Dėl nykstančių ungurių išteklių kalti gali būti narkotikų vartotojai 2

Dėl Europoje mažėjančių ungurių išteklių kalti gali būti kokaino vartotojai. Tai atskleidė naujas tyrimas,...

Laisvalaikis
2018.06.23
Portretas: verslo lyderystės islandus moko lietuvė, niekada nenorėjusi būti lydere

„Niekada nelaikiau savęs ypatinga lydere, bet turiu savybę tiesiog imti ir daryti, jei matau, kad padaryti...

Laisvalaikis
2018.06.22
Nidos kopose – Sartre‘o vizitą atkartojanti skulptūra 3

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo...

Laisvalaikis
2018.06.20
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau