Lietuvių startuolyje dirbanti taivanietė: Lietuvoje tiesiog gera

Publikuota: 2017-08-12
Eileen Lu. Edvino Kazakevičiaus nuotr.
Eileen Lu. Edvino Kazakevičiaus nuotr.
Autorius  

Ant Vilnelės krantinės Užupyje, Vilniuje, iškabinta fotografijų paroda „Renkuosi Lietuvą“. Ji pasakoja apie užsieniečius – čia pat gyvenančius, bet vis dar mažai pažįstamus žmones.

„Norime kalbėti apie tuos, kurie sėkmingai integravosi Lietuvoje, augina čia savo vaikus, myli Vilnių, o kartu, atnešdami savo kultūros elementų į mūsų gyvenimą, daro jį įdomesnį ir spalvingesnį“, – apie sumanymą pasakojo parodos rengėjai iš klubo „Fotokablys“, kuris prieš kelerius metus tą pačią krantinę buvo papuošęs sostinės gyventojų portretais.

Taivanietė Tse-Hsin Lu, arba europietiškai – Eileen, – vienas šios parodos veidų. Lietuvių įkurtame bitkoinų startuolyje „SpectroCoin“ ji verčia tekstus iš anglų į tradicinę ir supaprastintą kinų kalbas.

Atvedė kalbos ir IT

Merginos kelias į Lietuvą prasidėjo nuo užsienio kalbų mokymosi.

Gimtajame Taipėjuje ji baigė verslo studijas anglų kalba, dirbo pardavimų ir rinkodaros srityse.

Anglų kalba Taivane populiari, bet nedažnas tautietis ją išmoksta taip, kad iš to galėtų valgyti duoną – dirbti ją vartodamas. Kinų kalbos struktūra skiriasi nuo europietiškų kalbų, aiškina p. Eileen, todėl jų išmokti taivaniečiams sunku. Ir vis dėlto pastangos atsiperka, įsitikinusi pašnekovė. Mokėdama kelias didžiąsias kalbas, dabar ji gali padėti pasauliui susišnekėti net ir tokiomis iš pažiūros sudėtingomis temomis kaip prekyba bitkoinais.

Studijuodama p. Eileen daug keliavo, tris vasaras praleido JAV pagal „Work & Travel“ programą, beveik dvejus metus – Belgijoje. Čia irgi užsiėmė pardavimais ir rinkodara, kol nusprendė ieškoti su informacinėmis technologijomis susijusio darbo. Netrukus sužinojo, kad Lietuvoje veikianti bitkoinų kompanija ieško žmogaus, galinčio versti tekstus į kinų kalbą, ir jau apie metus dirba mūsų šalyje.

Ją žavėjo mintis dirbti ir mokytis iš IT srityje dirbančių specialistų.

„Kiekvienas matome, kokios svarbios yra technologijos, – kalba ji. – Būdamas arčiau technologijų kūrėjų ir pats sužinai daugiau, nei aprėpia profesinė sritis, štai versdamas tekstą naudojiesi įvairia programine įranga, mokaisi dėlioti HTML kodą ir pan.“

Anot p. Eileen, IT srityje žmonės turi daugiau laisvės. Jei ko nors nori, gali pats susikurti, suprogramuoti. Ji įsitikinusi, kad tokia darbo aplinka sveikesnė, be to, ragina mąstyti racionaliai, logiškai. Jei dirbama su pardavimais, daugiau kalbame apie jausmus.

VŽ „Savaitgalio“ pašnekovė svarsto, kad vieni žmonės labiau mėgsta skirti laiko kitiems žmonėms, o kiti – objektams, šiuos nagrinėti, tirti, apie juos skaityti. „Supratau, kad sąlytis su objektais, idėjomis mane traukia labiau nei darbas su žmonėmis, – sako ji. – Ilguoju laikotarpiu, ko gero, jis naudingesnis.“

Turime daug bendro

Anot pašnekovės, taivaniečiai ir lietuviai turi daug bendro: jie atrodo nepretenzingi, stropūs, mandagūs. Tiesa, Taivane esama daugiau mandagumo taisyklių, žmonės jautriau žvelgia į tai, kaip jų laikomasi. Todėl neretai yra atsargesni.

„Lietuvoje žmonės labiau tiesmuki, – lygina p. Eileen. – Tačiau šis bruožas man padėjo juos greičiau suprasti, o kartu ir pritapti.“

Merginai teko susidurti su konservatyviais lietuviais, nerodančiais kitataučiams atvirumo. Tačiau apskritai čia ji jaučiasi saugiai, gerokai ramiau nei, pavyzdžiui, Briuselyje, kur sulaukdavo priekabių. Ji svarsto, kad kaip azijietė mergina yra lengvas taikinys: iš pažiūros atrodo, kad nemokės kalbos, negalės atsikirsti ar apsiginti.

Lietuvoje p. Eileen jaučiasi saugi net ir vėlų vakarą.

„Keistas dalykas, – šypsosi ji, – neretai nauji pažįstami žvelgia į mane su giliu susirūpinimu: „Kaip tu laikaisi čia, Lietuvoje, ar viskas tau gerai?“ Tačiau visi žmonės, su kuriais man tenka susidurti darbe ar po jo, yra malonūs.“

Kaip pavyzdį ji mini supratingus kolegas.

„Jie kantriai gelbsti man aiškindami technines mūsų darbo dalis, nors kartais tą daryti anglų kalba yra keblu, – pasakoja p. Eileen. – Jie vertina profesinius ryšius su žmonėmis iš užsienio, supranta, kad kaip nevietinis esi truputį kitoks ir šio to nežinai.“

Paklausta, ar randa Lietuvoje savo kultūros dalelių – verslų, meno ar tiesiog tautiečių, p. Eileen džiugiai prisimena taivanietišką arbatos parduotuvę. Paskui nutyla – regis, viskas.

„Tiesa, Taivane mes irgi turime „cepelinų“ – tik vietoj bulvių naudojame ryžius, – šypsosi ji. – Mėsa viduryje beveik tokia pat. Tik jūs didžkukulius valgote su grietine, o mes su aštriu saldžiarūgščiu padažu.“

Atvykusi į naują šalį, ji visada paragauja įvairių jos patiekalų.

„Tiesą sakant, taivaniečiai garsėja savo meile maistui. Jie išrankūs, smalsūs, nori išbandyti įvairiausių produktų ar patiekalų, – tvirtina p. Eileen. – Bet aš nesu išranki.“

Ji išmėgino lietuvišką virtuvę, bet kasdien renkasi sau įprastesnį maistą – labiau nori ryžių nei bulvių. Todėl ji rečiau eina valgyti į restoranus, renkasi gaminti namie.

Įsikurti užtrunka

Pašnekovė įsitikinusi, kad daugelis užsieniečių Lietuvą renkasi paprasčiausiai dėl to, kad ši šalis jiems labai miela.

„Juk ne dėl atlyginimų“, – priduria ji.

Tačiau įsikurti čia užtrunka. Pirma reikia darbo leidimo, tada jo pagrindu – nacionalinės vizos, suteikiančios leidimą gyventi Lietuvoje metus. Dabar p. Eileen siekia gauti rezidento vizą dvejiems metams.

„Tris kartus ėjau teikti paraiškos dėl leidimo gyventi ir visus kartus jie prisimindavo dar kokį nors neišpildytą reikalavimą, apie kurį niekur nebuvo rašoma, – šypsosi ji. – Dalis tų reikalavimų pateikiami lietuviškai, teisine kalba, kurios kartais nesupranta ir patys lietuviai.“

Anot jos, susitvarkyti dokumentus be lietuvių draugų pagalbos būtų beveik neįmanoma.

„Galbūt čia nebuvo tikimasi, kad taip greitai padaugės technologijų kompanijų, kurios samdys kitataučius, – svarsto p. Eileen. – Todėl pateikiama informacija nėra tinkamai atnaujinta ar apskritai parašyta angliškai.“

Visko galima išmokti

Laisvalaikiu p. Eileen mėgsta skaityti popierines knygas, ypač – tradicine kinų kalba.

„Tai leidžia pailsėti galvai, – sako ji. – Gyvenant kitoje šalyje, smegenys nuolat dirba visu tempu. Todėl man gera skaityti savo gimtąja kalba.“

Mokytis lietuvių kalbos užtrunka, sunku įsiminti, kaip kaitaliojamos žodžių galūnės. Kartais ir gatvių pavadinimai pasimiršta – visi gediminai ir mindaugai, juokiasi p. Eileen, bet išlaiko optimizmą: visko galima išmokti.

Optimistiška lieka ir paklausta, kaip dorojasi su namų ilgesiu.

„Europoje, palyginti su Taivanu, žmonės turi daugiau atostogų, – sako ji. – Taigi laiko atžvilgiu turiu daugiau galimybių keliauti.“ Keliauti ir kuo daugiau patirti ją skatina ir jos šeima.

Įdomu, ką ji artimiesiems sako apie gyvenimą Lietuvoje, ką pabrėžia.

„Kad esu čia laiminga“, – gūžteli Eileen.

Renkuosi Lietuvą

Ant Vilnelės krantinės Užupyje, Vilniuje, veikia paroda „Renkuosi Lietuvą“. Ji supažindina su Lietuvą pasirinkusiais ir čia įsitvirtinusiais žmonėmis iš įvairių šalių: Suomijos, Turkijos, Irano, Kamerūno, Kinijos ir kitur.

Apie parodos veidus daugiau informacijos lietuvių ir anglų kalbomis suteikiama rengėjų svetainėje – į ją galima patekti nuskenavus QR kodą prie nuotraukų.

Parodą rengia fotografų klubas „Fotokablys“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau