Kodėl pelno mokesčio lengvata kinui veikia ne taip gerai, kaip turėtų

Publikuota: 2017-07-07
Prodiuseriai Kęstutis Drazdauskas (kairėje) ir Evaldas Kubilius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prodiuseriai Kęstutis Drazdauskas (kairėje) ir Evaldas Kubilius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2014-ųjų pradžioje priėmus pelno mokesčio lengvatą kino gamybai, lietuviškoji kino industrija sulaukė apie 6,5 mln. Eur investicijų iš vietos verslo, o Lietuvos ir užsienio filmų gamintojai mūsų šalyje išleido apie 32,5 mln. eurų. Pasak sektoriaus atstovų, lengvata stipriai praskaidrino kino žmonių gyvenimą, tačiau „gera priemonė veikia ne taip gerai, kaip turėtų“. VŽ aiškinasi, kodėl.

„Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinės gervės“ kasmet darosi vis gražesnis, labiau spindintis, galingesnis renginys, jį globojantis ministras pirmininkas tampa ir visos industrijos globėju. Bet premjeras Saulius Skvernelis, kaip renginio globėjas, apdovanojimų vakarą nepasakė dviejų sakinių: „Gerbiami verslininkai, naudokitės šia pelno mokesčio lengvata. Taip susikursite finansinę naudą sau, sukursite finansinę naudą Lietuvai, taip padėsite „gervių“ spindesiui“, – sako prodiuseris Evaldas Kubilius, Vilniaus kino klasterio vadovas.

Skaičiuoja naudą

Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, per daugiau nei trejus metus nuo mokesčio lengvatos priėmimo ja pasinaudoti buvo pateiktos 105 paraiškos. LKC skaičiuoja išdavęs 93 investicijos pažymas 55-ioms Lietuvoje veikiančioms įmonėms.

Vietos verslas investavo į 50 filmų. 18 iš jų – užsakytų, t. y. Lietuvoje juos kūrė užsienio gamintojai, 18 – bendros gamybos ir 14 – nacionalinių filmų.

Dėl pelno mokesčio lengvatos, vertina p. Kubilius, filmų gamybos apimtis Lietuvoje padidėjo kelis kartus, – ne procentais, o kartais: „Žiūrint pozityviai, kino sektorius plečiasi – kuriamos darbo vietos, specialistai grįžta iš užsienio, nes čia yra darbo. Taip, paslaugos brangsta, ir neaišku, kada mes tapsime tokie pat brangūs, kaip senoji Europa, bet dabar esame truputį pigesni, nes turime mokestinę lengvatą. Todėl kino sektorius vystosi ir, galime sakyti, – klesti.“

Nežino apie lengvatą

Tačiau, anot Kęstučio Drazdausko, prodiuserinės kompanijos „Artbox“ vadovo, problema yra ta, kad „gera priemonė vis dar nepakankamai gerai veikia“, nes verslas apie ją nežino arba žino klaidingai ir painioja su Labdaros paramos įstatymu. Prodiuseris aiškina pelno mokesčio lengvatos kino gamybai esmę: verslas, užuot mokėjęs pelno mokestį į biudžetą, tas lėšas gali skirti kinui: „Verslas nuostolių čia nepatiria, gal tik tiek, kad mokestį dažniausiai susimoka anksčiau, negu derėtų. Tam tikra prasme įsišaldo lėšas, už tai gaudamas mokestinę grąžą. Apytikriai skaičiuojant, verslininkas, investavęs 100 Eur į kino filmą, nuo šios sumos gauna 11,25% naudos.“

Vienas iš mokesčio lengvatos iniciatorių p. Drazdauskas svarsto, kad kaltę dėl nepakankamo pasinaudojimo lengvata turėtų prisiimti ir patys kino industrijos atstovai, ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMĮ), nes nei vieni, nei kiti neįdėjo reikiamų pastangų išaiškinti įstatymo naudą visoms pusėms: „Būtų gerai, kad VMI pasakytų: taip, tai yra ekonomiką, kūrybines industrijas stimuliuojantis įstatymas, kurį turi beveik visos civilizuotos pasaulio šalys.“

„Artbox“ yra įgyvendinusi per 10 projektų, viskas įmonėje tarsi veikia, bet geroji žinia apie pelno mokesčio lengvatą kino gamybai nenuvilnija“, – iš patirties kalba p. Drazdauskas, dėl investicijų stokos šiuo metu sustabdęs filmo „Legenda apie pabėgimą“ gamybą.

Pašnekovas svarsto, kad į tai, kas susiję su mokesčiais, verslininkai žiūri labai atsargiai ir įtariai, gal prisibijo VMI, gal dar kažko.

„Dalis verslininkų nepasitiki valstybe ir esamu įstatymu, jie sako vengiantys pritraukti nereikalingą VMI dėmesį. Aišku, tai, ką dabar kalbu, yra šio įstatymo antireklama, bet taip kažkodėl yra“, – šypteli p. Drazdauskas.

Kita vertus, priduria jis, čia yra mentaliteto problema: tikėtina, kad mes per anksti pritaikėme vakarietišką modelį, kuriuo naudojantis pinigai nepasiekia valstybės biudžeto: „Jeigu verslininkas susimokėtų biudžetui, o biudžetas skirtų „paramą“, viskas būtų aišku. O čia – vakarietiškas modelis, kai pinigai apeina biudžetą, – taip susitaupo ir laiko, ir lėšų, ir kitų papildomų kaštų.“

Apie emocijas ir realybę

Rolandas Kvietkauskas, Lietuvos kino centro vadovas, paklaustas, kodėl, jo nuomone, pelno mokesčio lengvata ne visuomet veikia taip sklandžiai, kaip tikėtųsi kino žmonės, sako, kad „emocinis santykis yra vienas dalykas, o realybė vis dėlto matuojama kažkokiais vienetais“.

„Kad ir kaip būtų, – VŽ sako p. Kvietkauskas, – per trejus su puse metų iš privataus verslo atkeliavo apie 6 mln. eurų. Be abejo, susirinkti tuos pinigus nėra nei lengvas, nei automatiškas dalykas, nes įmonės, kurios galėtų gauti naudos iš pelno mokesčio lengvatos, pirma, yra pelningos, antra, moka gana didelį pelno mokestį ir natūralu, kad mokesčių klausimais jos gali būti konservatyvios. Kitais atvejais jos turi savo akcininkų struktūrą, tarptautinius filialus, ir procedūra priimti sprendimą dėl investavimo į kiną ne visuomet bus paprasta.“

LKC vadovas primena ir nerūdijančią lietuvių meilę krepšiniui: per dešimtmečius susiklostė tradicijos, kad įmonės remia Kauno „Žalgirį“ ar kokį kitą klubą ir per paramos labdaros įstatymą susimažina mokesčius, – kiekviena bendrovė turi savo mokesčių optimizavimo politiką.

Ponas Kvietkauskas sako matantis, kad, viena vertus, veikianti mokesčio lengvata kinui sudaro sąlygas pritraukti gana dideles sumas ir įgyvendinti tokius didelius projektus, koks buvo, tarkime, Lietuvoje kurtas BBC serialas „Karas ir taika“. Kita vertus, čia nėra įsipareigojimo – nei valstybės, nei verslo, – taigi nėra ir automatiškos pareigos investuoti į kiną.

Gerosios istorijos

Nėra automatiškos, tačiau yra geranoriška. Vėlgi, Žilvinas Naujokas, dirbantis prie garsiojo Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ ekranizacijos, didžiausiu kada nors kurtu filmu anglų kalba apie Lietuvos istoriją, sako, kad lėšas filmui surinkti buvo gana sudėtinga, nors didžioji dalis filmo biudžeto, kurį sudaro 4,5 mln. Eur, atėjo iš JAV.

„Man atrodo, kad čia vis tik edukacijos reikalas. Kai ieškojau investuotojų, susidūriau su tuo, jog verslininkai nelabai žino apie pelno mokesčio lengvatą kino gamybai ir galbūt prisibijo kokių nors rizikų, nes tai naujas dalykas. Kalbant apie verslo pusę, rizikos šiuo atveju nėra, priešingai, jie iš to patiria naudos. Tačiau bendrauju su įvairiomis kompanijomis ir iš patirties galiu pasakyti: tikrai, iš pirmo karto niekas nepasako: labas, ateik, gausi pinigų tiek, kiek reikia“, – kalba prodiuseris. Anot jo, įveikus pirmąjį, svarbiausiąjį, barjerą, vėliau biurokratijos ir popierizmo nėra daug: „Viskas gana paprastai. Kaip garantiją gauni Lietuvos kino centro patvirtinančius dokumentus, ir viskas gana lengvai įvyksta.“

Prodiuseris pasakoja, kad prie Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos bendros gamybos filmo, kurį režisuoja JAV gimęs režisierius Marius Markevičius, lietuviškas verslas prisidėjo maždaug 600.000 Eur. Vienas iš trijų investuotojų – leidybos grupė „Alma littera“, pasak p. Naujoko, „labai entuziastingi ir pozityvūs“ žmonės.

„Filmą Lietuvoje finansavo 4 kompanijos, trys iš jų – pirmą kartą, viena – antrus ar trečius metus. Ji jau žinojo, ką daro, todėl nekilo jokių problemų. Kitos kompanijos mums buvo nauja patirtis, truputėlį užtruko jas įkalbinti, bet jos pasinaudojo mokesčio lengvata ir liko patenkintos“, – VŽ sakė p. Naujokas.

Ir vėl geležinkeliai

Kalbant apie šio filmo finansavimą, įdomi detalė būtų, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, dalijusi tūkstančius paramos sportui ir abejotinos priklausomybės įmonėms, nebuvo tokia geranoriška kaip privatus verslas ar dolerius aukoję išeiviai. Anot prodiuserio, pagalbos į „Lietuvos geležinkelius“ jis kreipėsi kelis kartus, tačiau jos nesulaukė. Priešingai, ir taip lėšų stokojantiems filmo kūrėjams už garvežį, vagonus, geležinkelio stoties teritoriją, kurioje buvo filmuojamos trėmimo scenos, valstybės įmonė išrašė apie 30.000 Eur sąskaitą, neskaičiuojant PVM.

nuotrauka::1

Anot p. Naujoko, pelno mokesčio lengvata kino kūrėjams labai svarbi. Jis patikslina, kad tos 20% iš pelno mokesčio lengvatos gaunamų lėšų turėtų būti skaičiuojamos kaip natūrali Lietuvoje kuriamų filmų, tiek lietuviškų, tiek užsienietiškų, biudžeto dalis.

„Žinodamas, kad filmo biudžetas bus X eurų, apskaičiuoji, kad 20% gausi iš lengvatos. Jei negausi, nesumokėsi kažkam atlyginimo, stabdysi filmavimus ar dar kitaip. Nepatyrę prodiuseriai, kuriantys pirmąjį savo filmą, arba nedirbę su lengvata, skaičiuoja, kad prie turimų pinigų, sakykim, milijono eurų, gauti 20% bus kaip papildomi. Tačiau aš manau, kad tokių atvejų jau nėra ar bent neturėtų būti, nes pelno mokesčio lengvatos pinigai yra biudžeto dalis“, – kalba prodiuseris.

Ką nutyli finansininkai

Ponas Kubilius, tęsdamas kalbą apie įstatymo žinomumą, priduria, kad verslininkai kartais nustemba išgirdę, jog investavę į kino gamybą jie ne praras, o, priešingai, – išloš.

„Deja, įmonių finansininkams dažnai pritrūksta motyvacijos savo vadovams išaiškinti, kaip ši lengvata veikia, o kartais net išgirsi sakant, kad „tokiose maklėse“ jie nedalyvauja“, – šypteli p. Kubilius. Anot jo, neturėdamas asmeninio ryšio su įmonės vadovu ar savininku, kuris paprašytų finansininko pasigilinti į įstatymą, dažniausiai nedaug ir tenuveiksi.

„Mes ir patys nesuprantame, kodėl žinomų verslo junginių vadovai, kurie kiekvieną savaitę kalba per televizorių, kaip reikia mažinti emigraciją, didinti darbo vietų skaičių, kurti bei stimuliuoti verslą ir t. t., iš esmės… nieko apie tai nežino“, – kalba pašnekovas.

Svarstant, kas vis tik labiausiai išlošia iš pelno mokesčio lengvatos, prodiuseriai sako, kad ji naudinga ne vien kino industrijai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o abiem pusėms. Filmą Lietuvoje kuriančiai komandai, sulaukusiai investicijų, jis kainuoja ne 100%, bet 80% numatyto biudžeto. Vietos verslas, nukreipdamas mokėtiną pelno mokestį ne į VMI, o į filmo sąskaitą, gali 75% sumokėtos sumos priskirti sąnaudoms.

„Tai reiškia, kad verslas, investuodamas pinigus, kuriuos, šiaip ar taip, turėtų sumokėti į biudžetą, nuo jų gauna 11,25% grąžą“, – aiškina p. Kubilius. Ne džiaugsmas tai, o ašaros, tačiau šypsodamasis jis priduria, kad kaip tik šiuo metu „Legendos apie pabėgimą“ kūrėjai turi maždaug 540.000 Eur dydžio investicinės pažymos galimybę, su tokia finansininkas per 2 val. gali uždirbti įmonei apie 60.000 Eur naudos“.

„Daugiausia naudos gauna valstybė ir verslininkai, kurie investuoja. O mes giname industriją, dirbame valstybei. Kai ateinu šnekėtis su investuotojais, ne sau pinigų ateinu. Tie pinigai realiai ateina į biudžetą, ypač užsienio filmų gamybos atveju. Mes čia esame tik katalizatoriai. Iešmininkai“, – sako p. Drazdauskas.

Geriausia reklama – kinas

Taigi, kuo didesnę pelno mokesčio lengvatą šalis suteikia, tuo ji patrauklesnė užsienio filmų gamintojams. Savo ruožtu, šalys konkuruoja tarpusavyje lengvatos dydžiu, siekdamos pritraukti užsieniečių, nes kiekvienas filmas atsineša savo biudžetą – 1, 2 ar 10 milijonų ir, anot p. Kubiliaus, tai dažniausiai dideli ir greiti pinigai, išleidžiami per pusmetį ar metus.

Gaminant filmą, jo biudžeto pinigai išsiskirsto per įvairius sektorius – transportą, maitinimą, viešbučius, pirkinius, individualų ir smulkų verslą, tai yra staliai, dailidės, siuvėjai ir t. t., taip filmo gamyba generuoja daugiau mokesčių nei pati lengvata. Antai, – „smulkų pavyzdį“ pateikia pašnekovas, – Puorių kaimo lentpjūvė filmo „Legendinis pabėgimas“ dekoracijų statybai pardavė daugiau medienos nei per visus metus.

Tačiau skaičiuokime ne vien investicijas. Be maždaug 10 mln. Eur, kuriuos kasmet Lietuvoje palieka filmų kūrėjai, kiekvienas filmas suteikia šaliai papildomą žinomumą.

„Netflix“ projektas „Tokio Trial“ ar pagal romaną „Tarp pilkų debesų“ kuriamas filmas, kuriuose vaidina pasaulinės kino žvaigždės, tikėtina, Lietuvą garsins ne mažiau nei mūsų Valstybinis turizmo departamentas.

Puikus ankstesnių metų pavyzdys čia būtų Vilniuje kurtas BBC serialas „Karas ir taika“, didžiausias Lietuvoje kurtas filmas, kurio statytojai rado investuotojų, pasinaudojusių pelno mokesčio lengvata. Visuotinai pripažįstama, kad filmas prisidėjo prie Vakaruose labai populiaraus kino turizmo ir pritraukė į Lietuvą gausybę svečių.

Anot p. Kubiliaus, siekdamos „visos tos naudos“, kitos šalys taiko panašią ar dar didesnę nei Lietuva pelno mokesčio lengvatą kino gamybai.

Tarkime, Kanadoje, kur mokesčių sistema sudėtingesnė, ji gali siekti iki 50%. Lenkija šiemet priėmė 30% mokestinę lengvatą, ir šiuo atveju Lietuvai jau kyla grėsmė, kad dalis projektų sustos ties Lenkija ir mūsų nepasieks.

Kad tėvynė klestėtų

Kol kino projektai kerta Lenkijos ir Lietuvos sieną, svarbu, kaip jau išsiaiškinome, kad verslas aiškiai žinotų lengvatos teikiamą naudą. Kai žinai, gali bent jau rinktis, be abejo, nebūtinai taip, kaip iš tavęs tikimasi.

nuotrauka::2 nocrop

„Kai pelno mokesčio lengvata kino gamybai buvo priimama Seime, be abejo, verslininkai buvo vieni iš lobistų, nes matė dar vieną galimybę susimažinti mokesčius. Kai įstatymas tapo kūnu, prodiuseriai tapo tų verslininkų klientais, o ne bendraminčiais. Padėties pasikeitimas kartais gal ir prodiuseriams atrodo sudėtingas, kita vertus, kur verslas nori savo pinigus dėti, ten ir deda“, – sako p. Kvietkauskas. Anot jo, Laisvosios rinkos institutas įvertino, kad verslui ši lengvata yra gana patraukli, bet, vėlgi, toks įvertinimas nėra sprendimų priėmimo pagrindas.

Tačiau, priduria pašnekovas, LKC visada kalbėjo apie pridėtinę vertę, tai yra abipusę naudą – labai aiškią verslui, kuris susigrąžina dalį išleistų pinigų ir, savo ruožtu, taip suteikia naudos kūrybinių industrijų sektoriui.

„Čia yra ir emocinio santykio momentas: susimažindamas mokesčius prisidedi prie tėvynės klestėjimo. Abi pusės gauna neabejotinos naudos, tegu ir ne visiems metams, bet kinas juk taip ir gyvena – nuo projekto iki projekto“, – kalba p. Kvietkauskas.

nuotrauka::3

PELNO MOKESČIO LENGVATA FILMŲ GAMYBAI, 2014–2016 m.

LKC pateiktos 105 paraiškos dėl galimybės pasinaudoti lengvata.

LKC išdavė 93 investicijos pažymas 55 Lietuvoje įsikūrusioms įmonėms, investavusioms į filmų gamybą.

Investicijos suteiktos 50 filmų, iš kurių:18 užsakytų filmų,18 bendros gamybos filmų, 14 nacionalinių filmų.

Bendra visų investuotojų skirta suma filmų gamybos projektams – apie 6,5 mln. Eur.

Investuotojų neatlygintinai filmo gamybai suteiktos sumos svyruoja nuo 2.000 iki 1,4 mln. Eur

Užsienio filmų gamintojų išlaidos Lietuvoje – apie 18 mln. Eur.

Bendra Lietuvos ir užsienio filmų gamintojų išlaidų suma Lietuvoje – apie 32,5 mln. Eur.

Šaltinis: Lietuvos kino centras

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trečiai kadencijai perrinktas Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas

Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovu penkerių metų kadencijai trečią kartą išrinktas dr. Egidijus...

Laisvalaikis
2017.12.12
Lukiškių aikštei – specialus įstatymas: Vytis gali tapti privalomas 23

Nepraėjus mėnesiui po Lukiškių aikštės memorialo projekto laimėtojo paskelbimo ir jį lydėjusios diskusijos...

Laisvalaikis
2017.12.12
Naujus katalonų susirėmimus su policija išprovokavo meno kūriniai 1

Ljeidos mieste, Katalonijoje, kilo susirėmimai su policija dėl meno kūrinių, kuriuos centrinė Ispanijos...

Laisvalaikis
2017.12.11
Paaiškėjo nacionalinių premijų laureatai

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė šių metų Nacionalinių kultūros ir meno...

Laisvalaikis
2017.12.11
XXI amžiaus santuoka: rečiau, bet tvirčiau 1

Santuoka Vakarų šalyse nebėra prievolė, bet jos svarba dėl to nemažėja.

Laisvalaikis
2017.12.10
 Bridžita Džouns keičia profesiją Premium

Vienas įstabiausių žmonijos prietarų yra tai, kad kalendorinė metų kaita, kuri, priminsim, yra Julijaus,...

Verslo klasė
2017.12.09
Tautinės Filantropijos pamokos: kaip mes pastatėme nacionalinį muziejų

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, veikia paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT.

Laisvalaikis
2017.12.09
Algoritminės prekybos fondo valdytojas Aistis Raudys: algoritmai neklysta – tik žmonės 20

Aistis Raudys, VU docentas, algoritminio fondo valdytojas, prieš dešimtmetį sujungė didžiuosiuose Europos...

Laisvalaikis
2017.12.08
Išmani Lietuva prasideda nuo švietimo Premium

Visi sutiksime, kad išmani Lietuva prasideda nuo švietimo. Su kuo dar apie jį kalbėtis, jei ne su Vyriausybės...

Verslo klasė
2017.12.06
Šimtametė Suomija: garsina ežerai, Kalėdų senelis ir kava

Gruodžio 6-oji – Suomijos nepriklausomybės diena. Lygiai prieš 100 metų ji tapo savarankiška valstybe su savo...

Laisvalaikis
2017.12.06
Paskelbta patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė

Europos Komisijos vykdomo EDEN projekto „Patraukliausia turizmo traukos vietovė“ laimėtoju paskelbtas...

Laisvalaikis
2017.12.06
Meno kūrinių aukcionų rengėjai paskelbė lenktynes 3

Meno kūrinių kolekcininkams tikras karštymetis – praėjusį penktadienį Toleran­cijos centre surengtas 50-asis...

Laisvalaikis
2017.12.06
Sukilimo dalyvius siūlo perlaidoti Rasų kapinėse

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas...

Laisvalaikis
2017.12.05
Jei Leonardo da Vinci „Pasaulio išgelbėtojas“ būtų parduodamas Lietuvoje 7

O ką, jei vienas iš mūsų trijų aukcionų būtų išstatęs Leonardo Da Vinci „Pasaulio išgelbėtoją“ vidaus meno...

Laisvalaikis
2017.12.03
Bausmės senovės Danijoje – kasdienis reikalas

Paskutinis Danijos budelis Jensas Carlas Theodoras Seistrupas paskutinę galvą nukirto 1892 m. Horsense.

Laisvalaikis
2017.12.03
Thomas More’as ir Tommaso Campanella rašo kelionių literatūrą Premium

Kelionių literatūros (ar bent jau pasakojimų) šiandien išvengti neįmanoma. Eini pro knygyną – ji moja tau iš...

Verslo klasė
2017.12.02
JAV Senatas mažina mokesčius 7

JAV Senatas priėmė istorinį mokesčių sistemos reformos įstatymą. Tai bus didžiausia šalies mokesčių sistemos...

Verslo aplinka
2017.12.02
Lukiškių aikštės memorialas: laukiama ekspertų žodžio 9

Konkurso memorialui Vilniaus Lukiškių aikštėje nugalėtojas, menininkas Andrius Labašauskas artimiausiu metu...

Statyba ir NT
2017.12.01
Kultūros atašė Biliūnaitė – apie taisykles, galimybes Kinijoje ir kuo mes įdomūs 4

„Europa kinams atrodo kaip vienas darinys, todėl mes turime labai norėti, aiškiai pareikšti, kad norime, ir...

Laisvalaikis
2017.12.01
Pirmasis triušis iš skrybėlės – vertingosios Lukiškių aikštės savybės 9

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lukiškių aikštės memorialas taip ramiai „nepraeis“. Pačią pirmąją dieną po...

Laisvalaikis
2017.11.28

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau