Pingantis kosmosas vis patrauklesnis Lietuvos verslui

Publikuota: 2017-05-28
Naują 30 cm ilgio ir 3 kg svorio palydovą planuota į kosmosą paleisti 2016 m., tačiau misija buvo kelis kartus atidėta.Anot Vytenio Buzo, „Nanoaviatonika“ vadovo, dabar numatyta palydovą liepą paleisti iš Indijos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Naują 30 cm ilgio ir 3 kg svorio palydovą planuota į kosmosą paleisti 2016 m., tačiau misija buvo kelis kartus atidėta.Anot Vytenio Buzo, „Nanoaviatonika“ vadovo, dabar numatyta palydovą liepą paleisti iš Indijos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nanopalydovus kurianti įmonė UAB „Nanoavionika“ iš įvairių fondų gavo 3,2 mln. lėšų raketiniam varikliui plėtoti. Lietuviai į kosmosą paleidę palydovą „LituanicaSAT-2“, taps pirmieji erdvėje panaudoję tokio tipo variklį.
„Toks variklis patrauklus nanopalydovų rinkai, nes jo veikimo principas pigesnis nei naudoti iki šiol – jis suvartoja mažiau kuro, su juo dirbti paprasčiau“, – aiškina Vytenis Buzas, „Nanoavionika“ vadovas.

Pritaikyti tokius variklius rinkai įmonė gavo 1,6 mln. Eur investicijų iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ ir 1,1, mln. – iš ES struktūrinės paramos lėšų priemonės „Intelektas LT“. Trečdalį sumos pavyko gauti iš privačių investuotojų.

Naują 30 cm ilgio ir 3 kg svorio palydovą planuota į kosmosą paleisti 2016 m., tačiau misija buvo kelis kartus atidėta.

Anot p. Buzo, dabar numatyta palydovą liepą paleisti iš Indijos, – jau pasirašyta sutartis su Indijos kosmoso tyrimų organizacija (angl. Indian Space Research Organisation).

Produktai dar brangūs

Pasak dr. Domanto Bručo, Kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktoriaus, pastaruoju metu kosmoso verslas vis sparčiau pinga, bet kurti aviacijos ir kosmoso inžinerijos produktus šiai rinkai dar labai brangu. Kita vertus, tokių įrenginių kūrimas populiarėja, tai jaučiama ir Lietuvoje – ruošiamasi paleisti antrąjį palydovą. Anot jo, kosmoso įrangos plėtra ir kūrimas laikomas be galo įdomia sritimi mokslininkams, bet ne verslui, nes įėjimo į šią siaurą rinką sąnaudos labai didelės: „Kosmoso industrijos produktai domina mažai klientų, todėl ten užsidirbti gerokai sunkiau.“

Tačiau, pasak mažųjų palydovų produktus gaminančios „Nanoavionika“ atstovo, rinkos poreikių analizė rodo ką kita: apie 3.600 mažųjų palydovų bus paleista per ateinančius 10 metų su prognozuojama 19,5 mlrd. USD verte jų gamybos ir paleidimo rinkai. Bendra kosmoso ekonomika šiuo metu siekia apie 295 mlrd. EUR. „Žinoma, naujai įsikuriančioms įmonėms nėra lengva įsitraukti, tačiau visų pirma reikia žiūrėti plačiau ir save suvokti kaip šios globalios rinkos dalimi, savo produktais tenkinti poreikį joje, bei, žinoma, tikėti vystoma idėja“, – kalba pašnekovas.

Kosmosas taps prieinamesnis

Jis aiškina, kad daugiausia šioje veikloje kainuoja produktus transportuoti į kosmosą. Dabar paleisti 1 kg įrangos į erdvę kainuoja apie 80.000 Eur.

„Jeigu ši kaina ateityje kris, rinka plėsis. Tokie gamintojai kaip mes laukia, kada pigs paleidimai. Manoma, kad tai turėtų būti po 3–5 m.“ – kalba pašnekovas.

Anot nanopalydovų kūrėjo, transportavimo į kosmosą kainą sumažintų raketos, specializuotos pakelti mažuosius palydovus. Tokias raketas kuria Britanija, Olandija, Ispanija ir kitos Vakarų Europos šalys, o pasaulio lyderė – Naujoji Zelandija.

„Rocet lab“, JAV erdvėlaivių korporacijos įmonė Naujojoje Zelandijoje, pirmoji istorijoje šių metų gegužės 25 d. išbandė tokią specializuotą raketą „Electron“, galinčią pakelti kelių šimtų kilogramų krovinį į kosmosą. Kompanija skelbia, kad pirmasis bandymas sėkmingas, nors raketa nepasiekė orbitos, kaip tikėtasi, taigi bus atlikti dar du bandymai. Anot Peterio Becko, įmonės kūrėjo, kompanija per antrąjį bandymą stengsis pasiekti orbitą ir iškelti sunkesnį krovinį.

Bendrovė tikisi šiais metais pradėti skraidinti į orbitą komercinius krovinius – leisti po raketą per savaitę.

Iki šiol mažieji palydovai pakilti į erdvę galėjo tik raketomis, skirtomis didiesiems palydovams ir kroviniams. Dėl šios priežasties pakilti į kosmosą nanopalydovams kainuoja tiek pat, kiek ir didiesiems. Pradėjus taikyti naująsias raketas, tokias kaip „Electron“, pakilti į erdvę bus pigiau, greičiau ir paprasčiau, rašo „Wired“.

2014 m. NASA, reaguodama į augantį susidomėjimą nanopalydovais, pradėjo bendradarbiauti su „Rocket Lab“ – įmonei skyrė 6,9 mln. USD sukurti specializuotą raketą mažiesiems palydovams.

Be paramos nepavyktų

Tokia technologija aktuali ir Lietuvai: ji planuoja ne tik antrąjį, bet ir trečiąjį nanopalydovus. Anot p. Buzo, nedidelėse šalyse kosmoso industriją padeda plėtoti tarptautinių fondų parama, – be jos įmonė neturėtų jokių galimybių kurti produktus globaliai rinkai ir greičiausiai šia veikla užsiimtų tik kaip mėgėja. Be abejo, vien įvairų fondų finansavimo neužtenka, taigi „Nanoavionika“ ieško investuotojų užsienyje.

Įmonė veiklą pradėjo 2014 m. Sudalyvavę Mokslo, Inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konkurse, įsteigę startuolį, pritraukė 200.000 Eur rizikos kapitalo įmonės „Practica Capital“ investicijų. Vėliau gavo finansavimą iš visų programų, kurioms teikė paraiškas.

„Idėja turi būti nauja ir pagrįsta. Stengiamės suvokti rinką, kurios dalyviais norime tapti“, – kalba p. Buzas.

Trūksta patirties

Anot pašnekovo, dažniausia kliūtimi pritraukti investicijas tampa patirties trūkumas. Jam pritaria ir p. Bručas. Pasak jo, užsienio investuotojai Lietuva nesidomės tol, kol negalėsime pasiūlyti pigesnių ir unikalesnių produktų nei kiti.

„Lietuvos problema yra ta, kad anksčiau nedirbome kosmoso industrijoje. Natūralu, kad mums sunku konkuruoti su prancūzais, olandais, vokiečiais ir kitais, turinčiais kur kas didesnį įdirbį.

Anot jo, Lietuvoje kosmosu plačiau pradėta domėtis nuo 2014 m., paleidus pirmąjį lietuvių kurtą palydovą „LituanicaSAT-1“. Nuo tada žodis „kosmosas“ mums nebeatrodo svetimas – atsirado programų, besidomintieji jomis gali teikti paraiškas finansuoti projektus, susijusius su kosmosu. Kasmet vis daugiau studentų išvažiuoja stažuotis į NASA.

Lietuva 2014 m. buvo 11-oji šalis pasaulyje, susitarusi su NASA dėl galimybės siųsti studentus ten stažuotis. Stažuotes agentūroje jau atliko 5 studentai, šią vasarą vyks 6, rudenį planuojama atrinkti dar tiek pat studentų.

Anot Jurgos Trotienės, MITA atstovės, NASA teigiamai įvertino buvusius praktikantus, todėl kviečia vis daugiau studentų vykti ten stažuotis.

Taip pat vis daugiau įmonių važiuoja ieškoti partnerių į EKA būstinę Olandijoje. 2016 m. į EKA išvyko 11 įmonių, o 2015 m. šia stažuote susidomėjo trys įmonės.

Programa „Horizont 2020“ finansuoti 4 lietuvių projektai iš pateiktų 16-os kosmoso technologijų srityje. Projektus vykdo Klaipėdos universitetas, MITA, Aplinkos apsaugos agentūra, „Nanoavionika“.

Pasak MITA duomenų, bendras Lietuvos sėkmės rodiklis – 25%, vadinasi, kas 4-am lietuvių teikiamam projektui skiriamas finansavimas. Vidutinis H2020 sėkmės rodiklis – apie 10%.

Neišnaudoja galimybių

Lietuva ne pirmus metus siekia tapti EKA nare, 2014 m. pasirašytas bendradarbiaujančios valstybės susitarimas su EKA, kitaip tariant, dabar Lietuvai skirtas bandomasis laikotarpis tapti asocijuotaisiais, bet dar ne tikraisiais Kosmoso agentūros nariais.

Pagal susitarimą dabar Lietuva moka įmokas EKA, kurios siekia apie 1,3 mln. Eur, 80–90% šių įmokų EKA skiria Lietuvos verslo ir mokslininkų projektams įgyvendinti.

Tokia sistema taikoma visoms šalims kandidatėms, tapti asociacijos narėmis – taip siekiama ugdyti kūrėjų patirtį kosmoso industrijoje.

2014 m. šiai programai pateikta 16 paraiškų, finansuotos 7 už 844.000 Eur, 2016 m. pateikta 20 paraiškų – finansuotos 7 už 1,142.000 Eur.

Šių metų birželio pradžioje bus paskelbti trečiojo konkurso rezultatai. Anot Dimitrijaus Kucevičiaus, Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktoriaus, įmonių ir mokslininkų susidomėjimas EKA projektais auga, per trečią kvietimą tikimasi sulaukti 25–30 paraiškų.

Ponas Bručas tokius rezultatus vertina skeptiškai: anot jo, lietuviai neišnaudoja visų šios programos pinigų, nes paraiškų teikėjams sudėtinga perprasti, kokie projektai turi didžiausi potencialą gauti pinigų.

„Jeigu dabar nepasinaudosime fondais kosmoso projektams, tapus EKA nare galimybės gauti finansavimą praktiškai nebus, nes teks konkuruoti su Vakarų šalimis“, – komentuoja pašnekovas.

Apie patirties trūkumą panaudojant EKA lėšas dalijosi ir Tonis Eerme, „Invent baltics“, inovacijų valdymo ir konsultavimo įmonės atstovas iš Estijos, Kosmoso industrijos dienos konferencijoje, vykusioje Ūkio ministerijoje.

2015 m. Estija tapo EKA nare, dalydamasis šalies sėkmės istorija p. Eerme šnekėjo, kad verslo susidomėjimas EKA buvo didesnis, nei tapus tikraisiais nariais: „Susidomėjimą dalyvauti EKA veikloje išreiškė apie 400 įmonių, bet dabar kosmoso projektus įgyvendina vos 20 bendrovių.“ Jis pataria neskubėti tapti Kosmoso agentūros nariais, nes konkuruoti su didžiomis šalimis daug sunkiau, nei dabar gaunant specialią paramą Lietuvos kūrėjams. Jis siūlo stengtis atrasti savo šalies nišą kosmoso industrijoje, prieš stojant į EKA. Ponas Eerme aiškina, kad šalys, seniai veikiančios kosmoso industrijoje, specializuojasi tam tikrose srityse, į kurias kišti nosį naujokams seniai nėra vietos.

Kosmosas žemėje

Ponas Bručas jam antrina, kad kuo naujesnė ir unikalesnė idėja – tuo didesnę sėkmę galima prognozuoti. Anot pašnekovo, prioritetų, finansuojant kosmoso projektus, nėra.

Jis aiškina, kad ši industrija – labai plati, o kosmoso produktai naudojami dažniau ant žemės paviršiaus nei kosmose: „Kosmoso industrija – ne tik raketų ir palydovų gamyba, bet ir paslaugų teikimas bei duomenų apdorojimas, pavyzdžiui, GPS paslaugos, kurias visi naudojame kasdien, irgi priklauso kosminei industrijai.“

Anot pašnekovo, EKA dažniausiai finansuoja išmaniųjų medžiagų, specifinių lazerių kūrimo ir palydovo duomenų apdorojimo projektus, daugiausia galimybių gauti lėšų turi su duomenų apdorojimu susiję projektai. Ši sritis domina ir verslininkus, nes sukurti duomenų apdorojimo sistemas kainuoja mažiau nei kitas sritis.

Tokį projektą bendradarbiaudama su EKA sėkmingai plėtoja UAB „HNIT-Baltic“: jie kuria sistemas, kaip po stichinių nelaimių greitai apdoroti palydovų duomenis, kurie padėtų greičiau atkurti ryšio sistemas.

Šis projektas gavo EKA kvietimą kartu vykdyti projektą, kurio vertė siekia apie 150.000 Eur, tačiau įmonės vadovas Vytautas Ramonaitis komentavo, kad bendradarbiavimo esmė – ne pinigai. Gavęs finansavimą jis prognozavo, kad greičiausiai projektas bus šiek tiek nuostolingas, bet įmonės tikslas – įgyti kompetenciją šioje srityje. Vėliau tikimasi programos rezultatus pritaikyti komercinėms paslaugoms.

Vis patrauklesnis verslui

Anot p. Bručo, lietuvių laimėjimai tarptautinėje rinkoje dar nėra ryškūs, vis dėlto jis džiaugiasi, kad kosmosu domisi ne tik mokslininkai, bet ir verslininkai. Atsiranda vis daugiau investuotojų, kurie domisi kosmoso inžinerija, atkreipia dėmesį ir p. Buzas. Pašnekovai tvirtina, kad ši sritis – vis aktualesnė verslui, nes dėl technologinių inovacijų kosmosas kasmet tampa vis pigesnis, o projektų lėšomis visi gali įgyvendinti su kosmosu susijusias idėjas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau