Pramoginę laivininkystę atgaivintų tinkamos pakrantės

Publikuota: 2017-05-09
Nerimi ties Vilniumi nuo gegužės iki spalio kasdien plaukia vienišas įmonės „Barta“ laivas „Ryga“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerimi ties Vilniumi nuo gegužės iki spalio kasdien plaukia vienišas įmonės „Barta“ laivas „Ryga“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva – upių kraštas, bet laiveliai vandens keliais plaukioja rečiau nei retai. Nė viena Lietuvos upe neperplaukia tiek laivų, kiek, pavyzdžiui, Lenkijos Augustavo kanalu. VŽ pasidomėjo, kaip bandoma gaivinti pramoginę upių laivininkystę.

Kaune ir Kauno mariomis laiveliai plukdo 6 maršrutais, tiesa, ne kasdien – kiekvienas jų kursuoja kartą per savaitę, nors poilsiautojų susidomėjimas šia pramoga didesnis nei pasiūla. Pagal pramoginius pasiplaukiojimus rengiančios MB „Nemuno turas“ duomenis, 4 metus laiveliu vykdomas maršrutas Kaunas–Birštonas–Kaunas populiarėja. 2016 m. laivai šiuo maršrutu plaukė dažniau nei ankstesniais metais, todėl ir keleivių atsirado daugiau. Praėjusiais metais šiuo maršrutu plaukė 3.400 žmonių, o 2015 m. – 2.800. Visgi populiariausias maršrutas 2016 m. buvo iš Kauno į Rumšiškes ir atgal, juo plaukė 4.000 žmonių. Šį pavasarį pradės kursuoti laiveliai iš Kauno į Kadagių slėnį.

Nerimi ties Vilniumi nuo gegužės iki spalio kasdien plaukia vienišas įmonės „Barta“ laivas „Ryga“, pagal užsakymą plaukioja ir pontoniai katamaranai. Tokiu laiveliu 2009-aisiais žmones plukdė rinkodarininkas Adomas Patašius. Pasiplaukiojimą Nerimi jis vadina asmeniniu pomėgiu, kurį po poros metų nusprendė paversti verslu – su bendraminčiais įsteigė MB „Maži laivai“, įsigijo seną laivą, statytą apie 1930 m., ir iš Neries persikėlė į Klaipėdą. Dabar verslininkas tokiu ir kitais senoviniais laivais poilsiautojus plukdo jūra, šį sezoną planuoja išbandyti plaukimą Danės upe.

Plaukimas Nerimi ribotas

Anot p. Patašiaus, sostinėje plaukiojimas laivais labai ribotas. Ilgą laiką laivininkystei buvo pritaikytas 7 km Neries ruožas, nuo 2016 m. sutvarkyti dar 3 kilometrai. Dabar laivais galima plaukti nuo pėsčiųjų tilto prie Vingio parko Žvėryne iki Valakampių, toliau gali plaukti tik nedideli laiveliai ir baidarės.

Pasak pašnekovo, pajūryje daugiau vietos fantazijai, ten galima plaukti ne tik upe, bet ir jūra. Visgi ir pajūrio laivininkystės vadinti klestinčia neišeina. Verslininkas sako, kad pramoginės upininkystės proveržio nebus tol, kol krantai valstybės lėšomis nebus pritaikyti laivininkystei.

„Smulkusis verslas neturi galimybių pats investuoti į laivininkystės infrastruktūros atsiradimą“, – sako p. Patašius.

Jis priduria, kad Neries ruože nėra kur švartuoti laivų: „Mes tai darydavome prie Mindaugo tilto, patys kilpas prisukę prie betono.“

Vidaus vandens kelių direkcija VŽ patvirtino, kad Vilniuje nėra registruotos prieplaukos.

„Laivai laikomi ir švartuojami prie plaukiojančios prieplaukos ties Baltuoju tiltu ar krantinės, kur tam yra galimybė. Savivaldybė, mūsų žiniomis, dar nėra priėmusi sprendimų dėl krantinių pritaikymo laivybai ar buvusio žiemos uosto atstatymo“, – VŽ sakė Aurelijus Rimas, Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnybos viršininkas.

Krantinė bus tvarkoma

Ponas Patašius stebisi, kad, sutvarkius Neries krantinę, neatsirado nė vienos švartavimo stotelės laivams: „Sudėtos naujos trinkelės, bet dėl to upėje laivų daugiau neatsiras.“

Architektas Martynas Marozas, Neries krantinės rekonstrukcijos projekto vadovas, paaiškina, kad atlikti tik daliniai krantinės remonto darbai, jie bus tęsiami šį pavasarį – žadama sutvarkyti 6 km krantinės už 10,5 mln. Eur iš ES integruotų teritorijų vystymo programos lėšų. Už šiuos pinigus bus atnaujinti krantinės šlaitai, pėsčiųjų ir dviračių takai. Numatyta, kad Neries krantinėje atsiras 3 pontoninės prieplaukos šalia Baltojo tilto, Tautinio olimpinio komiteto ir Žiemos uosto – įlankos Žirmūnuose. Pasak p. Marozo, įvykdžius šiuos darbus, svarstoma įgyvendinti idėją, kad Nerimi kas valandą kursuotų laivelis lyg viešojo transporto priemonė.

Dabar Vilniaus savivaldybė upių laivininkystę Nerimi skatina supaprastinusi leidimą įsirengti pontoninę prieplauką savo lėšomis.

Ne visada teisingai

Ponas Patašius neabejoja, kad krantinės pritaikymas laivininkystei atgaivins Neries upę pramogoms. Jis neatmeta galimybės nuleisti savo laivus į Nerį, jeigu krantinė bus sutvarkyta kokybiškai. Anot pašnekovo, rengiant tokius projektus, ne visada atsižvelgiama į upininkų poreikius. Jis pasakoja, kad vienas tokių pavyzdžių yra Danės upės krantinė: „Stebint nuo kranto, atrodo, kad Danėje yra švartavimo stotelių, bet jos tinkamos tik dideliems metaliniams laivams, o pramoginiai ir jachtos čia nestoja, nes bijo susibraižyti.“

Pasak verslininko, dėl netinkamai įrengtų stotelių laivininkai aplenkia Danę: kapitonai, pamatę, kad švartuotis pavojinga, daugiau čia neplaukia, nors jachtklubai yra perpildyti ir ne visiems laivams užtenka vietos.

Upe į Baltarusiją

Nuo 2016 m. spalio iki šių metų pabaigos Gardino apylinkėse 5 dienas galima lankytis be vizos. Pasiekti Gardiną galima ne tik asfaltuotu keliu, bet ir Nemunu – nuo 2015 m. pasienyje su Baltarusija atidarytas Švendubrės sezoninis upių pasienio kontrolės punktas, skirtas valstybės sienai kirsti įvairių šalių asmenims, keliaujantiems baidarėmis, nedideliais kateriais, pramoginiais laivais ar kitomis panašiomis vandens transporto priemonėmis. Vandens keliu sieną galima kirsti nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d.

„Teisiniai klausimai jau išspręsti, dabar keliautojams belieka įsimesti sumuštinį į baidarę ar laivą, plaukiantį į Gardiną“, – džiaugiasi Gintaras Skamaročius, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius.

Tiesa, kertantys sieną turėtų žinoti, kad Baltarusijos pasienio tarnybos apie užsieniečių atvykimą į šalį be vizos turi būti informuotos ne vėliau kaip 24 valandos iki įvažiuojant. Valstybės sienos apsaugos tarnybai keliautojai turi nurodyti savo paso duomenis ir planuojamą sienos kirtimo laiką. Iš be vizos atvykstančių užsieniečių gali būti reikalaujama turėti pinigų pragyventi Baltarusijoje viešnagės laikotarpiu.

Lauks kaimynų

Anot p. Skamaročiaus, didžiausias šio vandens kelio potencialas – turistai iš Lenkijos ir Baltarusijos. Šiose šalyse yra Augustavo kanalas, kuris Lietuvos pasienyje įteka į Nemuną. Kanalo ilgis – 101 km, iš kurių 22 km – Baltarusijoje. Tai vienas didžiausių kanalų Europoje, įtrauktas į preliminarų UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2004–2006 m. Baltarusijoje šis kanalas buvo pritaikytas upių laivininkystei, šalia įrengta rekreacinių zonų. Lenkijoje tas pats kanalas yra viena populiariausių pasiplaukiojimo vietų. Kasmet tokia pramoga naudojasi 100.000 keliautojų, o pirmieji plaukimai čia pradėti organizuoti 1953 m.

Pasak p. Skamaročiaus, norint Lietuvoje suaktyvinti laivybą šiuo maršrutu, upės pasienio kontrolės punkto nepakanka. Šiuo Nemuno ruožu didesni laivai nepraplauktų dėl seklumų ir nemažai akmenų. Ruožas nuo pasienio iki Kauno patenka į valstybinės reikšmės vandens kelių sąrašą, bet, pasak Vidaus vandens kelių direkcijos, šio maršruto tvarkymo darbai nėra prioritetiniai.

Dabar nuo sienos iki Kauno galima plaukti baidarėmis, mažais katamaranais, kateriais. Kad galėtų plaukti laivai, kuriuose telpa 70–80 žmonių, reikia išvalyti upes, o tada Lietuvoje bus galima pradėti reguliarius maršrutus Gardinas–Druskininkai–Alytus–Birštonas.

Apleista tradicija

Ponas Skamaročius skaičiuoja, kad tokiam maršrutui sutvarkyti reikėtų iki 5–6 mln. Eur. Jis įsitikinęs, kad juo susidomėtų tiek verslas, tiek pramogautojai. Anot specialisto, prie Nemuno, kur stoja laiveliai, kasmet atidaroma lauko kavinių: „Upininkystė labai greitai įsuka ir kitus verslus – investuoti į Nemuną perspektyvu, nes jis tekės šimtus metų.“

Jis kalba, kad upė – tai žaliava, kurios nereikia kasti, ja reikia tik plaukti, o žmonių, galinčių išleisti 10–20 Eur pasiplaukioti, visada atsiras. Kitas dalykas – pasiūlos nebus, kol nebus laivininkystei pritaikytos infrastruktūros.

Jis teigia, kad Lietuvos upės sudomintų turistus iš aplinkinių šalių, nes Augustavo kanalas jau perpildytas laivų.

„Jeigu nereaguosime, mums liks žiūrėti į praplaukiančius keliautojus iš Baltarusijos ir Lenkijos, kurie už plaukimą sumokėjo gretimose šalyse. 2016 m. į Nemuną iš Augustavo kanalo įplaukė apie 300.000 žmonių“, – sako pašnekovas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau