Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona: kodėl pasaulis eina iš proto dėl sakurų

Publikuota: 2017-04-16

Japonija jau skendi sakurų žieduose. Lietuvoje japoniškų vyšnaičių pumpurų sprogimo galima tikėtis šį – Velykų savaitgalį. Be abejo, apie pirmuosius žiedus praneš tūkstančiai nuotraukų socialiniuose tinkluose. Michiko Shigeeda, Japonijos ambasadoriaus Toyoei Shigeedos Lietuvoje žmona, VŽ „Savaitgaliui“ pasakoja, kodėl pasaulis eina iš proto dėl sakurų.

Japoniškos vyšnaitės – anksčiausiai pražįstantis medis, todėl žiemos išblukintame gamtos fone atrodo ypač gražiai. Per žydėjimą japonai švenčia hanami – šventę, kurios pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia žiūrėjimą į žiedus. Ponia Shigeeda pasakoja, kad japonai šiai šventei ypatingai nesiruošia – švęsti hanami tereikia žydinčios sakuros medžio, o jų Japonijoje netrūksta. Po sakurų žiedais draugų kompanijos rengia iškylas, dažniausiai susirenkama vakare ir būnama iki paryčių, nors po žydinčiomis sakuromis žmonės būriuojasi ištisą parą.

Vertikalus Japonijos geografnis išsidėstymas lemia, kad sakuros šalyje pražysta skirtingu metu. Žiedų jūra nuo piečiausios iki šiauriausios Japonijos vietos nuvilnija per kelias savaites. Žiedai ant medžio išsilaiko vos kelias dienas, tad norintieji toliau švęsti keliasi į kitas vietas. Apie sakurų žydėjimo slinktį nuolat praneša radijas.

Pelningas sezonas

Per sakurų žydėjimą Japonijos parduotuvių lentynos užverčiamos teminėmis šių prekėmis. Pavyzdžiui, „Nestle“ pervynioja „Kit Kat“ šokoladukus į rausvas pakuotes, o „Starbucks“ į valgiaraštį įtraukia sakurų skonio „Frappe“ ir latės kavą.

Vis dėlto populiariausia prekė, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, yra alkoholis. Jo kainos, kai pražysta sakuros, Japonijoje pakyla apie 10%. Didžiausia šalyje aludarė „Asahi Breweries“ pasiūlė sakurų skonio alaus ir pasiekė pastarųjų dvejų metų pardavimo rekordą. Kompanijos atstovai tokią sėkmę aiškina tuo, kad pagaliau sukūrė prekę mažai alaus geriantiems vartotojams – moterims ir jaunuoliams.

Duoklė turizmui

Trumpalaikiai žiedai – sezoninė dovana vietos verslui ir turizmui. Kovo pabaiga – balandžio pradžia yra vienas iš lankomiausių Japonijos sezonų, kurį pranoksta tik populiariausias atostogų mėnuo – liepa. Anot „Bloomberg“, 2016-aisiais žydint sakuroms Japonija patyrė didžiausią turistų antplūdį per pastaruosius metus – šalį aplankė 20 mln. turistų iš kitų žemynų. Prognozuojama, kad šiais metais atvykėlių skaičius bus dar didesnis.

Augančio lankytojų susidomėjimo priežastis – socialinių tinklų įtaka. Pasak japonų kelionių agentūros „H.I.S. Travel agency“, savo akimis išvysti sakurų žiedus sakurų tėvynėje labiausiai skatina į asmenines paskyras dedamos sakurų žiedų nuotraukos, ypač jeigu jas publikuoja pažįstami žmonės.

Jeigu norite pražydus sakuroms vykti į Japoniją, „Bloomberg“ pataria pradėti planuoti kelionę, švelniai tariant, anksti. Kiote, viename iš gražiausių miestų, viešbučių kambariai vyšnių žydėjimo savaitėms išperkami prieš pusmetį.

Aristokratų malonumas

Pasak p. Shigeedos, japonai masiškai švenčia hanami ne tik todėl, kad žiedai yra gražūs, – ši gėlė yra šalies kultūros ir pasaulėžiūros simbolis.

Pašnekovė aiškina, kad pirmiausia hanami formavosi kaip aristokratijos laisvalaikis, žemesni luomai žydėjimą pradėjo švęsti istoriniu Edo laikotarpiu XVI–XIX a. Tuo metu šalyje įsivyravo kelis šimtmečius trukęs taikos laikotarpis, vystėsi miestiečių kultūra. Žmonės galėjo sau leisti pramogauti grožėdamiesi žydinčiais sakurų medžiais. Jais tuometinis valdovas Tokugawa Yoshimunė apsodino viešąsias Edo (dabartinio Tokijo) vietas, nes anksčiau jos augo tik prie šventyklų.

„Pirmiausia vyšniomis buvo apželdinti Tokijo upės Sumidos krantai. Iki šiol pasaulis žavisi pavasarį kasmet pražystančiais šios upės krantais“, – šypsodamasi pasakoja pašnekovė.

Kita sakurų populiarėjimo priežastis – nauja jošino vyšnių (lot. Prunus × yedoensis) rūšis, kurios žiedai gausesni ir gražesni už ankstesnių veislių medžius.

Anot ambasadorienės, japonų meilę sakuroms išugdė tai, kad jos naudotos kaip taikos politikos simbolis, todėl žmonėms šie žiedai kelia gerų emocijų ne tik dėl estetinio gėrėjimosi, bet ir dėl to, kad primena Japonijos klestėjimo laikotarpį.

Diplomatijos priemonė

XX a. pradžioje sakuras japonai pradėjo sodinti ir kitose šalyse, 1912 m. Japonija nuvežė 3.000 sakurų į JAV, jos skirtos draugiškų santykių pradžiai paminėti ir buvo pasodintos Vašingtone.

Ponia Shigeeda pasakoja, kad emigravę japonai išvedė nemažai naujų sakurų veislių, pritaikytų augti kitų šalių klimato sąlygomis. Japoniškos vyšnios taip išplito pasaulyje, kad dabar Amerikos Džordžijos valstijos miestas Makonas garsėja kaip pasaulio sakurų sostinė. Jame auga apie 275.000 sakurų, o Niujorke nuo 1980-ųjų pavasarį švenčiamas sakurų festivalis.

Hanami prigijo ir Europos šalyse, vienas didesnių – Suomijoje. Žmonės renkasi iškylauti po žydinčiais medžiais į Helsinkio Roihuvuorio mikrorajoną, kur vietos japonai ir japonų verslo kompanijos pasodino 200 sakurų.

Vilniuje, Sugiharos sakurų parke, nuo 2001 m. kasmet žydi japoniškų sakurų alėja, pasodinta minint Japonijos diplomato Lietuvoje Chiuno Sugiharos 100-ąsias gimimo metines. Jis per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo 10.000 žydų – išdavė vizas į Japoniją, neturėdamas savo šalies vyriausybės oficialaus pritarimo.

Vingio parke, Vilniaus universiteto botanikos sodui priklausančioje teritorijoje, taip pat yra sakurų skverelis. Ponia Shigeeda pernai ten pristatė japonišką arbatos gėrimo ceremoniją tipiškomis lietuviško oro salygomis.

„Tuo metu stipriai lijo, o medžiai dar nebuvo pražydę, bet vis tiek buvo labai gražu“, – šypsosi ji. Pašnekovė užsiminė, kad ne viename Lietuvos mieste su vyru pasodino po keletą sakurų. Ji paaiškina, kad sakuras japonai naudoja draugiškiems santykiams sutvirtinti. Anot ambasadorienės, Japonijos ir Lietuvos santykiai dabar ypač geri. Pašnekovė užsiminė, kad stiprėjant abiejų šalių bendradarbiavimui galvojama apie tiesioginį skrydį iš Kauno į Vidurio Japonijos miestą Nagoją, tačiau tuoj pat patikslino, jog prognozuoti, kada toks maršrutas bus, dar sudėtinga.

Žiedo filosofija

Žydint sakuroms, japonų vaikai pradeda eiti į mokyklą: balandis japonams – kaip rugsėjo 1-oji Lietuvoje. Ponia Shigeeda prisimena šiam laikotarpiui pritaikytą japonų posakį: „Jeigu moksleivis išlaiko egzaminus ir įstoja į mokslo įstaigą, sakoma, kad jis žydėjo kaip sakura. Jeigu įstoti nepavyksta, apie tokį sakoma – krito kaip sakuros žiedai.“

Anot pašnekovės, vyšnaitės žieduose japonai mato rytietišką gyvenimo filosofiją: „Sakura žydi labai trumpai, bet visu grožiu. Tai simbolizuoja gyvenimo trumpaamžiškumą. Sakura, kaip ir Japonijos menai, kaip arbatos gėrimo ceremonija, skatina puoselėti ir branginti esamą momentą.“

Ji pasakoja, kad per Antrąjį pasaulinį karą japonų lakūnai mirtininkai kamikadzės tarp uniformos sagų įsisegdavo sakuros šakelę.

Ambasadorienė pabrėžia, kad japonų filosofijoje gyvenimas mąstomas kaip laikinas ir nepastovus: „Pastovių dalykų nėra. Žmogus – toks pats nepastovus kaip laikas. Abu jie nuolat keičiasi, kiekvienas mūsų gyvenimo tarpsnis yra tik vienas taškas ilgame nuolat kintančiame procese.“

Michiko Shigeeda siūlo sakurų stebėjimo vietas Japonijoje:

Gimtajame p. Shigeedos mieste Niigatoje esantis Takados parkas. Ši vieta Japonijoje žinoma kaip viena iš gražiausių naktinių sakurų stebėjimo vietų.

Jošino kalnas Naros mieste. Kalno šlaite galima suskaičiuoti apie 200 sakurų rūšių, 30.000 vyšnių sode.

Čidorigafučio parkas prie imperatoriaus rūmų Tokijuje. Tai lankomiausia Japonijos sostinės vieta, kai sakuros žydi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau