Pakalbėkim apie meną: ir spindinti ietis perveria drakoną

Publikuota: 2017-03-05
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė.  LAF nuotr.
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė. LAF nuotr.
 

Kasmet kovo pirmąją savaitę Niujorke apstu šiuolaikinio meno renginių, tarp kurių – devynios šiuolaikinio meno mugės. Penkios iš jų vyksta vadinamąją „Armory savaitę“ („Armory Week“), o vienoje jų, VOLTA NY, pirmą kartą dalyvauja galerija iš Lietuvos: tarptautinėje meno scenoje puikiai vertinama „Meno parko“ galerija pristato Nacionalinės premijos laureato Jono Gasiūno darbus.

„Lewben Art Fundation“ kolekcijos rubrikoje – taip pat J. Gasiūno kūrinys.

Kalbant apie 1990 m. nutapytą paveikslą, neįmanoma apsiriboti vien estetika – neišvengiamai į sceną suplūsta istorinių mitų, legendų, sakmių ir epų šleifas, susijęs ne tik su kultūriniais, bet ir su valstybės atkūrimo faktais. Sąjūdis, politika, bendra būtis čia glaudžiai siejasi ir su tautinio identiteto, ir su meninės kalbos atnaujinimo paieškomis. Tai metas, kai buvo kuriama mūsų mitologija – tautos, praeities ir ateities, nacionalinės savivokos plačiajame pasaulyje. Kūrėsi ne tik Lietuva – kūrėsi kiekvieno nepriklausomo individo mąstymas.

Laikotarpio neoekspresionizmas

1990 m. susikūrė pirmosios nuo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nebepriklausomos menininkų grupės. Tarp jų – ir „Angis“, kurios ideologas buvo J. Gasiūnas. Ilgainiui įsitvirtino nuostata, kad ši vyrų grupė lietuvių tapyboje suformavo neoekspresionizmo pavidalus, t. y. emocinio atvirumo, apnuogintos autoriaus pasaulėjautos formas, neretai hiperbolizuotas ir groteskiškas.

Aprašomas paveikslas priklauso šio savikūros laikotarpio klasikai – atnaujinta plastika ir turinio mistika, pagrįsta menamomis legendomis. Yra visko: ir dieviškumui atstovaujantis angelas, ir nugalėtas drakonas kaip pykčio jėga, ir palubėje kybantis šikšnosparnis tarsi veiksmo katalizatorius. Vaizduojama ne konkreti legenda, o sukeistinta subjektyvi interpretacija, išsipildymas. Pasakojimas fragmentuotas: pavadinimas prasideda jungtuku „ir“, nurodančiu, kad tai pradėto proceso tąsa, gal kulminacija, bet ne pradžia. Formos primityvistinės: piešinys apibendrintas ir paprastuoju būdu lokaliai nudažytas lyg spalvinimo knygelėje, o kompozicija architektoniška it archetipinė konstrukcija.

Veiksmas vyksta ankštoje scenos erdvėje, lygiagrečioje drobės formatui, ir tuo primena ankstyvojo renesanso paveikslus bei dvelkteli beužsimezgančio naujo laiko tradicija. Tik čia fonas mažakalbis – vaizdas uždengiamas juoda užuolaida, tenurodančia teatrališką jo prigimtį.

Visa tai kuria monumentalų įspūdį, kurį ironizuoja atsainus atlikimas, tačiau kartu tarsi oponuojama kamerinei ligšiolinei lietuvių tapybai. Nors drobė didelė, figūros joje vos vos telpa ir tarsi laužo vaizdinio rėmų kiautą bei veržiasi į realybę.

Tiltas į naujus laikus

J. Gasiūnas tokia tapyba neapsiribojo – išeikvojęs galimus išteklius, ėmėsi instaliacijų ir objektų. Galima sakyti, kad ir erdviniuose darbuose jis išlieka susijęs su liaudiška, archetipine kalba, nes pamėgsta nuodėgulius, sudūlėjusius rykus, medienos ir kūno spalvas bei jų substanciškumą. Natūralios medžiagos pomėgis byloja lyg autobiografinis reliktas, virstantis mitologine praeities poezija. Tose instaliacijose teatrališkai kalbama apie natūralų susidėvėjimą, ilgaamžę patirtį ir tvarumą, metaforomis kuriamas tragiško skambesio naratyvas (netektis, apleistumas, nerimas). Gal ir gerai, kad šiame etape J. Gasiūnas neužsibuvo, nes, įkyriai akcentuojant istorijos fatalizmą, virtusį intensyviu estetizmu, gali nebepakakti žiūrovui jėgų arba percepcinio apetito.

Tapymas žvakės liepsna

Po klajonių trimačiuose tyruose J. Gasiūnas dėsningai grįžo prie tapybos ir didelių formatų. Grįžo radikaliai atsinaujinęs – pradėjo tapyti žvakės liepsna. Išliko, tik dar labiau sutirštėjęs, drobių keliasluoksniškumas ir žaidimas ties realybės ir (ar) fikcijos riba. Atsirado laisvė fantazijai, vaizduotei, išmonei, šokiruojantiems deriniams, nes, pakomentavęs, kad visa – tik dūmas, galiausiai autorius lieka neatsakingas. Taigi iš esmės J. Gasiūnas žiūrovą suvedžioja, spendžia jam spąstus linkėdamas prisikasti prie tiesos ir tyrumo.

„Aš tapybą pritempiau iki konceptualiųjų menų kategorijos (jeigu kalbėtume apie jos ideologiją). Tai ir būtų didžiausias nuopelnas“, – sako J. Gasiūnas. Sunku su juo nesutikti. Jo nesutrikdė naujosios medijos.

Pristatomo tipo paveiksluose, sukurtuose prieš 20–25 metus, daug teatro ir scenografijos, o vėlyvesnėje kūryboje, kurią menininkas tebeplėtoja lig šiol, irgi daug veiksmo – kino meno, kelių kadruočių ir pėdų mėtymo, komiksų ir grafičių estetikos. Išlieka svarbūs ir darbų pavadinimai, suteikiantys vaizdiniams sodrią literatūrinę potekstę ir siūlantys apibrėžtą autoriaus interpretaciją, kuria žiūrovas, tiesa, gali ir nesivadovauti, net jei ir pajėgtų išspręsti dažnai absurdiškus žodžių rebusus (pvz., ką galėtų reikšti „Pūga, nuniokojusi mano dirbtuvę, nenutraukė rusų armijos choro repeticijos“?).

Atskirai aptartinas J. Gasiūno kūrinių koloritas. Akivaizdu, kad menininkas yra linkęs į natūralias, gamtoje aptinkamas spalvas, kurias dažniau prislopina, nei leidžia joms šėlioti. Tačiau pasitaiko ir išimčių – štai tik ką vykusioje XVI tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje jis eksponavo aitriai mėlyną, su ryškiai geltona spalva supriešintą drobę, kuri vertė suklusti ir pasitikrinti, ar tai vis tas pats J. Gasiūnas.

Turint visa tai omenyje, su skvarbesniu dėmesiu norisi grįžti prie ankstyvųjų tapinių, tampančių praėjusio laiko retenybe. Suspindinčių it ietys ir susiejančių ankstesnių dešimtmečių kūrybą su naujųjų laikų dariniais.

Jonas Gasiūnas

Gimė 1954 m. Tiumenceve, Altajaus srityje (Rusija). 1960 m. grįžo į Lietuvą. 1984 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija, VDA). 1986–1993 m. – LDS. Nuo 1992 m. – tapybos dėstytojas VDA, nuo 2009 m. – Tapybos katedros vedėjas, profesorius.

1990 m. įkūrė iki šiol gyvuojančią dailininkų grupę „Angis“. Pelnė daug reikšmingų apdovanojimų, tarp kurių – tarptautinis „Swedbank“ meno apdovanojimas (2009), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010). Nuo 1985 m. dalyvauja grupinėse parodose ir organizuoja asmenines Lietuvoje ir užsienyje. Gyvena ir dirba Vilniuje. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Modernaus meno centre, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Katalikų bažnyčia mėgina vaduotis iš seksualinio išnaudojimo liūno 1

Vasario 21 d., ketvirtadienį, Vatikane prasideda neeilinis Romos katalikų bažnyčios viršūnių suvažiavimas, į...

Laisvalaikis
11:41
Prof. M. Dahlenas neigia mitus: kūrybiškumas gimsta „dėžėje“, o ne iš jos išlipus Premium

Micaelas Dahlenas, Verslo administravimo, rinkodaros strategijos ir vartotojų elgsenos profesorius Stokholmo...

Laisvalaikis
11:21
Lietuviškas startuolis „Coart“ investuotojams atveria brangaus meno rinką 2

Lietuviškas startuolis „Coart“ paskelbė pasirengęs suteikti galimybę milijonams smulkiųjų investuotojų kartu...

Laisvalaikis
08:32
Kodėl „pelėdų“ gyvenimo kokybė prastesnė nei „vyturių“

Didžiosios Britanijos mokslininkai paskelbė atlikę tyrimą, įrodantį, jog anksti besikeliančių ir tų, kurie...

Laisvalaikis
2019.02.20
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Naujų knygų lentynos turinį trumpai apibūdinčiau taip: dienoraščiai. Tačiau neturėtų jų kratytis tie, kurie...

Laisvalaikis
2019.02.18
Žmonijos ateities variantų beieškant: kas svarbu Premium

2003 m. man buvo 29-eri, ir aš išleidau savo pirmąjį stambesnį kūrinį – futuristinį detektyvą „Genomas 3000“,...

Verslo klasė
2019.02.17
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 3

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Politologas Antanas Kulakauskas: vienybės nebuvo nei tada, nei dabar 8

Kalendoriaus langelyje – vėl Vasario 16-oji. Apie tai, kur buvome ir kur esame, sulaukę 101-ųjų moderniosios...

Laisvalaikis
2019.02.16
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 3

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 6

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Cirque du Soleil“ krepšelyje – dar vienas pirkinys už milijonus

Kanados gigantas „Cirque du Soleil Entertainment Group“ paskelbė įsigijęs „The Works Entertainment“...

Laisvalaikis
2019.02.13
„El Chapo“ Niujorke pripažintas kaltu 2

Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas, Meksikos narkotikų kartelio Sinaloa vadas, antradienį...

Laisvalaikis
2019.02.12
Aukcione nepavyko parduoti A. Hitlerio paveikslų

Vokietijos aukcionų namams „Weidler“ nepavyko parduoti penkių paveikslų, kuriuos, kaip teigiama, nutapė nacių...

Laisvalaikis
2019.02.12
Vasario 16-ąją Birmingame – M. K. Čiurlionis virtualioje erdvėje

Lietuvos nepriklausomybės 101-ųjų metinių proga Birmingamo (Didžioji Britanija) koncertų salėje „Symphony...

Laisvalaikis
2019.02.12
20-etė Vilniaus knygų mugė kvies į 500 renginių

Vasario 21–24 d. vyks Tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Savo bičiulius šiemet ji kviečia į pasimatymą...

Laisvalaikis
2019.02.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau