Pakalbėkim apie meną: ir spindinti ietis perveria drakoną

Publikuota: 2017-03-05
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė.  LAF nuotr.
svg svg
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė. LAF nuotr.
 

Kasmet kovo pirmąją savaitę Niujorke apstu šiuolaikinio meno renginių, tarp kurių – devynios šiuolaikinio meno mugės. Penkios iš jų vyksta vadinamąją „Armory savaitę“ („Armory Week“), o vienoje jų, VOLTA NY, pirmą kartą dalyvauja galerija iš Lietuvos: tarptautinėje meno scenoje puikiai vertinama „Meno parko“ galerija pristato Nacionalinės premijos laureato Jono Gasiūno darbus.

„Lewben Art Fundation“ kolekcijos rubrikoje – taip pat J. Gasiūno kūrinys.

Kalbant apie 1990 m. nutapytą paveikslą, neįmanoma apsiriboti vien estetika – neišvengiamai į sceną suplūsta istorinių mitų, legendų, sakmių ir epų šleifas, susijęs ne tik su kultūriniais, bet ir su valstybės atkūrimo faktais. Sąjūdis, politika, bendra būtis čia glaudžiai siejasi ir su tautinio identiteto, ir su meninės kalbos atnaujinimo paieškomis. Tai metas, kai buvo kuriama mūsų mitologija – tautos, praeities ir ateities, nacionalinės savivokos plačiajame pasaulyje. Kūrėsi ne tik Lietuva – kūrėsi kiekvieno nepriklausomo individo mąstymas.

Laikotarpio neoekspresionizmas

1990 m. susikūrė pirmosios nuo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nebepriklausomos menininkų grupės. Tarp jų – ir „Angis“, kurios ideologas buvo J. Gasiūnas. Ilgainiui įsitvirtino nuostata, kad ši vyrų grupė lietuvių tapyboje suformavo neoekspresionizmo pavidalus, t. y. emocinio atvirumo, apnuogintos autoriaus pasaulėjautos formas, neretai hiperbolizuotas ir groteskiškas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Aprašomas paveikslas priklauso šio savikūros laikotarpio klasikai – atnaujinta plastika ir turinio mistika, pagrįsta menamomis legendomis. Yra visko: ir dieviškumui atstovaujantis angelas, ir nugalėtas drakonas kaip pykčio jėga, ir palubėje kybantis šikšnosparnis tarsi veiksmo katalizatorius. Vaizduojama ne konkreti legenda, o sukeistinta subjektyvi interpretacija, išsipildymas. Pasakojimas fragmentuotas: pavadinimas prasideda jungtuku „ir“, nurodančiu, kad tai pradėto proceso tąsa, gal kulminacija, bet ne pradžia. Formos primityvistinės: piešinys apibendrintas ir paprastuoju būdu lokaliai nudažytas lyg spalvinimo knygelėje, o kompozicija architektoniška it archetipinė konstrukcija.

Veiksmas vyksta ankštoje scenos erdvėje, lygiagrečioje drobės formatui, ir tuo primena ankstyvojo renesanso paveikslus bei dvelkteli beužsimezgančio naujo laiko tradicija. Tik čia fonas mažakalbis – vaizdas uždengiamas juoda užuolaida, tenurodančia teatrališką jo prigimtį.

Visa tai kuria monumentalų įspūdį, kurį ironizuoja atsainus atlikimas, tačiau kartu tarsi oponuojama kamerinei ligšiolinei lietuvių tapybai. Nors drobė didelė, figūros joje vos vos telpa ir tarsi laužo vaizdinio rėmų kiautą bei veržiasi į realybę.

Tiltas į naujus laikus

J. Gasiūnas tokia tapyba neapsiribojo – išeikvojęs galimus išteklius, ėmėsi instaliacijų ir objektų. Galima sakyti, kad ir erdviniuose darbuose jis išlieka susijęs su liaudiška, archetipine kalba, nes pamėgsta nuodėgulius, sudūlėjusius rykus, medienos ir kūno spalvas bei jų substanciškumą. Natūralios medžiagos pomėgis byloja lyg autobiografinis reliktas, virstantis mitologine praeities poezija. Tose instaliacijose teatrališkai kalbama apie natūralų susidėvėjimą, ilgaamžę patirtį ir tvarumą, metaforomis kuriamas tragiško skambesio naratyvas (netektis, apleistumas, nerimas). Gal ir gerai, kad šiame etape J. Gasiūnas neužsibuvo, nes, įkyriai akcentuojant istorijos fatalizmą, virtusį intensyviu estetizmu, gali nebepakakti žiūrovui jėgų arba percepcinio apetito.

Tapymas žvakės liepsna

Po klajonių trimačiuose tyruose J. Gasiūnas dėsningai grįžo prie tapybos ir didelių formatų. Grįžo radikaliai atsinaujinęs – pradėjo tapyti žvakės liepsna. Išliko, tik dar labiau sutirštėjęs, drobių keliasluoksniškumas ir žaidimas ties realybės ir (ar) fikcijos riba. Atsirado laisvė fantazijai, vaizduotei, išmonei, šokiruojantiems deriniams, nes, pakomentavęs, kad visa – tik dūmas, galiausiai autorius lieka neatsakingas. Taigi iš esmės J. Gasiūnas žiūrovą suvedžioja, spendžia jam spąstus linkėdamas prisikasti prie tiesos ir tyrumo.

„Aš tapybą pritempiau iki konceptualiųjų menų kategorijos (jeigu kalbėtume apie jos ideologiją). Tai ir būtų didžiausias nuopelnas“, – sako J. Gasiūnas. Sunku su juo nesutikti. Jo nesutrikdė naujosios medijos.

Pristatomo tipo paveiksluose, sukurtuose prieš 20–25 metus, daug teatro ir scenografijos, o vėlyvesnėje kūryboje, kurią menininkas tebeplėtoja lig šiol, irgi daug veiksmo – kino meno, kelių kadruočių ir pėdų mėtymo, komiksų ir grafičių estetikos. Išlieka svarbūs ir darbų pavadinimai, suteikiantys vaizdiniams sodrią literatūrinę potekstę ir siūlantys apibrėžtą autoriaus interpretaciją, kuria žiūrovas, tiesa, gali ir nesivadovauti, net jei ir pajėgtų išspręsti dažnai absurdiškus žodžių rebusus (pvz., ką galėtų reikšti „Pūga, nuniokojusi mano dirbtuvę, nenutraukė rusų armijos choro repeticijos“?).

Atskirai aptartinas J. Gasiūno kūrinių koloritas. Akivaizdu, kad menininkas yra linkęs į natūralias, gamtoje aptinkamas spalvas, kurias dažniau prislopina, nei leidžia joms šėlioti. Tačiau pasitaiko ir išimčių – štai tik ką vykusioje XVI tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje jis eksponavo aitriai mėlyną, su ryškiai geltona spalva supriešintą drobę, kuri vertė suklusti ir pasitikrinti, ar tai vis tas pats J. Gasiūnas.

Turint visa tai omenyje, su skvarbesniu dėmesiu norisi grįžti prie ankstyvųjų tapinių, tampančių praėjusio laiko retenybe. Suspindinčių it ietys ir susiejančių ankstesnių dešimtmečių kūrybą su naujųjų laikų dariniais.

Jonas Gasiūnas

Gimė 1954 m. Tiumenceve, Altajaus srityje (Rusija). 1960 m. grįžo į Lietuvą. 1984 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija, VDA). 1986–1993 m. – LDS. Nuo 1992 m. – tapybos dėstytojas VDA, nuo 2009 m. – Tapybos katedros vedėjas, profesorius.

1990 m. įkūrė iki šiol gyvuojančią dailininkų grupę „Angis“. Pelnė daug reikšmingų apdovanojimų, tarp kurių – tarptautinis „Swedbank“ meno apdovanojimas (2009), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010). Nuo 1985 m. dalyvauja grupinėse parodose ir organizuoja asmenines Lietuvoje ir užsienyje. Gyvena ir dirba Vilniuje. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Modernaus meno centre, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku