2016 m. internetinio dizaino tendencijos, arba mobiliųjų pergalė

Publikuota: 2017-01-10
Doc. Robertas Jucaitis, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros meno licenciatas, bakalauro studijų vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Doc. Robertas Jucaitis, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros meno licenciatas, bakalauro studijų vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vilniaus dailės akademijos docentas, Grafinio dizaino katedros meno licenciatas

Dirbtinis intelektas, neurotinklai ir virtuali realybė 2016-aisiais buvo įdomios, tačiau iki galo neatsiskleidusios technologijos. Pernai neįvyko ir tikrų revoliucijų, tačiau metai buvo dinamiški, ryškiai dominavo paslaugų dizainas, o internete tebesitęsia reklamos, ženklodaros, tipografikos ir skaitmeninės medijos integracija.

Naudotojo sąsaja (NS) vis labiau tolsta nuo paveikslėlio ir artėja prie dinaminės sąveikos. Judanti grafika vartotojui pateikiamos informacijos kiekiu praktiškai jau prilygsta statiniam grafiniam dizainui.

Mobilusis internetas išsiveržė į priekį ir svetainių dizaino kūrimo procesas pradedamas nuo svetainių mobiliesiems įrenginiams kūrimo, kurios tik po to adaptuojamos nešiojamiems ir staliniams kompiuteriams.

Tebesitęsia NS standartizacija, čia dominuoja komponentinis dizainas. Šablonų, NS (UI, User Interface) rinkinių, paruoštų animacijos rašmenų, spalvinių palečių ir kt. komponentų kokybė ūgtelėjo – tai padeda dizaineriams sukurti unifikuotas ir funkcionalias NS, bei tuo pačiu minimizuoti resursus, reikalingus vizualaus stiliaus kūrimui.

Naujų instrumentų populiarėjimas

„Adobe“ produktams atsirado rimta konkurencija – tai ir sparčiai populiarėjantis „Sketch App“, ir lietuvių „Pixelmator“, ir „Affinity Designer“. Jas sukūrusios kompanijos – kitaip nei „Adobe“ – netaiko abonentinių mokesčių. „Affinity Designer“ tapo ir multiplatforminiu, ir jau veikia tiek su „Windows“, tiek ir su „Mac OS“. Ryškėjanti tendencija – specializuoti produktai po truputį išstumia tradicinius.

Rinkoje jau galima rasti funkcionalių „SaaS“ sprendimų naudotojų sąsajos projektavimui, pvz. „Figma“ nenusileidžia daugumai „native app“.

4K ekranai kelia naujus reikalavimus grafikai – vektorinė grafika išstumia rastrinę, o vektoriniai redaktoriai – rastrinius (pvz., „Photoshop“).

Interaktyvūs prototipai

Skaitmenių įrenginių naudotojai atpranta nuo statikos, todėl mažėja statiškų svetainių. Svetainės NS sudėtis šiandien – tai apie 70% interaktyvumo ir apie 30% kompozicijos. Naudotojo patirties (UX) dizaineriai, kuriantys tiek interaktyvią sąveiką, tiek grafinį dizainą, iš esmės jau gali išsiversti be programuotojų pagalbos – jie gali naudotis „UXpin“ arba „Marvel“ paslaugomis.

Interaktyvūs maketų pristatymai klientui tampa gero tono taisykle. Iš standartinių „InVison“ komentarais papildytų „slide show“ pristatymai virsta visavertėmis dinaminėmis demonstracijomis, kuriose pristatoma veiksmų svetainėje logika ir galimi jų scenarijai. „Google“ 2014 m. sukurta „Android“ materialaus dizaino stilistika (kaip, beje, ir „Microsoft“ – „Metro“, „Apple“ – iOS ar IBM dizaino stilius) taip pat paspartino sąsajos architektūros animavimą ir tai tapo privaloma komercinių projektų dalimi.

Intelektualūs dizaino algoritmai

2016 m. buvo virtualiosios realybės ir neurotinklų metai. Projektuojant naudotojų sąsajas šios dvi madingos technologijos greitu laiku neišvengiamai taps esminiu proveržiu ir ši tendencija atves prie egzoskeletų paradigmos, t.y. save mokinančių automatizuotų algoritmų rutininiams darbams ir dizainerių bendradarbiavimo. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti – 360° vaizdo klipai, MSQRD ir „Prisma“ aplikacijos (neurotinklai).

Neurotinklai ir dirbtinis intelektas jau atlieka ir redagavimo darbus – atpažįsta fotografijose veidus („FindFace“), karpo vaizdus, generuoja leidinių maketus ar svetainių dizainą (pvz. internetinis žurnalas „Flipboard“ ir „The Grid“).

Sparčiai virtualios realybės integracijai kol kas trukdo jos gremėzdiškumas ir pačių įrenginių trūkumas. Detaliau šią temą analizuoja UX dizaineris Maxas Glenisteris.

Judriojo ryšio duomenų srauto pergalė

Šiandien mobilūs įrenginiai tapo pagrindine interneto vartojimo priemone, tai reiškia, kad jie ir toliau diktuos interneto madas. Lietuvoje 2013 m. išmaniųjų telefonų duomenų srautas sudarė ~20% viso interneto srauto, o 2016 m. – jau 50% ir pasivijo stalinių kompiuterių generuojamus srautus (JAV atitinkamai 33% (2012 m.) vs 65% (2016 m.), „Consumer Barometer“ duomenys).

„Goldman Sachs“ 2014 m. pateikta prognozė: 2018 m. išmaniesiems telefonams tenkančios apyvartos e. prekyboje dalis sudarys ~50%. Ši tendencija veikia ir svetainių dizainą, – štai 2010 m. „Facebook“ mobilojoje versijoje atsirado piktograma „mėsainis“, perteikianti valgio meniu sąvoką. Sugrįžta šoniniai svetainių meniu, kurie dar neseniai buvo blogo tono ženklu.

Mobiliųjų įrenginių naudotojo sąsajos dizaino ir mechanikos elementai ir toliau skverbsis į tradicinį internetą – išnyksta krypties rodyklės fotogalerijose, slankjuostė, tekstinių nuorodų pabraukimas ir kt.

Dizaino sferoje pradedama kalbėti apie perėjimo nuo „mobile first“ prie „mobile native“ paradigmos, t.y. fokusavimosi į mobiliosios svetainės versijos ar aplikacijos galimybes.

Prisitaikymas

Prisitaikančia (RWD, Responsive Web Design) gali būti ne tik svetainės vizuali struktūra, bet ir jos turinys. Išmaniųjų telefonų naudotojų elgsena dažnai gali radikaliai skirtis nuo stalinių kompiuterių naudotojų, tad ir turinys turi prisitaikyti.

Paieškos sistemų sankcijos svetainėms, nepritaikytoms mobiliesiems įrenginiams, ir mobilaus interneto duomenų perdavimo greitėjimas skatina internetą prisitaikyti prie visų įrenginių. Praktiškai visuose – net ir nemokamuose – rinkoje siūlomuose turino valdymų sistemų šablonuose jau intergruotas dizaino ir naudotojo sąsajos prisitaikomumas.

Suasmeninimo paslaugos – dar vienas naujas ir masinis interneto reiškinys. Šios paslaugos teikėjai interneto naudotojui siūlo jam tinkamiausią informaciją, atsižvegus į jo interesus ir kontekstą: įrenginio tipą, geografinę vietą (GPS), anksčiau aplankytas internetines svetaines ir t.t. Ir, kaip įprasta, tendencijos iš vienos srities pereina į kitas – matome ženklodaros sistemų adaptatyvumą, logotipų parametrizaciją ir daugiaformiškumą.

Turinys taip pat prisitaiko – šrifto dydžiai, teksto ilgis prisitaiko prie įrenginio ekrano dydžio. Internetinėje tipografikoje pastebimas parametrinių šriftų gausėjimas. Tai šriftai, gebantys generuoti daugybę tarpinių šrifto riebumo variacijų. Todėl tikėtina, kad netolimoje ateityje parametriniai šriftai gali išstumti įprastus riebius, labai riebius, kursyvinius ir pan. šriftus.

Autorinės fotografijos ir iliustracijos

Fotobankų era eina į pabaigą, prasideda autorinio grafinio turinio klestėjimo era.

„The Pain Harold“ memas, kurį 2011 m. išpopuliarino Greenen72 pasivadinęs internautas, tapo ironiška fotobankuose siūlomų klišių personifikacija. Tradicinė pastarojo meto fotografijų stilistika tampa vis mažiau paklausi – internetas persotintas nenatūraliais ir dirbtiniais fotobankuose siūlomais vaizdais.

Ant bangos – natūrali, tikro gyvenimo, įprastos aplinkos stilistika. Tokią galima rasti specializuotose svetainėse, pvz., „Gratisography“, „Negative Space“, „Stocksnap“, „Life of Pix“, „Death to Stock“, Picjumbo“, „IM Free“, „New Old Stock“, Getrefe“, „Freestocks“, MMT.

Dėl šios priežasties didėja ir autorinių iliustracijų populiarumas. Jau tapę standartu svetainių tituliniai tinklalapiai didelėmis fotografijomis fone nebepadeda svetainės savininkams išsiskirti, ir dizaineriai priversti ieškoti naujų stilistikų. Grafiniam dizainui tampa ankšta stadartinio inteneto rėmuose, todėl jis sugeria iš kitų sričių viską, kas madinga: ant bangos rankų darbo stilistika ir ji neslūgsta, populiarios linijinės piktogramos. Panašu, kad kontūrinė stilistika išliks populiari ir 2017-aisiais.

Anot internetinės rinkodaros ekperto Jeffo Bullaso, 63% e-parduotuvių pirkėjų teigia, kad lemiamas pirkimo faktorius buvo fotografijos, todėl labai tikėtina, kad nuo perdėm suvienodėjusių foto vaizdų e. prekybos svetainių foto turinys pakryps į unikalių autorinių fotografijų pusę.

Grafinis dizainas

2016-uosius galima pavadinti neoretro metais: buvo apstu dvitoninių spavų palečių, kaligrafinių logotipų ir ? la Memphis spalvinių gamų. Ir toliau dominuoja minimalizmas, tačiau „dizainas – tai funkcionalumo kūrimo instrumentas“ tebeišlieka esminiu principu.

Pagrindiniu grafinio dizaino vystymosi vektoriumi galima pavadinti funkcinį dizainą, ir čia galima įžvelgti sąsajų su modernizmo architektūra, t.y. vietoje emocijas kutenančio dizaino, kuriamas kuo funkcionaliau veikiantis, tiesiai į tikslą vedantis ir neblaškantis dėmesio dizainas (pvz., „Virgin Atlantic“).

Internetinio dizaino agentūroms jau nebepakanka būti tik gero dizaino kompanijomis – klientai reikalauja ekspertizės, analitikos, išpildyti KPI (Key Performace Indicators). „Reikia svetainės“ lygio problemą išsprendžia „SaaS“ konstruktoriai; nedideliam e. verslui vystyti nebereikalinga internetinė parduotuvė, galima pradėti ir nuo „Instagram“; puikaus dizaino funkcionalius tinklaraščius galima labai greitai sukurti „Medium“, „Tilda“ arba „Readymag“ platformose.

Tad kuo toliau, tuo labiau ryškės paslaugų dizaino pranašumai – tai sudėtingų sąsajų svetainių projektavimas, sprendžiantis rinkodaros skyriaus formuluojamas problemas.

Animacija ir interaktyvumas

Labiausiai išreikšta paskutinių metų tendencija galima įvardinti statikos keitimą į dinamiką bei klasikinio slenkančio paralakso keitimą vertikaliu mikro paralaksu (pvz., „Details“). Animaciją matome visur – svetainių ir programėlių piktogramose, būsenų transformacijoje „Google“ materialaus dizaino stiliuje, socialinių tinklų sinemagrafuose. Net naujienlaiškiai pasipildė foniniais video, integruotomis užsakymo formomis, visaverčiais meniu. Vėl atgimė klasikinis GIF‘as (pvz., „Giphy“ – jame savo paskyrą atsidarė net NASA).

Komentaro autorius – doc. Robertas Jucaitis. Parengta bendradarbiaujant su AIC.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 1

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 6

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės 1

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau