Pakalbėkim apie meną: paskutinė karalienės diena

Publikuota: 2016-12-18
SetP Stanikas (Svajonė ir Paulius Stanikai). „Paskutinė karalienės diena“. Diptikas. Fotopopierius, fotografija. 2012. 235,00 x 335,00 cm. „Lewben Art Foundation“ kolekcija
Juditos grigelytės, Vladimiro ivanovo nuotr.
SetP Stanikas (Svajonė ir Paulius Stanikai). „Paskutinė karalienės diena“. Diptikas. Fotopopierius, fotografija. 2012. 235,00 x 335,00 cm. „Lewben Art Foundation“ kolekcija Juditos grigelytės, Vladimiro ivanovo nuotr.

Menotyrininkė Birutė Pankūnaitė

„Lewben Art Foundation“ kolekcijos rubrikoje šįkart – SetP Stanikas diptikas „Paskutinė karalienės diena“.

SetP Stanikas – tai garsių lietuvių menininkų, šiemet nominuotų Nacionalinei kultūros ir meno premijai, Svajonės ir Pauliaus Stanikų pora.

Ta pačia proga reiktų priminti, kad Vilniuje, „Prospekto“ galerijoje, iki gruodžio 23 d. veikia jų darbų paroda „Uraganas Theresa“.

Pristatomo darbo pavadinime minimas karalienės motyvas veda mus gilyn į istorinius amžius, o senovę sieja ir su mūsų dienomis, įvairiais laikotarpiais įgaudamas skirtingų konotacijų. Tai gali būti ir karaliaus žmona, kuri neturi realios valdžios, bet turi prabangą, turtus, šlovę. Žinoma, tik ne laisvę. Gali būti ir galinga valdžios moteris, kurios klauso ištisos imperijos, o menkiausias užgaidas tenkina šimtai dvariškių. Žodis „karalienė“ asocijuojasi ir su krinolinų klasika, ir su šiuolaikiniu aristokratiškuoju protokolu, uždaros bendrijos intrigomis, Balmoraliu ar C?te d’Azur, jachtomis ir žirgais.

Bendrinė karalienės drama

Svajonė ir Paulius Stanikai fotografijų diptike „Paskutinė karalienės diena“ pažvelgia ne tik į tai, bet ir į platesnę priešpriešą – „klestėjimas vs nuopuolis“, „meilė ir grožis vs kančia ir pabaiga“, „jausmai vs pareigos“ ir kt. Pažvelgia iš vidinės dramatiškosios pusės per subjekto situaciją, kuri yra asmeniška ir sujaukta it guolis ir aitriai intymi kaip kūnas. Jei pažodžiui sektume fabulą, pamatytume, kad Stanikų karalienė savo paskutinę (valdymo? gyvenimo?) dieną konvulsyviai blaškosi pataluose, jai neberūpi etiketas, įvaizdis, atliekamos funkcijos ar bet kokie išorės pasaulio mažmožiai. Tai jos lemtinga akimirka, kai nebe balansuoji ties bedugne, o skriete skrieji žemyn be vilties pasiekti netgi jos dugną, kuris jau galėtų tapti atspirties pagrindu ir šiokiu tokiu išsigelbėjimu. „Paskutinė karalienės diena“ – tai programinė moters vaidmens aklavietė su visa emocine feminos pasaulio tragika. Esama ir užuominos į oponentą – lovoje numesta ir gipsinė vyro galva (jeigu tai vyras, o ne moteris – bet greičiausiai kažkas androginiško).

Surežisuota tragedija

Jei jau kalbame apie androginiją kaip apie lyties neapibrėžtumą, Stanikų kūrybos dvilytiškumą, verta paminėti ir kitą jiems būdingą neapibrėžtumą, t. y. fiktyvią konstruojamų kompozicijų prigimtį. Paprastai personažus jie kuria patys, savo fiziniais kūnais, iš savo pačių materijos, kaip neišsenkamo bendrinio lobyno: persirenginėdami, persikūnydami ir atsiverdami prieš fotoobjektyvą ar kamerą be gailesčio sau ir gėdos. Todėl ir karaliene, kad ir kokią ekstatišką dramą ji demonstruotų, patikime tik tiek, kiek galime patikėti vaidyba, kad ir kokia susitapatinanti ji būtų. Juk akivaizdu, kad veiksmas vyksta ne autentiškame buduare, o menininkų studijoje, nuklotoje suglamžytomis paklodėmis. Viena vertus, fikcijos įspūdis sujungia papildomu siužeto pamušalu virstančią grandinę personažas-atlikėjas-žiūrovas, kita vertus, leidžia koncentruoti žvilgsnį ir mintį, neblaškant dėmesio į antrines konteksto tikslumo detales.

Apie dramatišką antrinius vaidmenis atliekančių moterų likimą Stanikai kalba keliuose darbuose: tai „Magda Goebbels. Queen of the Bones“ (2009), eksponuota Pekino 987 bienalėje ir mugėje „ArtVilnius“; „Dvigulė lova“ (2014), skirta Aishos Gadaffi istorijai ir rodyta Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje; „Prospekto galerijoje rodomas projektas „Uraganas Theresa“ su užuominomis į Theresą May. Šias vietas miniu neatsitiktinai – tuo noriu pasakyti, kad Paryžiuje įsikūrę menininkai yra dažni svečiai ir Lietuvoje, kurioje įgyvendinami sumanymai ne mažiau svarbūs tiek jų pačių kūrybinei biografijai, tiek lietuvių meno vartotojui.

Stanikų kūriniai ir aplinka

Diptiko „Paskutinė karalienės diena“ mūsų žiūrovai nėra matę – Stanikai jį įgyvendino Paryžiuje, sukūrę instaliaciją „Chapelle des Petits Augustins“ interjerui, kupinam renesanso, baroko, klasicizmo artefaktų. Patirties suodžiais apėję kadaise balti buvę bareljefai, skulptūros ir antkapiai puikiai susitarė su nespalvota Stanikų fotokalba, persmelkta praėjusių epochų elementų ir stilistikos. Dėl savo dydžio ir netradicinio eksponavimo gulomis ant grindų ji ryškiai dominavo erdvėje, kartu antrindama klasikinio pastato išorei, vidui, detalėms – per naujų laikų dvasią, deformuotą, bet visgi kompozicijos simetriją, per purvinai balzganą koloritą ir pabirą, bet daugiažodį, kaip ir aplinkiniai istorinio meno pavyzdžiai, vaizdą.

Toks įžengimas į sudėtingo konteksto erdves Stanikams yra gana tipiškas. Lengvų sprendimų jie neieško ir turbūt tikisi būti išganyti per komplikacijas. Jau yra instaliavę savo darbus ir Dailininkų sąjungos vitrinoje 10-ojo dešimtmečio pradžioje, ir po minėtais klaustrofobiškais Šlapelių muziejaus skliautais, ir už stiklų įeinant į „Litexpo“ rūmus, ir kitur. Žinoma, jie nevengia ir balto kubo – nelygu renginys ir sąlygos. Bet aplinka, kurioje duetas pasirodo, virsta aktyviu jų piešinių, skulptūrų, fotografijų, videomedžiagos dalyviu. Tuo galima įsitikinti parodoje „Uraganas Theresa“, prietemoje alsuojančia netikėtai „glamūrinėmis“ politinių realijų interpretacijomis.

Tiek apie Stanikų flirtą su erdvėmis.

Traumos motyvas

Jei grįžtume prie karalienės ir bandytume šį pristatymą baigti apibendrinimais, matyt, konstatuotume, kad ji – Stanikų klasika. Ne tik tuo, kad parafrazuoja istorinių stilių leksiką (įdomu tai, kad apie dueto kūrybą rašę autoriai įžvelgia įvairias paraleles: vieni joje mato gotikinę kalbą, kiti – baroko, treti – manierizmo principus, ketvirti – neoklasicizmą), bet ir tuo, kad tęsia vieną pagrindinių visą jų kūrybą persekiojančių temų – traumos, aukos, patologijos – giją. Tik Stanikai pradėjo nuo ilgai jų nepalikusių vadinamosios „pokomunistinės traumos“ vaizdinių, o čia jie išsivaduoja nuo geografinės priklausomybės ir prabyla universaliais teiginiais.

Stanikų taikiklyje labai dažnai – traumos mirksnis, kuriame susilieja sociumas ir privatumas, reali ir įsivaizduota patirtis. Akimirka, kuri aprėpia du priešingus polius: ir intymią asmenišką subjekto sferą, ir kolektyvines istorijas, subjekto slapstymąsi daugumoje. Abiem atvejais įsivaizduojama buvusio smurtinio įvykio įtaka – jis tarsi atsikartoja vis kitomis vietos ir laiko, priežasties ir pasekmės aplinkybėmis. Todėl trauma išgyvenama ne paties įvykio metu, o jį prisimenant: slopinta atmintis tampa trauma po įvykio.

Pasakojimą apie „Paskutinę karalienės dieną“ galime reziumuoti Friedricho Nietzsche‘s mintimi: „Psichologinis skausmas man – tai ne konkretybė, o tik interpretacija – priežasties interpretacija – tiksliai nenusakomų reiškinių rinkinys...“.

Pabandėme apčiuopti „karalienę“, bet ar pavyko?

SetP Stanikas

  • Svajonė Stanikienė gimė 1961 m. Vilniuje.
  • Paulius Stanikas gimė 1962 m. Vilniuje.
  • Gyvena ir dirba Paryžiuje.
  • Dueto kūrybinis kelias tęsiasi jau beveik tris dešimtmečius. Jie dalyvavo daugelyje prestižinių pasaulio parodų ir projektų, tarp kurių – tarptautinės Venecijos, Liverpulio, Maskvos ir Pekino bienalės, Arlio fotofestivalis.
  • Jų kūrybos parodos vyko Pompidou centre, galerijoje V (Paryžius), galerijoje „White Box“ (Niujorkas), galerijoje „Other Gallery“ (Šanchajus) ir kitur.
  • Po sėkmingo debiuto 2003 m. 50-ojoje Venecijos bienalėje, kur atstovavo Lietuvai, Stanikai buvo pakviesti dėstyti Frenua aukštojoje šiuolaikinio meno mokykloje (Studio national des arts contemporains Le Fresnoy)Prancūzijoje.
  • 2008 m. menininkų videodarbai rodyti tarptautinėje parodoje „Vaizdų naktis“ (Dans la nuit des images), surengtoje Paryžiaus Didžiuosiuose rūmuose. Tais pačiais metais milžiniško dydžio Stanikų diptikas „Nuopuolis“ eksponuotas parodoje „Šventumo pėdsakai“ (Traces du Sacre) Pompidou centre Paryžiuje.
  • 2012 m. renginyje „Balta naktis“ (Nuit blanche), vykusiame Paryžiuje, Trokadero parke, menininkai sukūrė instaliaciją „Darbininkas, valstietė ir erelis“ ir buvo pakviesti dėstyti Bjarico„Rocailles“ aukštojoje dailės mokykloje (l’École supérieure d’art des Rocailles ? Biarritz).
  • 2003 m. pora buvo apdovanota LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.
  • Jų kūryba taip pat įvertinta ir kitais apdovanojimais – 2005 m. „Delfina Prize“ (Londonas) bei„Artslink Prize“ (Niujorkas).
  • Šiandien jų darbai saugomi Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos taikomosios dailės muziejaus, Modernaus meno centro, užsienio muziejų ir privačių kolekcijų rinkiniuose.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau