Kas tai? Eksperto įžvalgos

E. Margevičius. „Google“ istorijos pamokos verslui

Publikuota: 2017-07-11
Edgaras Margevičius – advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkas, konkurencijos teisės patarėjas.
Edgaras Margevičius – advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkas, konkurencijos teisės patarėjas.

Žinia apie rekordinę 2,42 mlrd. eurų baudą JAV technologijų milžinei „Google“ susilaukė didžiulio dėmesio, bet šios istorijos galutinio rezultato dar reikės palaukti. Europos Komisijos bauda bendrovei „Google“ – tik pirmasis knygos, kurios pagrindiniai puslapiai bus dar tik rašomi artimiausiais metais, skyrius. Galutinį rezultatą žinosime tik kai Europos Komisija baigs dar du vykdomus tyrimus, o išvadų teisėtumas bus revizuotas ES teismuose. Kol pagrindinė „Google“ kova prieš akis, verslui potencialias konkurencijos taisyklių nesilaikymo rizikas reikėtų vertinti jau dabar, nes nacionalinės konkurencijos institucijos linkusios sekti Europos Komisijos pramintu keliu.

Didžiausi „Google“ skausmai

Konkurencijos priežiūrą vykdančios institucijos verslą baudžia ne tik finansinėmis baudomis. „Google“ atveju, be jau paskirtos baudos, įmonė privalo nutraukti Europos Komisijos antikonkurencinę praktiką, antraip bendrovei teks mokėti iki 5 proc. „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vidutinės pasaulinės dienos apyvartos siekiančias baudas už kiekvieną pažeidimo dieną. Už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager po pirmojo sprendimo paskelbimo buvo lakoniška ir nurodė, kad „Google“ turi pati nuspręsti kaip pakeisti konkurencijos taisykles pažeidusią praktiką. Toks abstraktus Europos Komisijos nurodymas pastatė „Google“ į labai nepavydėtiną padėtį, Bendrovė turi iš esmės pakeisti iki šiol veikusį verslo modelį, neturėdama jokių konkrečių gairių, kurių įgyvendinimas tenkintų pačią Europos Komisiją. Net ir pakeitus konkurencijos taisykles pažeidžiančią praktiką, technologijų milžinę Europos Komisija „laikys ant trumpo pavadėlio“. Kitaip tariant, „Google“ atsidurs teisinio neapibrėžtumo vakuume, o potencialios baudos grėsmė už pažeidimo likvidavimo nevykdymą vis dar išliks didelė.

Kitas „Google“ galvos skausmas – privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Dar 2010 metais prasidėjus tyrimui dėl galimai antikonkurencinės praktikos, ES valstybių narių teismuose išsirikiavo eilė ieškovų, reikalaujančių atlyginti žalą. Nemaža dalis ieškinių bendrovės „Google“ atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje nebuvo patenkinti, tačiau pastarasis Europos Komisijos sprendimas tendencijas gali greitai pakeisti iki tol egzistavusią jėgų pusiausvyrą. Prie to reikšmingai gali prisidėti ir 2014 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos įgyvendinimas visos ES mastu pamažu keičiantis egzistuojančias bylinėjimosi tendencijas privačiuose konkurencijos ginčuose.

Dar daugiau bendrovių laukia tyrimų pabaigos dėl operacinės sistemos „Android“ ir produkto „AdSense for Search”, kuriuose Europos Komisija jau yra priėjusi preliminarių išvadų dėl padaryto „Google“ konkurencijos taisyklių pažeidimo. Galimai nukentėjusių asmenų dėl likusiuose tyrimuose vertinamų veiksmų yra dar daugiau, todėl potencialių privačių ieškinių grėsme „Google“ atžvilgiu išlieka labai didelė.

Nebereikia įrodinėti neteisėtų veiksmų

„Google“ taikyta antikonkurencinė praktika buvo vykdoma net 9 šalyse (Italija, Nyderlandai, Ispanija, Čekija, Austrija, Belgija, Danija, Norvegija, Lenkija, Švedija), todėl privačių ieškinių potencialas yra nemažas. Europos Komisijos sprendimas nukentėjusiems asmenims yra palankus tuo, kad atleidžia ieškovus nuo pažeidimo įrodinėjimo pareigos. Paprasčiau tariant, ginče belieka įrodyti ir nustatyti patirtos žalos dydį, o papildoma Direktyvos pagrindu ES valstybėse narėse atsiradusi teisinė bazė leidžia turėti priėjimą bent jau prie dalies reikšmingų įrodymų.

Privačių žalos ieškinių kultūra visoje ES kol kas dar menka. Skaičiuojama, kad ES nukentėję asmenys per metus negauna apie 23 mlrd. eurų kompensacijų. Tačiau pozityvus direktyvos impulsas gali leisti mažais žingsniai artėti JAV modelio link, kur privatus konkurencijos teisės įgyvendinimas veikia puikiai. Todėl verslui reikėtų įvertinti ir vis didėjančią privačių ieškinių, kurie gali būti pareikšti po nepalankaus konkurencijos institucijos sprendimo (angl. follow-up tipo ieškiniai), grėsmę.

Europos Komisija keičia savo praktiką?

Teisiniu konkurencijos taisyklių taikymo požiūriu „Google“ tyrimas yra beprecedentis, dėl savo pozicijos pagrįstumo kelianti pakankamai daug abejonių. Bendrovės sukurtų produktų prioretizavimas, kurį vykdo vertikaliai integruotas subjektas, iki šiol nebuvo laikomas konkurencijos taisyklių pažeidimu.

Tai, kad situacija buvo neaiški, patvirtina ir pačios Europos Komisijos ilgametis siekis šią bylą užbaigti ne skiriant baudą, tačiau priimant „Google“ įsipareigojimus pakeisti įtarimus sukėlusią praktiką (pavyzdžiui, kaip tai atsitiko su „Amazon“, kurios įsipareigojimus Europos Komisija priėmė šią gegužę). Čia vertėtų prisiminti, kad Europos Komisija bylas taip užbaigia tik tada, kai nemato pagrindo skirti baudą ūkio subjektui. Būtent todėl, esant neaiškiam teisiniam ir faktiniam kontekstui, ankstesnėje Europos Komisijos buvo laikomasi pozicijos ūkio subjektams neskirti baudos arba baudos dydį palikti tik simbolinį, leidžiant suprasti, kad ateityje panašus veiksmai bus vertinami griežčiau.

Toks Europos Komisijos žingsnis gali reikšti, kad net ir beprecedenčiuose ir teisiškai neaiškiuose ginčuose verslas nesulauks konkurencijos priežiūrą vykdančios institucijos malonės. Tikėtina yra ir tai, kad šis atvejis yra tik išimtinis Europos Komisijos žingsnis, naudojamas kaip spaudimo priemonė likusiuose dviejuose tyrimuose. Ir vis dėlto iki kito panašaus atvejo bendrovės išlieka teisiniame vakuume ir negali būti tikros, kad tam tikros, iki šiol nebaustos verslo praktikos, bus baudžiamos švelniau. Tai skatins konkurencijos teisės specialistus verslo praktikas vertinti ne tik iš praeities perspektyvų, tačiau prevenciškai nuspėti galimus tolimesnius institucijų žingsnius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Blue Bridge, UAB21.8841.18689
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau