MTEP statistika – ne tokia bloga, kaip atrodo

Publikuota: 2017-10-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, viešos ir privačios išlaidos inovacijoms Lietuvoje pernai mažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Tačiau šią statistiką siūloma vertinti su tam tikru atsargumu.

VŽ rašė, kad Lietuvos verslo, viešojo sektoriaus ir užsienio išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pernai Lietuvoje siekė 286,1 mln. Eur – tai 26,6% mažiau nei užpernai. Pernai išlaidų MTEP bei Lietuvos BVP santykis buvo mažiausias per 13 metų ir sudarė 0,74%.

Sumažėjimą didžiausia dalimi – 94% – lėmė kritęs ES fondų finansavimas. Tačiau Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro (LIC) paramos paslaugų departamento vadovas pažymi, kad šie pinigai buvo tiesiog pristabdyti.

Pasak jo, dauguma Ūkio ministerijos administruojamų MTEP skatinimo priemonių buvo paleistos tik 2016 m. pabaigoje, o iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) administruojamų į MTEP veiklą orientuotų priemonių realiai į rinką apskritai paleista tik nedidelė dalis.

„Kitaip tariant, 2016 m. buvo fiksuojamas tam tikras ES struktūrinių fondų finansuojamų MTEP priemonių badas. Ankstesnio, 2007-2013 m. laikotarpio, MTEP skatinimui skirtų priemonių efektas 2016 m. jau galutinai išblėso o naujojo ES finansavimo laikotarpio, 2014-2020 m., MTEP plėtrai skirtos priemonės dar nespėjo paveikti realios MTEP statistikos. Nes vėlavo jų paleidimas į rinką, o kita ES priemonių dalis dar apskritai net nėra paleista“, – atsiųstame komentare teigia p. Jakubavičius.

Didelė priklausomybė

Kita vertus, ši situacija parodo didelę Lietuvos inovatyvios veiklos priklausomybę nuo ES fondų lėšų. Ypač tai aktualu aukštajam mokslui, kuris gauna didžiąją dalį MTEP veiklai skirtų ES lėšų. Pernai aukštojo mokslo MTEP finansavimas sumenko 78%.

„Toks drastiškas finansinės injekcijos kritimas tik dar kartą parodo du dalykus: pirma, didelę priklausomybę nuo ES paramos ir antra, kad jau šiandien turime galvoti, ką darysime, kai po kelerių metų ES parama apskritai baigsis arba dar labiau sumažės“, – anksčiau yra aiškinęs Ramojus Reimeris, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) direktorius.

Verslo išlaidos

Nepaisant didelio pernykščio smukimo, p. Jakubavičius pastebi, kad auga verslo išlaidos MTEP veiklai. Šios per metus padidėjo 5%, nuo 111 iki 115 mln. Eur.

„Apskritai, 2016 m. jos buvo beveik 50% didesnės nei 2012 m., nors bendros MTEP išlaidos pernai buvo 4% mažesnės nei 2012 m. Tai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos verslas vis didesnį dėmesį skiria investicijoms į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą bei konkurencingumo didinimą“, – tvirtina p. Jakubavičius.

Ilgai tiek verslo atstovai, tiek ekspertai kalba, kad verslo išlaidos MTEP veiklai yra didesnės nei rodo statistika. Dėl biurokratinių trikdžių, sudėtingo mokesčių lengvatos inovacijoms administravimo, bendrovės ne visada deklaruoja, kad užsiima MTEP veikla.

Valstybės kontrolė yra pateikusi išvadas, kad dėl sudėtingų procedūrų įmonių, kurios naudojasi MTEP mokesčių lengvata, netgi mažėja.

Pasak p. Jakubavičiaus prie pernykščio verslo išlaidų MTEP padidėjimo prisidėjo LIC su partneriais vykdyta iniciatyva „InoSkaita“, kurią finansuoja Ūkio ministerija.

Ši priemonė yra skirta padėti bendrovėms identifikuoti, ar jos vykdo inovacinę veiklą, ar ne. Taip pat joms patariama, kaip investuoti į MTEP ir kaip deklaruoti, kad jos vykdo šią veiklą. Iš 900 projekte dalyvavusių įmonių, 95% deklaravo vykdžiusios MTEP veiklas, teigia LIC.

Kita vertus, p. Reimerio nuomone, daugelio Lietuvos įmonių MTEP veiklas tik labai pritempus būtų galima traktuoti kaip inovacijas, nes iš principo tai yra kasdienė veikla.

„Jos tiesiog eksperimentuoja su paprastais patobulinimais – vienos naują pakuotę panaudoja, kitos naują gamybos liniją nusiperka, prekybos centras kelias elektronines kasas pasistato. O rimtesnių dalykų beveik nevyksta. Žinoma, yra nemažai nedidelių įmonių, kurios bando įdiegti ką nors tikrai naujo, prisiima visą administracinę naštą, tačiau akivaizdu, kad jos Lietuvos neištempia“, - savo komentare yra dėstęs p. Reimeris.

Nors pernai Lietuva Europos inovacijų švieslentėje užėmė 16-tą vietą, pagal verslo išlaidų lygį MTEP veiklai Lietuva velkasi gale ir yra ketvirta nuo galo tarp ES šalių.

[infogram id="73ff32a0-807e-4e6c-9626-094f87c5c549" prefix="0CL" format="interactive" title="Išlaidos MTEP Lietuvoje"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Blue Bridge, UAB21.8841.18689
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau