Auditas: mokslo slėniai – ploto nuomotojai, ne inovacijų šaukliai

Publikuota: 2017-04-11

Nors į verslo ir mokslo bendradarbiavimo plėtrą per beveik dešimtmetį investuoti šimtai milijonų eurų, ypatingų rezultatų nematyti. O valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) inovacijų proveržio neatnešė.

Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, atlikusi šios srityies auditą.

Pasak Valstybės kontrolės, 2007–2016 m. mokslo ir verslo bendradarbiavimui buvo skirta 628 mln. Eur.

„Tačiau Europos inovacijų švieslentėje Lietuva yra vos 24 vietoje tarp 28 šalių“, – konstatuoja aukščiausiosia audito institucija.

Jos atliktas auditas parodė, jog Lietuvoje investiciniam projektui studijų ir mokslo srityje – slėnių sukūrimui – 2012–2015 m. buvo panaudota beveik 299 mln. Eur, tačiau šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo įrankis nedavė laukiamų rezultatų.

Taip nutiko todėl, kad infrastruktūra nėra išnaudojama taip, kaip planuota: atviros prieigos centrų užimtumas 2012–2015 m. buvo 44%, rodo auditas.

„Be to, slėniuose įsteigtų mokslo ir technologijų parkų, turėjusių pritraukti ir remti verslo įmones, veikiančias MTEP srityje, pagrindinė veikla (96% pajamų) – patalpų nuoma“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Auditoriai pažymi, jog, nepritraukus verslo ir privačių investicijų ir neišnaudojant pajamas kuriančių slėnių teikiamų galimybių, atnaujintos infrastruktūros išlaikymas guls ant mokesčių mokėtojų pečių.

Valstybės kontrolė primena tokių projektų pradžią ir jų ambicingus tikslus, tačiau, pasirodo, kad siektinų rodiklių niekas nebeseka nuo 2013 m. Tuomet buvo panaikinta Slėnių stebėsenos grupė.

„Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), atsakinga už slėnių programų koordinavimą, neapibendrino projektų rezultatų ir nepateikė jų visuomenei“, – teigiama audito išvadose.

Auditoriai atkreipia dėmesį, jog 2014–2020 m. ir toliau bus investuojama į MTEP (numatoma skirti 678,9 mln. Eur), nors ankstesnio finansavimo laikotarpio rezultatai pasiekti ne tokie, kokie planuoti.

„Atsižvelgiant į audito metu nustatytus dalykus, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai buvo pateiktos rekomendacijos, kurias įgyvendinus bus numatytos inovacijų plėtros ir mokslo pažangos kryptingo koordinavimo, inovacijų kūrimo ir diegimo viešajame ir verslo sektoriuose priemonės, padėsiančios įgyvendinti Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sistemos pertvarką“, – teigia auditoriai.

ŠMM nurodo sistemines problemas

Ministerija pripažįsta, kad auditas atskleidė „tam tikrus trūkumus“ investuojant į inovacijų plėtrą.

„Rekomendacijomis bus pasinaudota darant tolimesnius sprendimus“, – teigiama ŠMM pranešime.

Tačiau ministerija tuo pat metu beda pirštu į jau esamus Lietuvos mokslo pasiekimus: biochemikas Virginijus Šikšnys pripažintas pasaulinio lygio mokslininku genomo redagavimo srityje, biotechnologui Sauliui Klimašauskui Europos mokslo taryba skyrė prestižinę 2,5 mln. eurų dotaciją.

Ministerijos teigimu, ankstesnis finansavimas buvo nukreiptas pasenusiai mokslo įrangai atnaujinti, mat Lietuvos mokslininkai šia prasme negalėjo konkuruoti su kolegomis iš užsienio. Tuo tarpu būsimos dotacijos turės būti nukreiptos į bendrus verslo ir mokslo projektus.

„Sudaryti mokslui palankias sąlygas kurti inovatyvius produktus ir paslaugas ir diegti juos rinkoje. Siekiant, kad valstybėje augtų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstos inovacijos, reikia, kad šalyje būtų pakankamai mokslui imlaus verslo, turinčio atitinkamą žmogiškąjį ir finansinį kapitalą“, – teigia ŠMM.

Ministerija teigia, kad itin svarbu skatinti jaunuosius talentus, o rinkoje gimtų verslas, imlus mokslui.

„Ministerija deda pastangas, kad mokslo ir studijų institucijose gimtų naujas mokslui imlus verslas ir aukštųjų technologijų sektorius galėtų augti. Siekiant, kad mokslo idėjos virstų produktais, universitetuose ir mokslo institutuose stiprinamos žinių ir technologijų perdavimo funkcijos, o aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai skatinami konkursinio finansavimo būdu“, – priemones vardija ŠMM.

Pokyčių tikimasi ir dėl rengiamos aukštųjų mokyklų reformos. Ministerija viliasi, kad ši leis sutelkti mokslo potencialą ir efektyviai naudoti mokslui skiriamą finansavimą – investuoti į didžiausią potencialą ir įdirbį turinčias mokslo sritis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
CSC Baltic, UAB18.4831.379476
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau