„Hyperloop One“ atstovė žada maršrutą, susijusį su Vilniumi

Publikuota: 2017-10-13

Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ dalyvaujanti YJ Fischer, kompanijos „Hyperloop One“ vyr. patarėja tarptautiniais klausimais, pareiškė, kad įmonė jau 2021 m. planuoja atidaryti pirmuosius maršrutus JAV ir Europoje. Senajame Žemyne vienas pirmųjų didžiųjų maršrutų esą „turėtų būti susijęs su Vilniumi“.

„Jūs jau turite „Via Balticą“. Bet net jei žvelgiame į tris Baltijos šalių sostines žemėlapyje, akivaizdu, kad kelyje Vilnius-Talinas Ryga yra bereikalingas nusukimas į šoną. Jeigu turėtume liniją tarp Vilniaus ir Talino, tai Rygai tereikia mažo koridoriaus nuo jo nusukti ir laiko sutaupytų visi. Ir čia mes nesitikime sustoti: Vilnius gali būti jungiamas su Varšuva, Varšuva su Berlynu, tada su Kopenhaga, su Stokholmu ir vėl su Talinu. Žemėlapyje matyti, koks išeina ratas, apimantis pusę Europos, – nuo jo atsišakos kiti takai ir taip apimsime viską nuo Skandinavijos iki Vokietijos“, – vizija konferencijoje „Innovation Drift“ dalijosi „Hyperloop“ patarėja.

Šiame rate kelionės turėtų užtrukti itin neilgai: Talinas-Berlynas – 90 minučių, Talinas-Vilnius – 35 min., o Talinas-Ryga – vos 18 min.

„Kalbant apie kainas, kaip pavyzdį galime paminėti Švediją. Šiuo metu jie sprendžia nacionalinio greitojo traukinio klausimą ir, net kukliais jų paskaičiavimais, tai kainuos apie 35 mlrd. Eur. O nepriklausomų agentūrų tyrimas parodė, kad analogiškų „Hyperloop“ maršrutų sukūrimas kainuotų 22–27 mlrd. Eur. Be to, kadangi didžiąją laiko dalį judanti kapsulė levituoja, ji nenaudoja jokio kuro ir dėl to kiekviena kelionė kainuoja žymiai mažiau nei įveikti tą patį atstumą šiandien“, – priduria p. Fischer.

Gamyklų startas – kitais metais

Ponios Fischer teigimu, jau 2018 m. planuojama atidaryti gamyklas ir „Hyperloop One“ centrus Europoje bei Artimuosiuose Rytuose. O šiuo metu įmonė derasi su ES tam, kad kitąmet galėtų pradėti pirmuosius darbus visoje Europoje.

„Dažniausiai užduodamas klausimas, kada sistema bus pritaikyta visur. Mūsų atsakymas – 2021 m. Tai atrodo labai trumpas laiko tarpas pakeisti viso pasaulio transporto sistemai, bet jei reikalingi saugumo sertifikatai ir valstybių sprendimai priimti technologijas jau bus paruošti, grynai technologinė sistemos pusė galės tai įgyvendinti. Visą „Hyperloop“ judėjimą nuo teorijos iki realaus modelio sukūrėme per pusantrų metų, todėl per dar ketverius galime ją pritaikyti komerciniam naudojimui“, – teigia „Hyperloop“ patarėja.

Tarp lėktuvo ir traukinio

Anot jos, „Hyperloop“ kelionės atrodo taip: keleivis įlipa į kapsulę, jos durys užsidaro ir kapsulė pajuda uždaru vamzdžiu į pasirinktą vietą. Įgavęs reikiamą greitį prietaisas ima levituoti ir dėka elektromagnetinės paties tunelio sąveikos su kapsule bei kosmoso sąlygas atkartojančio slėgio įgauna 1.080 km/h greitį. Negana to, tokia kelionė yra visiškai nežalinga aplinkai ir, priešingai nei kelionės lėktuvu, nereikalauja ilgų paruošimų bei įvyksta kada nori jos keleivis.

„Tai pirmoji tikrai revoliucinga transporto priemonė nuo XX a. pradžios lėktuvo. „Hyperloop One“ – vienintelė kompanija pasaulyje, užsiimanti viskuo nuo mokslo, reikalingo ją įgyvendinant, iki reikalingų saugumo sertifikatų gavimo. Šią liepą Nevadoje, JAV, mes pirmąkart praktiškai išbandėme „Hyperloop“ veikimą ir šiandien technologija yra per vieną žingsnį nuo naudojimo“, – dėsto p. Fischer.

Kadangi kiekviena kelionė „Hyperloop“ vyksta be jokių sustojimų ar persėdimų, kapsulė geba įgauti lėktuvo greitį. Ją valdo ne žmogus, o kompiuteris, tad vietos klaidai negali likti ir visa transporto sistema privalo būti nepriekaištingai sustyguota.

„Įsivaizduokime, kad man iš Vilniaus reikia į Los Andželą, o kažkam kitam – į Berlyną. Mes abu nuvykstame į stotį, sėdame į savo kapsules ir pajudame. Kurį laiką judame tuo pačiu tuneliu, bet vėliau aš atsiskiriu ir judu tolyn. Tai iš esmės yra „Uber“ judėjimo modelis, leidžiantis man pasirinkti, kada ir kur aš noriu keliauti, nepriklausomai nuo kitų žmonių: „Hyperloop“ sujungia lėktuvo greitį su geležinkelio sistema, leidžiančia prisijungti ir atsijungti nuo kitų kapsulių ir su metro sistemos patogumu“, – aiškina p. Fischer.

Spalio 12-13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 18

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Lietuvoje steigiasi žaidimų kūrėja „Playdead“

Danijos vaizdo žaidimų kūrėja ir leidėja „Playdead“ kuriasi Lietuvoje –  ji įsteigė įmonę „Playdead Vilnius...

Technologijos
2019.01.22
„Google“ gavo 50 mln. Eur baudą už BDAR pažeidimus 4

Prancūzijos duomenų prievaizdai (CNIL) nubaudė JAV milžinę už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)...

Technologijos
2019.01.22
KTU atidaromas Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras 4

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultete antradienį atidaromas...

Technologijos
2019.01.22
Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka Rėmėjo turinys 3

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą...

Verslo aplinka
2019.01.22
V. Sinkevičius „Google“ vadovui pasiūlė įsilieti į „GovTech“ iniciatyvą 8

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius JAV interneto milžinės „Google“ vadovui pasiūlė...

Technologijos
2019.01.21
„Blue Bridge“ grįžo į renovuotą biurą „Verslo trikampyje“ 6

IT sprendimų bendrovė „Blue Bridge“, po gerą pusmetį trukusio biuro remonto, grįžo į Vilniaus „Verslo...

Technologijos
2019.01.21
Baltijos šalių gyventojai noriau moka už turinį

Praėjusiais metais Baltijos šalių žiūrovai atsikratė mokamų vaizdo transliacijų internetu baimės ir lyginant...

Rinkodara
2019.01.20
„MoQ“ mokės vartotojams – startuoja dalies pinigų grąžinimo programa Premium 19

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“), priverstas dėl...

Technologijos
2019.01.20
Pirmadienio rytą patekėjo „kruvinasis Mėnulis“

Mėgstantieji dažniau užversti galvą į dangų ateinančio pirmadienio, sausio 21-osios, rytą, išvydo įspūdingą...

Laisvalaikis
2019.01.20
10 įdomių ir naudingų programėlių moksleiviams

Anksčiau skaitmeninės technologijos buvo naudojamos daugiausia informatikos pamokose, o šiais laikais jos...

Technologijos
2019.01.20
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 2

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
M. Plukys: tai, kas prasideda Estijoje, baigiasi Lietuvoje 3

Mindaugą Plukį, nuo 2008 m. dirbusį „Nissan Nordic Europe Oy“ komunikacijos vadovu, galima vadinti...

Transportas
2019.01.20
Saugumas tinkluose: pasitikėk manimi Premium

„Ir primenu visiems, kad raštu pasižadėjote laikytis „Chatham House“ taisyklės. Nefotografuoti. Neviešinti...

Verslo klasė
2019.01.19
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
„Facebook“ ištrynė šimtus Rytų Europoje „Sputnik“ administruotų paskyrų 7

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė...

Technologijos
2019.01.17
Sistemų analitiko darbas – tarp IT ir kūrybos Rėmėjo turinys 8

Sprendimo kūrėjas ir tarpininkas tarp komandos ir kliento – taip galima būtų trumpai apibūdinti sistemų...

Išmani Lietuva
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis per 20 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
„ACC Distribution“ vasarį perima „Acme Europe“ kontrolę

Elektronikos bei buitinės technikos prekių platintoja „ACC Distribution“ vasario 1 d. perims aktyvaus...

Technologijos
2019.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau