Inovacijų švieslentėje – didžiausias Lietuvos spurtas

Publikuota: 2017-06-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva Europos inovacijų švieslentėje per 2010-2016 m. laikotarpį pademonstravo patį didžiausią šuolį į viršų iš visų Europos Sąjungos valstybių. Inovacijų indeksas rodo, kad ekosistema čia pagerėjo 21%.

Tarp ES valstybių dabar Lietuva pagal inovacijas užima 16 poziciją. Praėjusiais metais sudarytoje 2015 m. švieslentėje šalis buvo 24 vietoje. Tiesa, šiais metais sudarytame indekse yra nemažai pokyčių, išimta dalis rodiklių, atsirado naujų. Todėl Europos Komisija nusprendė, kad tikslingiausia yra vertinti šalių progresą ne lyginant su ankstesniais metais, o žvelgiant į pasiekimus nuo 2010 m.

Lietuvos inovacijos įvertintos 79,4 taškais, o ES vidurkis siekia 102 taškus.

„Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje – Europos Komisija išskyrė Lietuvos progresą skatinant inovacijas ir gerinant inovacijų ekosistemą. Tai ne tik džiuginantys rezultatai, bet ir didelė atsakomybė toliau pasirinkti ir įgyvendinti tinkamas priemones inovacijų augimui išlaikyti ir padidinti“, – išplatintame pranešime teigia Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras.

Iš visų rodiklių, pagal kuriuos vertinamos valstybės, Lietuva labiausiai pasistūmėjo, palyginti su 2010 m., pagal verslo išlaidas inovacijų diegimui, išskyrus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – MTEP ( per 171,6 balo). Taip pat reikšmingi šuoliai yra vertinant rizikos kapitalo fondų išlaidas (77,2 balo), žmonių tarpusavio bendradarbiavimą kuriant inovacijas (71,8 balo).

„Konkrečiau kalbant, esminės įtakos sparčiam Lietuvos progresui Inovacijų švieslentės pratime turėjo ES investicijų priemonės, o tiksliau sakant vis didesnis ES lėšų nukreipimas į inovacijų vystymą ir konkurencingumo didinimą“, – rašoma Lietuvos inovacijų centro (LIC) atliktoje ataskaitos analizėje.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::lietuvos_vertinimas_europos_inovaciju_svieslenteje_pagal_atskirus_rodiklius

Nors pastebimas ryškus progresas, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal penkis rodiklius Lietuva leidosi žemyn. Prastesnis rezultatas pademonstruotas viešojo sektoriaus MTEP veiklos kofinansavime iš verslo, darbuotojų samdyme sparčiai augančiose įmonėse, naujų arba reikšmingai patobulintų produktų pardavimuose. Taip pat žemyn tempė labiausiai cituojamų mokslinių publikacijų ir bendrų verslo ir mokslo publikacijų skaičiaus rodikliai.

„Iš minėtų penkių indikatorių labiausiai Lietuvos progresą žemyn nutempė du paskutiniai, t.y. su mokslinėmis publikacijomis susiję indikatoriai – jiems teko 73% nuo visų indikatorių nuosmukio. Savo ruožtu, nors viešojo sektoriaus MTEP kofinansavimo iš verslo rodiklio reikšmė ir mažėjo, tačiau bendrai paėmus, šio rodiklio rezultatas yra ketvirtoje vietoje tarp visų 27 inovacijų indekso rodiklių, tad tai neturėjo beveik jokios įtakos bendram Lietuvos rezultatui“, – aiškinama LIC ataskaitoje.

Inovacijų švieslentės tyrime Lietuva ES rikiuotės uodegoje išlieka pagal tokius rodiklius kaip aukštos pridėtinės vertės eksportas (prekių ir paslaugų) bei MTEP išlaidas versle. Pavyzdžiui, Lietuvoje verslo išlaidos MTEP siekia 0,28% BVP, ES šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvai tenka 25 vieta – nuo ES pirmaujančių Suomijos ir Švedijos pagal verslo investicijų į MTEP dalį nuo BVP Lietuva atsilieka 7 kartus.

Aukštos pridėtinės vertės paslaugoms tenka 21% nuo viso Lietuvos paslaugų eksporto – pagal šį rodiklį šalis užima priešpaskutinę vietą ES. Pagal vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto dalį visoje eksporto struktūroje (34%) Lietuva yra trečia nuo galo, dvigubai atsilikdama nuo Vokietijos (67%).

„Žemos pridėtinės vertės segmentų dominavimas Lietuvos eksporto struktūroje bei sparčiai kylančios darbo sąnaudos (2010-2016 m. atlyginimai pramonėje padidėjo 37%) jau artimiausiu metu gali pakenkti Lietuvos eksporto plėtrai, o pirmus eksporto pavojaus signalus matome jau dabar – pernai lietuviškos kilmės prekių (be naftos) eksportas į ES rinką išaugo tik 1,5%, o eksportas į tokias valstybes kaip Vokietija, Nyderlandai, Belgija netgi mažėjo“, – pastebi LIC.

Pasikeitė vertinimas

Tiesa, aklai lyginti šalies progresą pagal šį rodiklį negalima, nes jo sudarytojai naujausiame tyrime pakoreagavo metodiką. Iki šiol indekse buvo matuojami 25 rodikliai, dabar jų skaičius dviem išaugo. Be to, kai kurie buvo pakeisti. pavyzdžiui, išimti jaunimo, įgijusio vidutinį ar aukštesnį išsilavinimą, pateiktų patentų sveikatos mokslų ir klimato kaitos srityje ir užsienyje gautų pajamų iš patentų ir licencijų rodikliai.

tuo tarpu 5 nauji indikatoriai buvo mokymasis visą gyvenimą, plačiajuosčio interneto skvarba, visuomenės požiūris į verslumą, verslo suteikiami IT mokymai personalui ir viešajame sektoriuje atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų kofinansavimas iš verslo.

Dėl tokių vertinimo pakeitimų sunku įvertinti, kiek šalys patobulėjo per metus. Todėl Europos Komisija pasirinko įvertinti, kaip valstybių inovacijų ekosistemos pažengė nuo 2010 m.

Tiesa, indekso atnaujinimas, tikėtina, Lietuvai buvo naudingas. Ji, palyginti su 2015 metais gavo 14 balų daugiau ir tai yra didžiausias šuolis.

Europos inovacijų švieslentė – kasmet Europos Komisijos atliekamas tyrimas, kuris matuoja ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę ir progresą pagal įvairius parametrus. Šis tyrimas atliekamas nuo 2001 m. ir yra vienas iš labiausia nusistovėjusių ir tarptautiniu mastu pripažįstamų Europos Komisijos tyrimų. Tyrimo rezultatai yra plačiai naudojami Europos Komisijoje politikos formavimo tikslais.

infogr.am::2016_m_es_inovaciju_lyderes_pagal_europos_inovaciju_svieslente

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Blue Bridge, UAB21.8841.18689
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau