„Hyperloop One“ siūlo patobulinimą „Rail Baltica“ vėžei

Publikuota: 2017-04-21

„Iš Vilniaus į Taliną galėtumėte nukeliauti per 35 minutes“, – tokias galimybes Lietuvai pristatinėja inovatyaus greitojo transporto kūrėja „Hyperloop One“. Beje, panašias vizijas jau girdėjo arba artimiausiu metu išgirs praktiškai visos Baltijos, Šiaurės ir Vidurio Europos valstybės.

„Hyperloop One“  kuria vakuuminiu vamzdžiu ant magnetinės pagalvės daugiau nei 1000 km/val. greičiu judančią kapsulę, kurioje galėtų būti gabenami keliaiviai ir kroviniai. Technologijos idėją 2012 m. pristatė žymus JAV verslininkas ir vizionierius Elonas Muskas. 2014 m. buvo įkurta bendrovė, kuri šiuo metu turi apie 260 darbuotojų ir yra pritraukusi daugiau nei 160 mln. USD rizikos kapitalo investicijų. Šią bendrovę įkūrė rizikos kapitalistas Shervinas Pishevaras kartu su p. Musko bendrovės „SpaceX“ vadovaujančiuoju inžinieriumi Joshu Giegeliu.

Penktadienį Lietuvoje apsilankė Alanas Jamesas, šios bendrovės viceprezidentas. Jis čia susitiko su Ūkio ir susisiekimo ministrais Mindaugu Sinkevičiumi ir Roku Masiuliu, taip pat pristatė „Hyperloop“ idėją visuomenei skirtame renginyje.

„Manau, turėjome ypatingai pozityvią diskusiją, ministrai teigė, kad jie apsvarstys mūsų pasiūlymus. Mes pakvietėme vyriausybę toliau plėtoti santykius. Vakar turėjome tokį patį susitikimą su Estija. Mes norime tai plėtoti kartu su valstybėmis, nes infrastruktūra kuriama strategiškai derinantis su vyriausybėmis“, - apie susitikimą su ministrais kalbėjo p. Jamesas.

Jis bendrovės greitojo transporto idėją yra pristatęs jau 6 valstybėms, artimiausiu metu susitiks su Latvijos valdžios atstovais. Beje, JAV kompanija kalbasi ne tik su šalių vyriausybėmis, bet ir su Europos Komisija. Projekto įgyvendinimui pilnoje apimtyje prireiktų turbūt net ne dešimčių, o šimtų milijardų eurų. Dviejų krypčių tunelio, įskaičiuojant visas reikalingas technologijas, kilometras kainuoja apie 20 mln. Eur.

Drauge su „Rail Baltica“

Viceprezidentas teigia, kad „Hyperloop“ turi daug privalumų prieš šiuo metu įprastą transportą. Jis atkreipia dėmesį, kad įrengus infrastruktūrą tokiam transportui bus galima išvengti perėjų, per kelią bėgančių gyvūnų. Be to, dėl levitacijos ir vamzdžiuose ištraukto oro galima pasiekti 1000 km/val greitį.

„Mes nesame virtualios realybės bendrovė, mes kuriame realybę ir tokį sprendimą kuriame vieninteliai pasaulyje“, - teigia p. Jamesas.

Jis aiškina, kad su šia technologija 300 km. būtų įveikiami per 18 min., taigi šiuo atveju būtų kalbama ne apie valstybių susisiekimo infrastruktūrą, o regionų. Šiuo metu Europoje daugiausia dėmesio „Hyperloop“ technologijoms skiria Suomija, todėl bendrovė lankosi ir Lietuvoje, Lenkijoje, nes ateityje būtų galima kalbėti apie viso regiono infrastruktūrą. Jo idėja yra vienu vamzdžiu sujungti visas Skandinavijos ir Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją.

Pasak Jameso, tai yra atsakymas projektui „Rail Baltica“, kuriuo tiesiama geležinkelio linija per visas Baltijos valstybes.

„Tai nėra konkurencija projektui „RailBaltica“, mes manome, kad šis projektas būtų efektyvesnis, jeigu įtrauktų „Hyperloop“ technologiją“, - įsitikinęs „Hyperloop One“ viceprezidentas, sakydamas, kad abu projektus galima plėtoti lygiagrečiai.

Jis siūlo pasinaudoti turimomis technologijomis ir sukurti greitąjį transportą, kuris leistų iš Vilniaus į Taliną nukeliauti per 35 minutes. Arba iš Talino pasiekti Berlyną per 90 min. Pasak jo, infrastruktūros kūrimas ilguoju laikotarpiu būtų pigesnis nei geležinkelio vėžės, juolab kad šiuo atveju būtų mažesnės eksploatacijos išlaidos.

Pasak jo, vienas kilometras šio vamzdžio su visa technologija kainuotų 20 mln. Eur, jis lygina, kad vėžės greitąjam traukiniui vienas kilometras kainuotų apie 40 mln. Eur.

Malcolmas Sjodahlas, statybų ir projektavimo bendrovės „Ramboll“ verslo plėtros vadovas, teigia, kad atlikta studija rodo, jog būtų galima kurti „Hyperloop“ tunelį, kuris prasidėtų Švedijje, sujungtų Stokholmą, Upsalą, Alando salas, Turku, Salo, dar porą Suomijos miestų ir jos sostinę Helsinkį . Visas projektas kainuotų apie 19 mlrd. Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Omnitel, UAB136.67711.775596
Bitė Lietuva, UAB131.46823.290544
Tele2, UAB163.99146.611105
TEO LT, AB198.02837.4631.839
Fima, UAB61.5963.688393
Mediafon, UAB30.12380756
Televizijos ir ryšio sistemos, UAB23.4611.70149
Mobili Baltija, UAB45.29651917
Huawei Technologies (Vilnius), UAB22.02133314
Western Union Processing Lithuania, UAB45.0564.0961.462
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau