Atrišo pinigų maišą: mokslui skirs 49 mln. Eur

Publikuota: 2017-04-04

Po maždaug metus trukusios pertraukos į Lietuvos mokslą vėl gausiau pabirs pinigai. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad šią savaitę prasidės konkursinis projektas, kuriam skiriama 49 mln. Eur.

tokia suma yra pusantro karto didesnė nei 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu. Per jį konkurso būdu moksliniams tyrimams skirta 33,2 mln. Eur. Taip finansavimas buvo suteiktas 106 projektams. Skelbiamas naujas konkursas bus skirtas moksliniams tyrimams finansuoti, o lėšos darbams skiriamos iki 2021 m. Paraiškas galės teikti šalies mokslininkai ir mokslo institucijos. Teigiama, kad jas vertins tarptautiniai ekspertai.

 „Jeigu kalbame apie stiprią Lietuvą, pažangią šalį, be jokios abejonės suprantame, kad moksliniai tyrimai kuria pagreitį. Šiandien džiugu pažįmėti, kad skiriame investicijas į pažangių mokslinių tyrimų vykdymą“, - žiniasklaidai skirtoje konferencijoje kalba Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė.

Ši paramos verslui priemonė yra finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų. Ji padalinta į du etapus, kurių pirmasis prasidės balandžio 6 dieną. Jame planuojama paskirstyti 21,6 mln. Eur. Vienam projektui maksimaliai bus skiriama 600.000 Eur. Be to, jaunieji tyrėjai ir pažengusieji dalyvaus skirtingose grupėse ir nekonkuruos tarpusavyje dėl finansavimo.

„Mokslinių tyrimų finansavimas įgauna visiškai naują kryptį. Praėjusiame periode investavome mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimui, o dabar yra pačių mokslinių tyrimų finansavimas, kompetencijos stiprinimas. Tai sudaro visas prielaidas kurti proveržį mokslinių tyrimų srityje“, - teigia p. Petrauskienė.

Ruošiasi 2021 m.

ES struktūrinių fondų nacionalinė parama mokslui šiuo metu yra suplanuota iki 2021 m. Ar praėjus šiam periodui ir toliau bus tęsiamas finansinis dalis valstybių skatinimas didinti investicijas į mokslą, dar nežinia. Todėl ekspertai nurodo, kad šalis turi ruoštis ir šio etapo pabaigai. Taigi, Lietuvos mokslininkai per artimiausius kelerius metus turėtų turėti reikiamą infrastruktūrą ir kompetencijas, kad galėtų konkuruoti ne nacionaliniu, o Europos lygmeniu.

Ministrė taip pat kalba, kad mokslo finansavimas Lietuvoje išlieka labai stipriai priklausomas nuo ES skiriamų lėšų. Taigi, pertraukos, kai baigiasi viena priemonė, o ktia dar nėra prasidėjusi, nulemia mokslo finansavimo štilį.

„Šiandien mokslinių tyrimų finansavimas yra didele dalimi priklausomas nuo struktūrinių fondų paramos. Todėl šiame periode pagrindinė kryptis yra stiprinti kokybę, telkti mokslininkų pajėgumus, į ką yra orientuota ir mokslo vertinimo ir finansavimo sistemos peržiūra, mokslo ir studijų institucijų tinklo peržiūra“, - teigia p. Petrauskienė.

„Situacija yra sudėtinga užtikrinant tolesnį tęstinumą po 2022 m., bet ir ministrė, ir Vyriausybė, manau, supranta, kad reikia skirti daugiau lėšų iš valstybės biudžeto. Kitaip turbūt tęstinumo nebus“, – priduria ministrės patarėjas Eugenijus Butkus.

Mokslas laukė

Lietuvoje mokslo finansavimas jau daugiau nei metus buvo gerokai sumenkęs dėl ES struktūrinių fondų priemonių pabaigos. Ponas Butkus atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra „pakankamai nedidelis tiesioginis mokslinių tyrimų finansavimas“, todėl nebuvo lėšų vykdyti mokslinius tyrimus.

„Buvo planuojamos struktūrinės paramos priemonės. Deja, biurokratija yra pakankamai didelė, dėl to nusikeldavo vieni ar kiti procesai. Kai kurie buvo tiesiog sustabdyti pasikeitus ministerijos vadovybei, nes norėta įsitikinti, kad lėšos koncentruojamos ir skiriamos tikrai pačioms perspektyviausioms kryptims ir priemonėms, kurios gali turėti įtakos mokslininkų konkurencingumui“, - aiškina p. Butkus.

Vilniaus universiteto profesorius Saulius Klimašauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje mokslo finansavimas nėra pakankamas. Pasak jo, labiausiai trūksta lėšų fundamentiniam mokslui.

„Labai svarbu finansuoti fundamentalų mokslą, turime daug pavyzdžių, kaip ir profesoriaus Virginijaus Šikšnio atveju, kai atrasta technologija vėliau labai plačiai taikoma. Kad neatsiliktume pasaulyje, fundamentaliuosius tyrimus turime remti labiau nei taikomuosius“, - mano p. Klimašauskas.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys taip pat rodo, kad Lietuvos biudžeto išlaidų dalis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) yra gerokai mažesnė nei vidurkis. Dar nėra 2016 m. duomenų, tačiau 2015 m. Lietuvos biudžeto asignavimai siekė 0,9% nuo BVP. Pagal šį rodiklį šalis yra 17 vietoje iš 28. O pirmosiose pozicijose rikiuojasi Portugalija, Vokietija, Danija, Kroatija ir Estija. Bendroje investicijų į MTEP statistikoje matoma ir tai, kad Lietuvos verslas į inovacijas investuoja gerokai mažiau nei pažangiausių Europos valstybių bendrovės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių technologijų bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Bitė Lietuva, UAB150.60611.005584
Tele2, UAB177.58847.322112
Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB19.120584349
Telia Lietuva, AB204.06538.6721.806
Atea, UAB53.151908358
Adform Lithuania, UAB20.0171.337497
CSC Baltic, UAB18.4831.379476
Varle, UAB27.43051163
Huawei Technologies (Vilnius), UAB56.42042626
Western Union Processing Lithuania, UAB49.3744.4891.622
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
4 UAB „Visma Lietuva“ 1792,2% Vilniaus
18 UAB „DevBridge LT“ 950,1% Kauno
37 UAB „NFQ Technologies“ 658,9% Kauno
69 UAB „Oviosoft“ 500,1% Vilniaus
126 UAB „Autepra“ 357,8% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau