Valstybės investicijos: grąža ar tik išlaidos?

Publikuota: 2017-10-12
LeonhardO FoegerIO („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
LeonhardO FoegerIO („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pagrindiniame šalies finansiniame dokumente – 2018 m. valstybės biudžete – Valstybės investicijų programa atrodo gana kukliai: kaip ir pernai, Vyriausybė pasiryžusi nepradėti stambesnių iš valstybės biudžeto finansuojamų investicinių projektų – bus siekiama tęsti ar bent iš dalies baigti įsisenėjusius. Didžioji dalis pinigų investiciniams projektams bus skirta iš ES fondų. Tačiau investicijos į kai kuriuos objektus kelia pagrįstų abejonių.

Valstybės investicijos mažėja: Valstybės investicijų 2018–2020 m. programoje (VIP) planuojamoms kapitalo investicijoms 2018 m. numatomos skirti lėšos, palyginti su 2017 m., mažėja 130,1 mln. Eur, arba 9,3%. Nurodoma, kad valstybės kapitalo investicijos kitąmet sieks 1,27 mlrd. Eur. Tačiau bloga žinia ta, kad valdžia iš esmės neatsisako brangių (tam tikrais atvejais ir abejotinos reikšmės) projektų.

Valstybės kontrolė (VK) 2016 m. siūlė visiškai atsisakyti VIP – 20 metų egzistuojanti tvarka atgyveno. Atlikusi auditą „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“, VK konstatavo, kad, skiriant VIP lėšas tam pačiam objektui, o ministerijoms tarpusavyje nekoordinuojant veiksmų, pasitaiko neracionalių sprendimų dėl lėšų paskirstymo. Ypač daug klausimų kelia (ne)investicijos regionuose – skiriami nemenki pinigai infrastruktūrai, puošiami miestai ir miesteliai, tačiau juose vis mažiau lieka gyventojų, kurie tuo naudotųsi ar grožėtųsi. Politikai kuria infrastruktūrą, nes jiems reikia panaudoti pinigus... Tarp ydų minima praktika vienus projektus nutraukti ar įšaldyti, kitus pradėti be aiškesnės prioritetų vizijos. Ypač ydinga projektų įšaldymo praktika – ji valstybei kainuoja nemažus pinigus.

Šalies statybininkai skundžiasi, kad stokoja valstybinių užsakymų, didesni projektai nevykdomi. Nelabai juos gali paguosti ir 2018 m. valstybės investicijų programos projektai – pinigai, skirti kitiems metams, daugiausia keliaus į jau pradėtus objektus, kai kurių jų pabaigos įgyvendinimo terminas numatytas 2023 m. ar net vėliau. Pvz., kitąmet planuojama skirti 1,4 mln. Eur Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti. Tai tik menka viso projekto dalis, nes jo pabaiga numatyta 2022 m. Apie 9 mln. Eur numatyta skirti Valdovų rūmams Vilniuje atstatyti – ši suma turėtų būti paskutinė 1994 m. pradėtiems darbams baigti.

Šiokių tokių užsakymų gali tikėtis kelininkai: bus rekonstruojamas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas, toliau bus rekonstruojami valstybinės reikšmės krašto ir rajoniniai keliai, rekonstruojami žvyrkeliai kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tačiau, kaip minėta, didžioji dalis projektų – tęstiniai, didesnieji vykdomi ES fondų lėšomis.

„Kyla klausimas, ar tikrai visas valstybės investicijas apskritai galima vadinti investicijomis? Ar šie projektai duos grąžą, ar papildomas išlaidas? Pavyzdžiui, tokie, kaip daugiafunkciai centrai savivaldybėse, kuriems išlaikyti administracijos kasmet skiria nemažai lėšų? Šiandien – „investicija“, rytoj – „išlaidos“. Todėl planuoti reikia itin atsakingai“, – teigia Aistė Čepukaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. Pasak jos, dar viena nerimą kelianti žinia iš naujo valstybės investicijų projekto yra ta, kad 2019–2020 m. numatoma skirti dar daugiau lėšų (atitinkamai 2019 m. – 1,3 mlrd. eurų, 2020 m. – 1,4 mlrd. eurų). Jei valstybės investicijų planavimas nebus optimizuotas, valstybės biudžeto gali taip ir nepavykti subalansuoti.

VŽ nuomone, reikia tikėtis, kad Vyriausybė, planuodama valstybės investicinius projektus, bent ateityje atsižvelgs į Valstybės kontrolės kritiką. Investicijos į bet ką nėra investicijos, todėl naudojant biudžeto lėšas visada pravartu taikyti kaštų ir naudos analizės principą. Juolab kad užmojai išties dideli – turėti nedeficitinį biudžetą, kupiną valstybės rezervą etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau