Valstybės investicijos: grąža ar tik išlaidos?

Publikuota: 2017-10-12
LeonhardO FoegerIO („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
LeonhardO FoegerIO („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pagrindiniame šalies finansiniame dokumente – 2018 m. valstybės biudžete – Valstybės investicijų programa atrodo gana kukliai: kaip ir pernai, Vyriausybė pasiryžusi nepradėti stambesnių iš valstybės biudžeto finansuojamų investicinių projektų – bus siekiama tęsti ar bent iš dalies baigti įsisenėjusius. Didžioji dalis pinigų investiciniams projektams bus skirta iš ES fondų. Tačiau investicijos į kai kuriuos objektus kelia pagrįstų abejonių.

Valstybės investicijos mažėja: Valstybės investicijų 2018–2020 m. programoje (VIP) planuojamoms kapitalo investicijoms 2018 m. numatomos skirti lėšos, palyginti su 2017 m., mažėja 130,1 mln. Eur, arba 9,3%. Nurodoma, kad valstybės kapitalo investicijos kitąmet sieks 1,27 mlrd. Eur. Tačiau bloga žinia ta, kad valdžia iš esmės neatsisako brangių (tam tikrais atvejais ir abejotinos reikšmės) projektų.

Valstybės kontrolė (VK) 2016 m. siūlė visiškai atsisakyti VIP – 20 metų egzistuojanti tvarka atgyveno. Atlikusi auditą „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“, VK konstatavo, kad, skiriant VIP lėšas tam pačiam objektui, o ministerijoms tarpusavyje nekoordinuojant veiksmų, pasitaiko neracionalių sprendimų dėl lėšų paskirstymo. Ypač daug klausimų kelia (ne)investicijos regionuose – skiriami nemenki pinigai infrastruktūrai, puošiami miestai ir miesteliai, tačiau juose vis mažiau lieka gyventojų, kurie tuo naudotųsi ar grožėtųsi. Politikai kuria infrastruktūrą, nes jiems reikia panaudoti pinigus... Tarp ydų minima praktika vienus projektus nutraukti ar įšaldyti, kitus pradėti be aiškesnės prioritetų vizijos. Ypač ydinga projektų įšaldymo praktika – ji valstybei kainuoja nemažus pinigus.

Šalies statybininkai skundžiasi, kad stokoja valstybinių užsakymų, didesni projektai nevykdomi. Nelabai juos gali paguosti ir 2018 m. valstybės investicijų programos projektai – pinigai, skirti kitiems metams, daugiausia keliaus į jau pradėtus objektus, kai kurių jų pabaigos įgyvendinimo terminas numatytas 2023 m. ar net vėliau. Pvz., kitąmet planuojama skirti 1,4 mln. Eur Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti. Tai tik menka viso projekto dalis, nes jo pabaiga numatyta 2022 m. Apie 9 mln. Eur numatyta skirti Valdovų rūmams Vilniuje atstatyti – ši suma turėtų būti paskutinė 1994 m. pradėtiems darbams baigti.

Šiokių tokių užsakymų gali tikėtis kelininkai: bus rekonstruojamas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas, toliau bus rekonstruojami valstybinės reikšmės krašto ir rajoniniai keliai, rekonstruojami žvyrkeliai kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tačiau, kaip minėta, didžioji dalis projektų – tęstiniai, didesnieji vykdomi ES fondų lėšomis.

„Kyla klausimas, ar tikrai visas valstybės investicijas apskritai galima vadinti investicijomis? Ar šie projektai duos grąžą, ar papildomas išlaidas? Pavyzdžiui, tokie, kaip daugiafunkciai centrai savivaldybėse, kuriems išlaikyti administracijos kasmet skiria nemažai lėšų? Šiandien – „investicija“, rytoj – „išlaidos“. Todėl planuoti reikia itin atsakingai“, – teigia Aistė Čepukaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. Pasak jos, dar viena nerimą kelianti žinia iš naujo valstybės investicijų projekto yra ta, kad 2019–2020 m. numatoma skirti dar daugiau lėšų (atitinkamai 2019 m. – 1,3 mlrd. eurų, 2020 m. – 1,4 mlrd. eurų). Jei valstybės investicijų planavimas nebus optimizuotas, valstybės biudžeto gali taip ir nepavykti subalansuoti.

VŽ nuomone, reikia tikėtis, kad Vyriausybė, planuodama valstybės investicinius projektus, bent ateityje atsižvelgs į Valstybės kontrolės kritiką. Investicijos į bet ką nėra investicijos, todėl naudojant biudžeto lėšas visada pravartu taikyti kaštų ir naudos analizės principą. Juolab kad užmojai išties dideli – turėti nedeficitinį biudžetą, kupiną valstybės rezervą etc.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą? Rėmėjo turinys

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į...

Finansai
2018.02.19
Investuotojai Seimui už (ne)nuveiktus darbus suraitė šešetą 5

Artėjant Seimo pavasario sesijai investuotojų atstovai tarp prioritetinių spręstinų klausimų 2018 m. įvardija...

Pramonė
2018.02.19
Gavusi sudėtingą paklausimą, VMI gali imtis tyrimo 4

VMI apibrėžė sudėtingo paklausimo sąvoką. Norint atsakyti į tokį paklausimą, gali tekti atlikti ir papildomą...

Finansai
2018.02.19
Žala dėl bankroto gali būti priteista ir į ausį šnabždančiam akcininkui Premium 2

Šešėlinis įmonės vadovas gali būti pripažintas faktiniu ir jam gali būti taikoma asmeninė atsakomybė dėl...

Finansai
2018.02.19
Lietuvos BVP per 600 m.: dabar gyvename taip, kaip Vakarai apie 2000 m. Premium 47

Lietuva dabar gyvena taip kaip turtingos Vakarų Europos šalys apie 1998 m. Kita vertus, mūsų šalyje...

Finansai
2018.02.15
Sirpsta dar vienas atliekų skandalas – braižas primena „Metrail“ Premium 4

Virš gamintojų ir importuotojų galvų kybo dar viena grėsmė, kad teks mokėti baudas už nesutvarkytas atliekas.

Atrado naują nišą: perperka įmonių finansininkus su visa buhalterija Premium 10

Vis daugiau įmonių buhalterinės apskaitos paslaugas perka iš išorės, o UAB „Admoneo“ žengė dar vieną žingsnį...

Finansai
2018.02.14
Stiprybė – nuoseklumas ir skaičiavimai 7

Statistikos duomenimis, per trejus metus nuo euro įvedimo infliacija Lietuvoje buvo 5,6%. Bet kainos didėjo...

Verslo aplinka
2018.02.14
Užmiršus pateikti deklaraciją, ją suformuoja VMI

Jeigu bendrovė nepateikia pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, VMI ją suformuoja pagal praėjusių...

Finansai
2018.02.13
Atostogų laikotarpis gali nulemti didelius atostoginių skirtumus 2

Tam pačiam asmeniui išmokami atostoginiai gali gerokai skirtis, nes mėnesiai, pagal kuriuos jie skaičiuojami,...

Finansai
2018.02.13
A.Variakojis: domina pinigai, kurių kaina neviršija 5% metinių palūkanų Premium 4

Skolintis reikia tuomet, kai paskolų palūkanos yra mažesnės už galimą uždarbį ir įvertinus visas rizikas,...

Finansai
2018.02.13
Kad mokesčių reformos ambicija virstų realybe 4

Sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Pernai atliktą mokesčių ir socialinės sistemos lengvutį pamasažavimą gal...

Verslo aplinka
2018.02.13
Į laimę – per vikresnį valdžios aparatą ir investicijas Premium 1

Nepriklausomybę 1990 m. atkūrusiai Lietuvai pavyko pasiekti įspūdingą pažangą – įveikti beveik visi...

Pramonė
2018.02.13
Mokėti banko įmokas ar gyventi 26

Gyventojams, kurie planuoja skolintis būstui, reikėtų suvokti, kad bankui arba skolintojui naudinga, jeigu...

Finansai
2018.02.12
Baudžiamąją atsakomybę taiko ir pasigedę kelių sąskaitų Premium 10

Darius Raulušaitis, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, tvirtina, kad Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė...

Finansai
2018.02.12
Žemdirbiai reikalauja mažinti mokesčius, perspėja siųsiantys traktorius į Vilnių 22

Šiandien Jonavos sporto arenoje prasidėjo penkių žemdirbių organizacijų inicijuotas visuotinis žemdirbių...

Agroverslas
2018.02.09
Pirkdami būstą gyventojai per giliai įkrenta į banko kišenę Premium 32

Pirkdami būstą už paskolas Lietuvos gyventojai dažnai renkasi per brangų objektą ir per daug rizikuoja, o tai...

Finansai
2018.02.09
Ruošia dirvą naujos mokesčių pertvarkos dėlionei 9

Po poros mėnesių Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė žada pradėti intensyvias diskusijas, kokios...

Verslo aplinka
2018.02.08
Pernai Lietuvoje įsikūrė 35 „fintech“ įmonės 1

Per 2017 m. finansinių technologijų („fintech“) bendrovių skaičius Lietuvoje padidėjo 35 įmonėmis ir pasiekė...

Technologijos
2018.02.08
„Metrail“ krizė gilėja – raginimus susimokėti gaus dar daugiau įmonių 1

Aplinkos ministerija gamintojams kol kas neteikia vilčių, jog priims jų siūlomą būdą „Metrail“ problemai...

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau