Apie „Sodros“ įmokų ir politinio mąstymo „lubas“

Publikuota: 2017-10-11
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Nors Vyriausybė į savo programą buvo įrašiusi galimybę taikyti „Sodros“ įmokų „lubas“, ryžtingesnių žingsnių iki šiol šia kryptimi nebūta. Minėtos viršutinės ribos būtų rimtas signalas užsienio investuotojams, kurių dėka būtų sukurta daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Valdantieji pasižadėjo verdiktą dėl jų įrašyti į mokesčių reformos paketą, kuris šiandien ministrų kabinete bus svarstomas kartu su 2018 m. valstybės biudžetu.

„Sodros“ įmokų „lubų“ klausimas – viena labiausiai „apsamanojusių“ idėjų: diskusija apie tai tęsiasi gerą dešimtmetį. Algirdas Butkevičius, artėjant premjero kadencijai į pabaigą, sutiko pamėginti ir nustatyti jas ties 10 MVDU su silpna regresija. „Revoliucija“ buvo greitai užgesinta, į valdžią atėjus valstiečiams: iš pradžių panaikinta regresija, dar po kelių mėnesių išbraukti ir tie 10 MVDU. Taip „novatoriai“ nubloškė Lietuvą dešimčia metų atgal.

Ką tai reiškia investuotojams – ir dirbantiems čia, ir naujų šalių besidairantiems investuotojams? Ne naujiena, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) nuteka į šalis, kuriose „Sodros“ įmokų „lubos“ yra taikomos, – į Vokietiją, Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Serbiją, Rumuniją, Bulgariją, Čekiją ir kt. O Lietuva ir toliau praranda gerai mokamas darbo vietas, praranda ir talentus – jie visada eis ten, kur didžiausi pinigai.

Lietuvoje susiklostė labai įdomi padėtis – apie tai šiandien VŽ puslapiuose pasakoja ekonomistas Paulius Kunčinas, Oksfordo universitete baigęs politikos, ekonomikos ir filosofijos mokslus. Pasak jo, Lietuvos rinką galima suskirstyti į tris dalis – tai ūkininkai (16.000), kurie turi „Sodros“ įmokų ribą ties 432 Eur per mėnesį. Jie per metus sumoka 20 mln. Eur. Yra 116.000 advokatų, notarų ir kitų asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, – jiems „Sodros“ mokesčių riba nustatyta ties 1.780 Eur ir jie „Sodrai“ sumoka 34 mln. Eur. O 1,2 mln. samdomų darbuotojų sumoka 3,3 mlrd. Eur – jiems vietoj „Sodros“ įmokų ribų tenka didelis riebus nulis.

Ekonomistas prognozuoja, kad, įvedus 5 MVDU „Sodros“ viršutines ribas samdomiems darbuotojams, per 3 metus būtų sukurta 3.000 naujų gerai mokamų vietų. Lietuva net tik pritrauktų daugiau TUI, bet ir išlaikytų savo talentus. Štai Lenkija, taikanti 2,5 MVDU ribas, vien pernai sukūrė net 20.000 naujų darbo vietų. O mažesnės išlaidos kvalifikuotiems specialistams reiškia galimybę įdarbinti jų daugiau.

„Sodros“ įmokų „lubų“ ribų priešininkai nesibodi platinti įvairiausių mitų – esą jos skirtos tik turtingiesiems, „Sodros“ biudžetas praras daug pajamų, jos nenaudingos smulkiajam verslui ir kt. Ponas Kunčinas lengvai sklaido tokius mitus – pasak jo, tokios įmokų ribos skirtos tam, kad daugiau uždirbtų visi Lietuvos gyventojai. Nenorėdami būti pigios darbo jėgos valstybe, turime koncentruotis į aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą. „Kuo jo bus daugiau, tuo stipresnė taps mūsų vidurinė klasė, tuo daugiau pinigų bus išleidžiama paslaugoms, maistui ir pramogoms, o tai reiškia papildomas pajamas visiems gyventojams“, – dėsto jis. Daugiau gerai mokamų darbo vietų ir daugiau mokesčių į „Sodros“ biudžetą. O tai – daugiau lėšų skurdui mažinti, pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms didinti. Naudą turėtų pajusti ir smulkusis verslas: gerai mokami kvalifikuoti specialistai daugiau ir vartoja, vadinasi, jiems aptarnauti reikės daugiau parduotuvių, kirpyklų, kitaip tariant, smulkusis verslas turės daugiau klientų.

VŽ nuomone, ši Vyriausybė ir šis Seimas turi kone unikalią galimybę išjudinti įsisenėjusią problemą iš vietos. Nederėtų neįvertinti daugelio šalių patirties dėl socialinio draudimo įmokų „lubų“ naudos – apie ją byloja ir naujausia gerai mokamų darbo vietų iš Londono pritraukimo statistika – kaimynė Varšuva, rungdamasi su Frankfurtu, Madridu ar Milanu, jau priviliojo virš 1.000 tokių darbo vietų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau