VVĮ paragintos tinkamai apskaityti sąnaudas

Publikuota: 2017-10-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausybė įpareigojo ministerijas užtikrinti, kad specialiuosius įpareigojimus vykdančios valstybės valdomos įmonės (VVĮ) įsidiegtų tinkamas apskaitos sistemas, kurios leistų skaidriai atskirti komercinėms ir nekomercinėms funkcijoms tenkančias sąnaudas bei turtą.

Taip pat pasiūlyta peržiūrėti ir, esant poreikiui, patobulinti specialiųjų įsipareigojimų finansavimo tvarkas.

„Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, miškų urėdijos, kitos VVĮ nuo seno skųsdavosi, kad galėtų dirbti pelningiau, jeigu nereikėtų vykdyti specialiųjų įpareigojimų (pvz., geležinkeliu vežti keleivius, pristatyti spaudą šalies regionuose ar prižiūrėti miškus). Mat šiai veiklai ne visada gaunamos biudžeto subsidijos, tad nuostolius tenka finansuoti iš bendrovių pelno.

Savo ruožtu ekspertai nurodo, kad specialūs įpareigojimai VVĮ teikti, tarkime, susisiekimo paslaugas, nėra jokia indulgencija nesiekti didesnės nuosavybės grąžos.

Ragina jau trečiąkart

Įpareigojimą įsidiegti tinkamas apskaitos sistemas teikia jau ne pirma vyriausybė. VVĮ apskaitą raginamos susitvarkyti jau trečią kartą. Tačiau ministerijos iki šiol nespausdavo kuruojamų VVĮ to daryti, o įmonių vadovams būdavo patogu dirbti pagal seną tvarką.

Deividas Gabulas, Valdymo koordinavimo centro vyriausiasis analitikas ir laikinasis vadovas, paaiškina, kad neretai pasitaikydavo atvejų, kai, siekiant, kad veikla atrodytų pelningesnė, VVĮ priskirdavo nekomercinės veiklos sąnaudas prie komercinių.

Analitikas regi ir kitą problema: kol netinkamai apskaitomos nekomercinės veiklos, negalima tinkamai paskaičiuoti nuosavybės grąžos iš komercinės veiklos.

Ne visos pasiekė tikslus

Ūkio ministerija trečiadienį pateikė Vyriausybei VVĮ veiklos ataskaitą už 2016 metus.

VVĮ valstybei vidutiniškai uždirbo 4,8% nuosavo kapitalo grąžos, tačiau ne visos komercinę veiklą vykdančios įmonės pasiekė Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Pavyzdžiui, miškų urėdijos uždirbo 34 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno, o buvo nustatyta ne mažiau 40 mln. Eur. Tam tikrų rodiklių nepasiekė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Lietuvos oro uostai, AB Telecentras.

Apskritai, VVĮ įgyvendino apie 63% išsikeltų finansinių tikslų. 17% visų VVĮ nėra išsikėlusios pelningumo rodiklio, o nefinansiniams rodikliams nėra suformuluotų pakankamai aiškių akcininko lūkesčių. Tai apsunkina įmonių vertinimą.

Neambicingi VVĮ rezultatai nestebina, nes dar ankstesnė Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, buvusio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus iniciatyva, atsisakė VVĮ vadovų atlyginimų kintamąją dalį tiesiogiai sieti su tuo, ar bus pasiekta 2016–2018 m. nustatyta ambicingesnė nei iki šiol inidividualizuota nuosavo kapitalo grąža (5-8%).

Palyginti, 2012-2015 m. minimalus grąžos mokesčių mokėtojams reikalavimas tesiekė 5%, tačiau ir šią kartelę perlipo tik dvi, o vienintelė VĮ „Regitra“ pagal nuosavybės grąžą pastaraisiais metais viršijo 10-12% siekusį rinkos vidurkį ir sumokėjo apčiuopiamus dividendus į biudžetą.

„Ši Vyriausybė visada reikalaus aiškių valstybės valdomų įmonių veiklos kriterijų ir konkrečių rezultatų. Tik išsikėlus ambicingus strateginius tikslus bei uždavinius, šių įmonių našumas ir pelningumas gali augti sparčiau, įnešti didesnį indėlį į valstybės biudžetą“, – pranešime cituojamas premjeras Saulius Skvernelis.

Išmokėjo 120 mln. Eur dividendų

2016 m. visos VVĮ gavo 2,5 mlrd. Eur arba 1% daugiau pajamų nei 2015 m. Grynasis pelnas siekė 256 mln. Eur arba 13% daugiau nei užpernai.

2016 m. valstybei išmokėta dividendų ir pelno įmokų 120,4 mln. Eur sumai, tačiau didžiąją dalį jų – 100,7 mln. Eur – sumokėjo tik viena įmonė (UAB „Lietuvos energija“).

2016 metais valstybė iš viso valdė 118 įmonių, kuriose dirbo apie 39.000 darbuotojų. Daugiau nei pusė darbuotojų dirbo susisiekimo sektoriuje.

VVĮ rinkos vertė 2016 m. pabaigoje sudarė 5,6 mlrd. Eur, bendrai visos VVĮ per metus sukūrė 1,2 mlrd. Eur pridėtinės vertės. Tai sudarė 3,5% bendrojo vidaus produkto.

Vidutinė VVĮ vadovų mėnesinė alga 2016 m. siekė apie 2.700 Eur. Lyginant pagal sektorius, ji svyravo nuo 4.500 Eur energetikos sektoriuje iki 2.200 Eur miškininkystės sektoriuje.

2017 m. I pusmečio VVĮ ataskaitą numatoma paskelbti spalio viduryje.

[infogram id=“vi_nuosavybes_graza_ir_dividendai“ prefix=“Mbh“ format=“interactive“ title=“VĮ nuosavybės grąža ir dividendai“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau