Seimas privatų sektorių nustekeno, perskirstė ir gavo šnipštą

Publikuota: 2017-10-02
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Privačių miško savininkų asociacijos vadovas

Statistika skelbia - valstybė, užimdama dominuojančią padėtį medienos rinkoje, per praėjusius metus uždirbo vos 4 mln. Eur pelno. Žinant, kad valstybinis miškų sektorius pasiūlo apie 60% visos apvaliosios medienos, tai – mažų mažiausiai keisti skaičiai. Toks valstybinio miškų ūkio pelningumas pasiektas realizavus veik 4 mln. kubinių metrų iš 1,1 mln. kv. metrų teritorijos. Kai valstybės kišenė pustuštė, rankos tiesiamos į privačią. Dabar, prabėgus beveik 3 m. nuo socialdemokrato Algimanto Salamakino iniciatyvos apdėti didesniais ir papildomais mokesčiais miškų savininkus, galime pasižiūrėti, kas iš to išėjo.

Pirma, dabar mūsų miškų savininkai moka beveik du kartus didesnius mokesčius nei kitose Baltijos šalyse. Moka ir apyvartos mokestį, kurio nėra jokioje šalyje. Nereikia net aiškinti, kad taip pralaimime konkurencinę kovą. Toks sprendimas privatininkams trečdaliu sumažinus pardavimus, apsunkino medienos pramonės aprūpinimą žaliava. Tai ne tiek ir mažai - beveik 1 mln. kubinių metrų medienos, kurios piniginė išraiška yra 35 milijonai. Automatiškai tai iššaukė didesnį eksportą iš kaimyninių Rytų šalių. Lietuvos medienos apdirbimo pramonė dėl visų tų rietenų negali sustoti.

Kad padėtis kritinė rodo ir tai, kad medienos kainos, net ir sumažėjus pasiūlai, neaugo. Kur girdėta, kad mokestis įvedamas tuomet, kai ekonomika vos gyva? Viso to rezultatas? Negautos pajamos į biudžetą, sustabdytos investicijos į miškus, pavyzdžiui, į ugdomuosius kirtimus. Tai reiškia, kad jau dabar ženkliai pakenkta ateities miškų kokybei. Tokie neracionalūs sprendimai kenkia ne tik miškų ekonomikai, bet ir ekosistemai. Vis dėlto, už tokio nepamatuoto sprendimo, kuriam pagrįsti nebuvo atlikta jokia analizė – daugybė šalutinių reiškinių. Drąsiai galima svarstyti, kad idėja apmokestinti privatų miškų ūkį papildomais 5% buvo ne kas kita, kaip gerai apgalvotas šio sektoriaus alinimas. Taigi, kai viena kišenė pilnėja, iš kitos pinigai byra – dirbama, kaip įprasta Lietuvoje - kiauro rėčio principu.

Kodėl? Todėl, kad aptariamo 5% mokesčio lėšos pagal Miškų įstatymą yra nukreipiamos valstybinio miško valdytojo poreikių tenkinimui, o privatus miškų sektorius apmokestinamas šiuo ir GPM mokesčiais nuo pajamų. Valstybinis miškų valdytojas ne toks kvailas, jis apsimokestina tik tada, kai atskaičiuojamos ūkinės veikos sąnaudos. Apie tai, kad mokesčių tarifai įkalti į Miškų įstatymą nekalbėsiu, užteks pasakyti, kad tuo irgi išsiskiriam iš civilizuotų šalių. Tos lėšos yra administruojamos per „miškų biudžetėlį”, mažai kam žinomą, bet svarbią Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą. Šiai programai kritikos dėl netinkamai panaudojamų lėšų yra negailėjusios ir valstybės kontrolės, ir audito organizacijos.

Tokių programų pavyzdžių, regis, jau neberasime niekur, čia - tiesioginis sovietinių laikų klestėjimo reliktas. Liūdniausia, kad iš privačių valdytojų tiesiogine šia žodžio prasme išlupti pinigai tampa valstybinio miško valdytojo pajamomis. Negana to, visuomenė dažnai klaidinama, girdi, valstybinis miškų valdytojas moka didelius mokesčius ir esą moka kur kas daugiau mokesčių (41%) nei miško savininkai. Visus mokesčius (pelno, PVM, įmokas į Garantinį fondą, Valstybinį VSD ar PSD) ir privataus, ir valstybinio miškų ūkio subjektai moka lygiai tokius pačius.

Todėl ir yra taip, kad privatūs miškų savininkai yra „nuskausminami” du kartus: vienąkart per padidintus mokesčius, kitąkart – per sumažintas pajamas į valstybės kasą.

Komentaro autorius - Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau