Laukiat investuotojų? Pajudinkite sėdimąsias

Publikuota: 2017-08-10
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Gamybos įmonėms sušvito viltis lengvatinėmis sąlygomis įsikurti sostinės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Ją numatoma įkurti Vilniaus viešojo logistikos centro (VLC) teritorijoje. Iki šiol čia galėjo kurtis tik logistikos įmonės, statančios sandėlius ir jiems būtiną infrastruktūrą, o dabar nutarta, kad dalis pramonės ir logistikos parke esančių sklypų gali būti skirta pramonės įmonėms, gamybinei veiklai. Tikimasi pritraukti stambių didelės pridėtinės vertės investicijų.

Prognozuojama, kad po 2020 m. sostinė gali turėti iki 400 ha dydžio Vilniaus LEZ. Kol kas į VLC projektą investuota daugiau kaip 32 mln. Eur, infrastruktūrai įrengti reikės dar apie 4,6 mln. Eur. Čia veikiančiame pramonės ir logistikos parke yra pastatytas ir veikia modernus intermodalinis terminalas, teikiantis konteinerių priežiūros, saugojimo, muitinės, valstybinės augalininkystės, maisto ir veterinarijos paslaugas.

Vilniaus savivaldybė nutarė toliau plėtoti pramonės ir logistikos parko projektą, numatant galimybę vėliau jį integruoti į kuriamą LEZ ir investuotojams pasiūlyti LEZ būdingas lengvatas. Be dabar galiojančių lengvatų, Vyriausybės siūlomame mokesčių pakeitimų plane yra naujovių: numatoma keisti LEZ mokesčių lengvatos modelį – taikyti lengvatą visoms veikloms, pavyzdžiui, transporto, logistikos ir kt. veikloms, kurioms iki šiol LEZ lengvatos netaikytos, taip užtikrinant sąžiningos mokesčių konkurencijos principus tarptautiniame kontekste. Pasak Viliaus Šapokos, finansų ministro, siūloma LEZ lengvatas transformuoti į lankstesnes ir konkurencingesnes.

Planai sukurti Vilniaus LEZ nudžiugino rinką – bus galima ne tik geriau išnaudoti valstybės sukurtą infrastruktūrą bei sostinės regiono potencialą, bet ir pritraukti stambių didelės pridėtinės vertės investicijų. Gamintojai jau senokai skundžiasi, kad rasti sklypą plėtrai aplink Vilnių itin sudėtinga. Pavyzdžiui, žinomas biotechnologijų verslininkas Vladas Bumelis ieško vietos 200 mln. Eur vertės gamybos komplekso „Celltechna“ statybai. Jam vietos atsirastų ne tik Panevėžio, bet ir Kėdainių ar Šiaulių LEZ teritorijose bei kituose miestuose, kur projektui įmanoma surasti iki 30 hektarų dydžio sklypą. Apie tai, kad gamybiniam kompleksui su mokslinių tyrimų centru vietos atsirastų ir Kaune, poną Bumelį, vadovaujantį vaistų gamybos technologijas kuriančiai UAB „Biotechpharma“, yra patikinęs ir Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras. Tačiau verslininkas sako galutinio sprendimo dėl konkrečios teritorijos dar nepriėmęs ir skaičiuojantis visus įmanomus pliusus bei galimus minusus. Dabar ryškėjant planams dėl Vilniaus LEZ, p. Bumeliui, ko gero, palankiau būtų kurtis šalia sostinės. Beje, mokslo ir gamybiniame komplekse būtų įdarbinta iki 500 žmonių.

Romualda Stragienė, fabriką ketinančios statyti kosmetikos UAB „Biok laboratorija“ direktorė, kalbėdama su VŽ, padėtį dėl plėtros galimybių yra pavadinusi apgailėtina. Pasak jos, neapleidžia jausmas, kad apie pramonę visiškai negalvojama. „Vilnius su pramonės zonomis yra, galima sakyti, susipykęs – plyno lauko investicijoms su sklypų infrastruktūra ir gerais keliais beveik nėra“, – dėsto ji.

LEZ ir pramonės parkai, visoje Lietuvoje „įkurtuvėms“ pareikalavę dešimčių milijonų eurų, kai kur stovi pustuščiai – išskyrus Klaipėdos ir Kauno LEZ, kitas pramonės teritorijas vis dar košia vėjai. Itin prasti pramonės parkų reikalai, pavyzdžiui, Panevėžio rajone – savivaldybė, įkūrusi pramonės parką, jau nebemato prasmės plyną lauką saugoti investuotojams: beveik 5 mln. Eur kainavusioje zonoje investuotojų nėra nė kvapo. Ne ką geriau sekasi ir Panevėžio LEZ.

VŽ nuomone, galbūt Vyriausybės siūlomos naujos lengvatos LEZ pajudins šią gerokai apmirusią sritį ir dirvonuojančios teritorijos pagaliau sulauks investuotojų. Tačiau vien lengvatinių paskatų negana – aktyviai pajudėti turėtų ir regionų valdžia: kol kas, atrodo, savivaldybės neturi tikslo pritraukti investuotojų, regionai demonstruoja stebėtiną pasyvumą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau