Repeticija – nevykusi, kokia bus premjera?

Publikuota: 2017-08-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybės sudėliotas ir Seimo „teismui“ siunčiamas mokesčių permainų planas, regis, pernelyg nesužavėjo nieko, išskyrus pačius valdančiuosius – euforija netrykšta nei iš verslo, nei iš gyventojų stovyklos, kritikos žeria prezidentė Dalia Grybauskaitė, ekonomistai. Valdantieji ramina: esą tai dar ne mokesčių reforma, o štai 2018–2019 m. tai jau pamatysime... Įdomu, ar po nevykusios „repeticijos“ jiems užteks parako parengti tikrą reformą, o ne eilinę jos imitaciją?

Vyriausybė dievagojasi, kad pagrindinis mokesčių permainų plano tikslas – mažinti socialinę atskirtį. Ar siūlomi pakeitimai stipriai papildys mažiau pasiturinčių žmonių kišenes? Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) prilyginimas MMA keliais ar keliolika eurų pinigines pastorins. Tačiau šalies vadovei ir ekonomistams abejonių kelia lengvatiniai PVM dydžiai – su opozicija sutarta 9% PVM lengvata šildymui jau šoktelės iki 15%. Taip tie didesnio NPD pinigėliai ir išsliuogs iš piniginių pabrangusiam šildymui apmokėti.

Valdantieji (išskyrus socialdemokratus) piestu stoja prieš siūlymą mažinti PVM maistui – premjeras Saulius Skvernelis skaičiuoja, kad maisto kainos vis tiek nepasikeistų, viskas liktų verslininkų kišenėse. Tad „geriausia“ – nesukti sau galvos ir nieko nedaryti. Kodėl kur kas turtingesnėse šalyse maistui taikomas gerokai mažesnis PVM nei Lietuvoje? Vokietijoje, turinčiai standartinį 19% PVM, maistui jis tėra 7%, Prancūzijoje maistui ir kai kuriems vaistams – tik 10%, Austrijoje – 10%, Olandijoje, kurioje bendras PVM siekia 21%, maistui taikomas tik 6% PVM tarifas. O valdžios atstovai dar kinkuoja galvomis ir stebisi: kodėl gi tie lietuviai tiek daug pinigų išleidžia maistui? Gal jie didesni rajūnai nei kitų ES šalių gyventojai… Neseniai premjeras ryžtingai pareiškė, kad kainos Lietuvoje niekada nebus tokios mažos kaip Lenkijoje. Bet ir Lenkija, ir Latvija – ne už kalnų, lietuviai ir toliau veš ten šimtus milijonų eurų.

Ko trūksta premjerui – ambicijos ar kompetencijos? Anądien, komentuodamas kainas, jis pažėrė dar vieną „išminties perlą“, sakydamas, jog reikia sukurti verslui tokias sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti. Tai ponai, valdžios krėslus trinantys vyrai ir moterys – sukurkite tas sąlygas. Ką reiškia „reikia“? Kam reikia? Vadelės juk jūsų rankose… Nuo kaži kada porinama apie geresnes sąlygas verslui, ypač smulkiajam – idant žmogus pats užsidirbtų ir dar sukurtų bent kelias darbo vietas užsidirbti kitiems. Ir ką gi? Ar labai daug revoliucinių pasiūlymų regime mokesčių permainų plane?

Gitanas Nausėda, banko SEB prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas, apibendrina: siūlomi mokesčių pakeitimai savo esme nėra tokie radikalūs, kad galėtų būti vadinami reforma. Reikšmingiausiu jis vadina pelno mokesčio lengvatos technologiniam atsinaujinimui didinimą iki 100%. Jis labiausiai pasigenda darbo mokesčių mažinimo ne tik uždirbantiems MMA, bet ir viduriniajai klasei, t. y. bent jau iki 2.500 Eur per mėnesį uždirbantiems žmonėms. „To nebuvo padaryta, iš esmės jiems niekas nesikeičia nei vienu euru, kadangi NPD mechanizmas išsijungia gaunant daugiau nei 1.000 Eur atlyginimą “, – skaičiuoja ekonomistas. Pasak jo, jei tai būtų esminė reforma, matyt, tektų ieškoti priemonių, kaip sukurti finansines prielaidas ir sumažinti viduriniajai klasei tenkančią mokestinę naštą. Valdančiųjų lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, praėjusį rudenį pažadėjo siekti, kad mokesčių sistema būtų racionali, lengvai administruojama ir tenkintų ir verslą, ir darbuotojus, ir valstybę. VŽ nuomone, nuo „siekio“ praėjo beveik metai, o pasitenkinimo nejaučia niekas. Nebent patys valdantieji, ko gero taip ir nesupratę, kad žodžiai nuo darbų skiriasi ne tik dėl politinės valios ar ambicijų nebuvimo, bet dar ir dėl kompetencijos bei profesionalumo stokos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau