Nuo liepos 1 d. brangsta bankroto bylos iškėlimas

Publikuota: 2017-06-26
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Jeigu kreditorius norės iškelti įmonei bankroto bylą, nuo liepos 1 d. turės sumokėti 500 Eur žyminį mokestį. Iki šiol tokio mokesčio nebuvo.

Atnaujintas Civilinio proceso kodeksas nuo liepos 1 d. numato prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kreditorių ieškinių dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo apmokestinimą žyminiu mokesčiu (atitinkamai 50 ir 500 Eur). Iki šiol už šiuos procesinius dokumentus žyminio mokesčio mokėti apskritai nereikėjo.

Jei pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo arba piniginių lėšų ar kito turto arešto bus pagrįstas, žyminis mokestis bus grąžinamas.

Mėgina šantažuoti

Jurgita Judickienė, advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ vadovaujančioji partnerė, komentuoja, kad Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet prašymai areštuoti įmonių turtą ar iškelti bankroto bylą naudojami ne pagal paskirtį, o kaip spaudimo, verslo žlugdymo priemonė.

„Vis dar nuolat matome atvejų, kai reiškiami nepagrįsti ieškiniai siekiant tik atsakovo piniginių lėšų ar kito turto arešto, taip pat kai kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nors iš tiesų įmonė susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, kurie neretai yra nulemti ginčų su bankroto bylą inicijuojančiu asmeniu. Kadangi nuo šiol piktnaudžiauti bus sąlyginai brangiau, prieš imdamasis tokių veiksmų verslas turės geriau pagalvoti, ar reikšti nepagrįstą reikalavimą tikrai apsimoka“, – komentuoja p. Judickienė.

Pernai Lietuvos teismai gavo 4.020 bylų dėl bankroto bylos iškėlimo arba 27% daugiau nei 2015 m. Pasak p. Judickienės, reikalavimų kelti bankroto bylą populiarumą lemia ir proceso greitumas bei pigumas – skirtingai nei reiškiant įprastą ieškinį, nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, o bankroto bylas teismas turi nagrinėti laikydamasis gana trumpų įstatymo nustatytų terminų. Be to, kai kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė skolininkė dažnai nenori rizikuoti ir sumoka skolą, nors anksčiau ir „nerasdavo“ pinigų arba ne visai sutikdavo su skola ar jos dydžiu.

Reikės užstato

„Nuo liepos 1 d. atsiranda dar viena galimybė gintis nuo nesąžiningų reikalavimų – jei yra pagrindas manyti, kad asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę prašyti sumokėti užstatą, iš kurio būtų atlyginamos bylinėjimos išlaidos. Šiuo atveju nereikia įrodyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, pakanka tikimybės. Kiek ši priemonė bus veiksminga, parodys teismų praktika“, – komentuoja p. Judickienė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau