Ar ministerijos susiverš diržus?

Publikuota: 2017-06-14
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Jau pusmetį dirbanti Vyriausybė prabilo apie taupymą – regis, ministerijų kitąmet laukia šiokia tokia dieta: pasiūlyta joms nurėžti daugiau nei 600 mln. Eur. Konkretūs skaičiai guls į rengiamą kitų metų valstybės biudžetą, tačiau apie vieną kitą taupymo priemonę prabylama tik puse lūpų ir, atrodo, niekur neskubama.

Tarp tokių priemonių – efektyvesnis valstybės nekilnojamojo turto (NT) naudojimas, efektyvesnis bei taupesnis administracinio aparato išlaikymas. Žadama atsisakyti funkcijų, kurios visuomenei kuria mažiausiai naudos. Kad valstybės NT valdė blogas šeimininkas – jokia paslaptis. Apie tai buvo kalbama metų metais, prabangiose miestų vietose valstybės institucijų užimamus pastatus VŽ skaičiavo ir skelbė visuomenei ne kartą. Keisčiausia, kad per visus Nepriklausomybės metus niekas nepanūdo suskaičiuoti, kiek NT valdo valstybė.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė teigia pagaliau tai atlikusi: paaiškėjo, kad jį sudaro daugiau nei 28.000 objektų, kurių bendras plotas siekia 10,45 mln. kv. m. Daugiau nei 3 mlrd. Eur likutinės vertės turtą valdo 724 valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės – jį išlaikyti valstybei kasmet kainuoja apie 180 ml. Eur. „Dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms funkcijoms vykdyti. 7 iš 14 ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras NT plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. m, o 8 ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 Eur už kv. m išlaikymo normatyvą“, — vardija p. Skvernelis. Aišku, džiugu, kad bent vienas ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į seniai akis badančią statistiką. Tačiau vienas skaičius turėtų gerokai baksnoti paties premjero šonus — erdviausiai įsikūrę yra Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai...

Erdvėmis mėgaujasi Ūkio, Švietimo ir mokslo (ŠMM), Užsienio reikalų ministerijų darbuotojai. Daugiausia kainuoja Vidaus reikalų, Teisingumo, ŠMM valdomas NT turtas – jo išlaikymo sąnaudos peržengia normos ribas. Negana to, valstybės NT valdytojai Lietuvoje ir net užsienio šalyse vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, neturinčiais nieko bendro su jų vykdomomis funkcijomis. Vyriausybė žada atsisakyti valstybės funkcijoms nereikalingo NT, o reikalingą naudoti už mažiausią kainą valstybės biudžetui. Stebėsime.

Kaip bus formuojama 600 mln. Eur dieta ministerijoms? Siekiai kol kas skendi miglose. 2018 m. biudžetą ministerijoms nurodyta planuoti ne didesnį nei šiemet ir ieškoti būdų sutaupyti. „Ministerijos turi ieškoti vidinių efektyvumo didinimo rezervų“, — teigiama Vyriausybės protokole. Galbūt, be kita ko, efektyvumo didinimo rezervas slypi ir valstybės tarnybos pertvarkoje? Apie ją dar metų pradžioje VŽ kalbėjo Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras. „Pavyzdinį modelį, kaip persitvarkyti, turi sukurti Vyriausybės kanceliarija su kanclere Milda Dargužaite priešakyje. Štai tą modelį, kai jis bus sukurtas ir pradės veikti, bus įpareigotos taikyti ministerijos ir įvairios kitos valstybės žinybos. Šiuo metu turime apie 70.000 valstybės tarnautojų. (...) Yra atvejų, kai vienas tarnautojas atlieka pusantro ar net dviejų žmonių darbą. O yra ir tokių, kurie, deja, mažokai duoda pridėtinės vertės“, — teigė ministras (2017 01 04). Vidaus reikalų ministerijos atstovai vakar VŽ aiškino, kad paskutiniai valstybės tarnybos pertvarkos taškai jau baigiami dėlioti, kitą savaitę galėtume išvysti ir patį produktą.

Iki galutinio kitų metų valstybės biudžeto suformavimo ir jo kelionės į Seimą liko keli mėnesiai. Darbų, jei išties bus sukurta ir vykdoma taupymo programa, – begalės. VŽ nuomone, jau metas apsispręsti, ką konkrečiai darys ministerijos, kokių institucijų bus atsisakoma, – jei bus atleidžiami žmonės, yra tam tikri terminai, išeitinės ir pan. Viską reikia skaičiuoti, planuoti iš anksto. Verslo pasaulyje šiuo požiūriu viskas vyksta kur kas profesionaliau – sprendimai priimami greitai ir efektyviai. Stumiant laiką, tįsta ir dauginasi kaštai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau