Krizė dar nesibaigė, pasikeitė tik jos forma

Publikuota: 2017-05-12
Dr. Mantas Valužis, UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dr. Mantas Valužis, UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo konsultantas

Euro zonoje ir Lietuvoje dar gausu finansinės rizikos veiksnių, tačiau dabar Lietuva turi eurą, todėl užnugaris yra tvirtesnis.

Nors finansinė krizė yra gana įvairiai suvokiama sąvoka ir net rimtiems tyrėjams nėra lengva nustatyti griežtas krizių pradžios ir pabaigos datas, vis dėlto yra priežasčių, verčiančių abejoti, ar prieš dešimtmetį išryškėjusi krizė jau yra pasibaigusi.

Ne paslaptis, jog Lietuvoje finansų krizę lėmė ir išorės sąlygos, ir vidaus problemos, kurių sprendimas daugiau nei aktualus.

Primityvi politika

Lietuva viešųjų finansų drausmės laikosi primityviai ribodama vidaus paklausą užuot ryžtingai vykdžiusi racionalias fiskalines reformas. Šalis jau turi nemenką skolą, ir kyla rizika, kad finansų rinkose pradėjus augti palūkanų normai, bus gerokai sunkiau jas mokėti. O tai reiškia, kad šiuo metu „išstenėta“ fiskalinė drausmė yra visai netvari.

Drįsčiau teigti, kad krizė nesibaigė, o virto daugelio valstybių didesnėmis skolomis. Apie jos pabaigą galima bus kalbėti tuomet, kai iš esmės neliks liekamųjų reiškinių.

Kita vertus, panašu, kad fiskalinę drausmę palaidojo beveik visa Europos Sąjunga (ES). Valstybėms privalomų Maastrichto kriterijų nesilaiko beveik visos šalys. Italijos ir Graikijos ekonominė padėtis ir valstybių skolos tik parodo, kad nuo giliausios krizės laikotarpio ten esminių pokyčių neįvyko. Taigi, krizė įgavo naują formą, ją sunkiau pastebėti, daugelis prie jos priprato ir prisitaikė.

Neišspręsti klausimai

ES liko neįvestas finansinių sandorių mokestis, neįgyvendinta idėja, kad už krizę turi sumokėti tie, kurie ją sukėlė (išskyrus vyriausybes). Finansinio sandorio mokestis padėtų apsisaugoti nuo kainų burbulų, nuo trumpalaikės prekybos vertybiniais popieriais, kuri nekuria pridėtinės vertės, o tik didina kainas.

Šio mokesčio priešininkai teigia, kad jis būtų neefektyvus, nes sunku apibrėžti mokesčio objektą finansinio sandorio globalios prigimties bei su tuo susijusio galimo vengimo masto. Tačiau svarbiausia jo užduotis – prevencinė kova su kainų burbulais, o ne pajamų surinkimas.

Lietuvoje taip pat neturime tikro nekilnojamojo turto (NT) mokesčio fiziniams asmenims, kuris taip pat galėtų prisidėti prie NT kainų stabilumo.

Kyla abejonių, ar verta gelbėti problemų turinčius bankus prisidengiant tuo, kad šio sektoriaus problemos turi didelę įtaką kitiems sektoriams ir tiesiogiai gyventojams, nes tokia politika nedrausmina bankų valdytojų, o skatina elgtis neatsakingai.

Tarkime, prieš pusantro dešimtmečio Vokietijos ir Prancūzijos bankus skolinimą Graikijos vyriausybei galima vadinti neatsakingu, nes ir tuo metu Graikijos fiskalinės politikos liberalumas nebuvo paslaptis.

Kažkodėl kitų sektorių įmonių, pavyzdžiui, transporto ar statybos bendrovių, niekas negelbėja, nors jos irgi turi kreditorių.

Ir toliau būtina ieškoti būdų gelbėti ne žlungančius bankus (neatsakingas verslas ir turėtų žlugti), o indėlininkus ir investuotojus. Indėlių ir investicijų draudimo sistemos turi veikti kuo efektyviau.

Jei tvarka nesikeis, dar ilgai nebus sukaupta pakankamų atsargų būsimųjų krizių finansų sektoriuje padariniams likviduoti („Ūkio banko“ ir „Snoro“ žlugimo padariniai „išlaižyti“ tiesiog valstybei pasiskolinus, nes šiuose fonduose turėtų atsargų akivaizdžiai nepakako).

Bankų ir kitų institucijų įmokos į šiuos fondus turėtų būti didesnės ir tiesiogiai susietos su prisiimama rizika bei atvirkščiai proporcingos kapitalo pakankamumo rodikliui.

Dar vienas potencialus krizės šaltinis – kredito unijos. Unijos paprastai už indėlius siūlo didesnes palūkanas, tačiau įmokas Indėlių ir investicijų draudimui moka lygiai tokias pat kaip ir bankai, nors už bankus jų verslas rizikingesnis.

Daug klausimų kyla ir dėl auditų. Paskutinis veikiančio „Snoro“ auditas parodė, kad tai tebuvo formali procedūra, ko gero, į esmę nebuvo gilintasi. Deja, paskutinis Lietuvos banko užsakytas kredito unijų turto kokybės vertinimas kokybe taip pat nepasižymi. Auditui turėtų būti keliami žymiai griežtesni reikalavimai, griežtesnė turėtų būti ir audito institucijų priežiūra. Dabar ta pati audito įmonė audito paslaugas bankui gali teikti ne ilgiau nei 10 metų. Kyla klausimas, kodėl auditoriai negali būti keičiami kasmet? Auditavimo sąnaudos dėl dažnesnės rotacijos reikšmingai nepasikeistų.

Rizikingos alternatyvos

Užspaudus tradicinę bankininkystę, apribojus jai veiksmų laisvę, atsivėrė galimybės kitoms silpniau reguliuojamoms finansų bendrovėms. Tačiau dėl jų atsiradimo rizika finansų sektoriuje nedingo. Gali būti, jog šiuo metu sparčiai besivystantys finansų rinkos sektoriai taip pat susirgs mums dar nežinomomis ligomis.

Svarbu prižiūrėti ne tik bankus, bet reguliuoti ir vartotojų elgesį. Vartotojai greitai pamiršta praeities pamokas, todėl reikėtų plėsti atsakingo skolinimosi praktiką. Dabar nepatikimas skolininkas negaus būsto paskolos, tačiau jam gana lengvai bus išduota vartojimo paskola nebankinėse institucijose. Laikas parodys, kiek košės privirs įvairios skolinimosi alternatyvos.

Tačiau yra ir gerų naujienų. Dabar turime eurą ir tai iš esmės keičia padėtį. Lietuvos bankas, išleidęs litus, buvo visiškai pasyvi institucija. Įsivedus eurą ECB pinigų politika įgyvendinama ir Lietuvoje. Tikėtina, kad kitos krizės atveju pinigų politika Lietuvai bus palankesnė ir padės sumažinti sunkmečio padarinius.

Apibendrinant galima teigti, kad fiskalinė ir monetarinė politika dar negrįžo į įprastas vėžes, nes to neleidžia tebesitęsianti finansinė krizė.

Dr. Mantas Valužis yra UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau