Krizė dar nesibaigė, pasikeitė tik jos forma

Publikuota: 2017-05-12
Dr. Mantas Valužis, UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dr. Mantas Valužis, UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo konsultantas

Euro zonoje ir Lietuvoje dar gausu finansinės rizikos veiksnių, tačiau dabar Lietuva turi eurą, todėl užnugaris yra tvirtesnis.

Nors finansinė krizė yra gana įvairiai suvokiama sąvoka ir net rimtiems tyrėjams nėra lengva nustatyti griežtas krizių pradžios ir pabaigos datas, vis dėlto yra priežasčių, verčiančių abejoti, ar prieš dešimtmetį išryškėjusi krizė jau yra pasibaigusi.

Ne paslaptis, jog Lietuvoje finansų krizę lėmė ir išorės sąlygos, ir vidaus problemos, kurių sprendimas daugiau nei aktualus.

Primityvi politika

Lietuva viešųjų finansų drausmės laikosi primityviai ribodama vidaus paklausą užuot ryžtingai vykdžiusi racionalias fiskalines reformas. Šalis jau turi nemenką skolą, ir kyla rizika, kad finansų rinkose pradėjus augti palūkanų normai, bus gerokai sunkiau jas mokėti. O tai reiškia, kad šiuo metu „išstenėta“ fiskalinė drausmė yra visai netvari.

Drįsčiau teigti, kad krizė nesibaigė, o virto daugelio valstybių didesnėmis skolomis. Apie jos pabaigą galima bus kalbėti tuomet, kai iš esmės neliks liekamųjų reiškinių.

Kita vertus, panašu, kad fiskalinę drausmę palaidojo beveik visa Europos Sąjunga (ES). Valstybėms privalomų Maastrichto kriterijų nesilaiko beveik visos šalys. Italijos ir Graikijos ekonominė padėtis ir valstybių skolos tik parodo, kad nuo giliausios krizės laikotarpio ten esminių pokyčių neįvyko. Taigi, krizė įgavo naują formą, ją sunkiau pastebėti, daugelis prie jos priprato ir prisitaikė.

Neišspręsti klausimai

ES liko neįvestas finansinių sandorių mokestis, neįgyvendinta idėja, kad už krizę turi sumokėti tie, kurie ją sukėlė (išskyrus vyriausybes). Finansinio sandorio mokestis padėtų apsisaugoti nuo kainų burbulų, nuo trumpalaikės prekybos vertybiniais popieriais, kuri nekuria pridėtinės vertės, o tik didina kainas.

Šio mokesčio priešininkai teigia, kad jis būtų neefektyvus, nes sunku apibrėžti mokesčio objektą finansinio sandorio globalios prigimties bei su tuo susijusio galimo vengimo masto. Tačiau svarbiausia jo užduotis – prevencinė kova su kainų burbulais, o ne pajamų surinkimas.

Lietuvoje taip pat neturime tikro nekilnojamojo turto (NT) mokesčio fiziniams asmenims, kuris taip pat galėtų prisidėti prie NT kainų stabilumo.

Kyla abejonių, ar verta gelbėti problemų turinčius bankus prisidengiant tuo, kad šio sektoriaus problemos turi didelę įtaką kitiems sektoriams ir tiesiogiai gyventojams, nes tokia politika nedrausmina bankų valdytojų, o skatina elgtis neatsakingai.

Tarkime, prieš pusantro dešimtmečio Vokietijos ir Prancūzijos bankus skolinimą Graikijos vyriausybei galima vadinti neatsakingu, nes ir tuo metu Graikijos fiskalinės politikos liberalumas nebuvo paslaptis.

Kažkodėl kitų sektorių įmonių, pavyzdžiui, transporto ar statybos bendrovių, niekas negelbėja, nors jos irgi turi kreditorių.

Ir toliau būtina ieškoti būdų gelbėti ne žlungančius bankus (neatsakingas verslas ir turėtų žlugti), o indėlininkus ir investuotojus. Indėlių ir investicijų draudimo sistemos turi veikti kuo efektyviau.

Jei tvarka nesikeis, dar ilgai nebus sukaupta pakankamų atsargų būsimųjų krizių finansų sektoriuje padariniams likviduoti („Ūkio banko“ ir „Snoro“ žlugimo padariniai „išlaižyti“ tiesiog valstybei pasiskolinus, nes šiuose fonduose turėtų atsargų akivaizdžiai nepakako).

Bankų ir kitų institucijų įmokos į šiuos fondus turėtų būti didesnės ir tiesiogiai susietos su prisiimama rizika bei atvirkščiai proporcingos kapitalo pakankamumo rodikliui.

Dar vienas potencialus krizės šaltinis – kredito unijos. Unijos paprastai už indėlius siūlo didesnes palūkanas, tačiau įmokas Indėlių ir investicijų draudimui moka lygiai tokias pat kaip ir bankai, nors už bankus jų verslas rizikingesnis.

Daug klausimų kyla ir dėl auditų. Paskutinis veikiančio „Snoro“ auditas parodė, kad tai tebuvo formali procedūra, ko gero, į esmę nebuvo gilintasi. Deja, paskutinis Lietuvos banko užsakytas kredito unijų turto kokybės vertinimas kokybe taip pat nepasižymi. Auditui turėtų būti keliami žymiai griežtesni reikalavimai, griežtesnė turėtų būti ir audito institucijų priežiūra. Dabar ta pati audito įmonė audito paslaugas bankui gali teikti ne ilgiau nei 10 metų. Kyla klausimas, kodėl auditoriai negali būti keičiami kasmet? Auditavimo sąnaudos dėl dažnesnės rotacijos reikšmingai nepasikeistų.

Rizikingos alternatyvos

Užspaudus tradicinę bankininkystę, apribojus jai veiksmų laisvę, atsivėrė galimybės kitoms silpniau reguliuojamoms finansų bendrovėms. Tačiau dėl jų atsiradimo rizika finansų sektoriuje nedingo. Gali būti, jog šiuo metu sparčiai besivystantys finansų rinkos sektoriai taip pat susirgs mums dar nežinomomis ligomis.

Svarbu prižiūrėti ne tik bankus, bet reguliuoti ir vartotojų elgesį. Vartotojai greitai pamiršta praeities pamokas, todėl reikėtų plėsti atsakingo skolinimosi praktiką. Dabar nepatikimas skolininkas negaus būsto paskolos, tačiau jam gana lengvai bus išduota vartojimo paskola nebankinėse institucijose. Laikas parodys, kiek košės privirs įvairios skolinimosi alternatyvos.

Tačiau yra ir gerų naujienų. Dabar turime eurą ir tai iš esmės keičia padėtį. Lietuvos bankas, išleidęs litus, buvo visiškai pasyvi institucija. Įsivedus eurą ECB pinigų politika įgyvendinama ir Lietuvoje. Tikėtina, kad kitos krizės atveju pinigų politika Lietuvai bus palankesnė ir padės sumažinti sunkmečio padarinius.

Apibendrinant galima teigti, kad fiskalinė ir monetarinė politika dar negrįžo į įprastas vėžes, nes to neleidžia tebesitęsianti finansinė krizė.

Dr. Mantas Valužis yra UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos BVP per 600 m.: dabar gyvename taip, kaip Vakarai apie 2000 m. Premium 48

Lietuva dabar gyvena taip kaip turtingos Vakarų Europos šalys apie 1998 m. Kita vertus, mūsų šalyje...

Finansai
2018.02.15
Sirpsta dar vienas atliekų skandalas – braižas primena „Metrail“ Premium 4

Virš gamintojų ir importuotojų galvų kybo dar viena grėsmė, kad teks mokėti baudas už nesutvarkytas atliekas.

Atrado naują nišą: perperka įmonių finansininkus su visa buhalterija Premium 11

Vis daugiau įmonių buhalterinės apskaitos paslaugas perka iš išorės, o UAB „Admoneo“ žengė dar vieną žingsnį...

Finansai
2018.02.14
Stiprybė – nuoseklumas ir skaičiavimai 7

Statistikos duomenimis, per trejus metus nuo euro įvedimo infliacija Lietuvoje buvo 5,6%. Bet kainos didėjo...

Verslo aplinka
2018.02.14
Užmiršus pateikti deklaraciją, ją suformuoja VMI

Jeigu bendrovė nepateikia pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, VMI ją suformuoja pagal praėjusių...

Finansai
2018.02.13
Atostogų laikotarpis gali nulemti didelius atostoginių skirtumus 2

Tam pačiam asmeniui išmokami atostoginiai gali gerokai skirtis, nes mėnesiai, pagal kuriuos jie skaičiuojami,...

Finansai
2018.02.13
A.Variakojis: domina pinigai, kurių kaina neviršija 5% metinių palūkanų Premium 4

Skolintis reikia tuomet, kai paskolų palūkanos yra mažesnės už galimą uždarbį ir įvertinus visas rizikas,...

Finansai
2018.02.13
Kad mokesčių reformos ambicija virstų realybe 4

Sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Pernai atliktą mokesčių ir socialinės sistemos lengvutį pamasažavimą gal...

Verslo aplinka
2018.02.13
Į laimę – per vikresnį valdžios aparatą ir investicijas Premium 1

Nepriklausomybę 1990 m. atkūrusiai Lietuvai pavyko pasiekti įspūdingą pažangą – įveikti beveik visi...

Pramonė
2018.02.13
Mokėti banko įmokas ar gyventi 26

Gyventojams, kurie planuoja skolintis būstui, reikėtų suvokti, kad bankui arba skolintojui naudinga, jeigu...

Finansai
2018.02.12
Baudžiamąją atsakomybę taiko ir pasigedę kelių sąskaitų Premium 10

Darius Raulušaitis, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, tvirtina, kad Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė...

Finansai
2018.02.12
Žemdirbiai reikalauja mažinti mokesčius, perspėja siųsiantys traktorius į Vilnių 22

Šiandien Jonavos sporto arenoje prasidėjo penkių žemdirbių organizacijų inicijuotas visuotinis žemdirbių...

Agroverslas
2018.02.09
Pirkdami būstą gyventojai per giliai įkrenta į banko kišenę Premium 32

Pirkdami būstą už paskolas Lietuvos gyventojai dažnai renkasi per brangų objektą ir per daug rizikuoja, o tai...

Finansai
2018.02.09
Ruošia dirvą naujos mokesčių pertvarkos dėlionei 9

Po poros mėnesių Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė žada pradėti intensyvias diskusijas, kokios...

Verslo aplinka
2018.02.08
Pernai Lietuvoje įsikūrė 35 „fintech“ įmonės 1

Per 2017 m. finansinių technologijų („fintech“) bendrovių skaičius Lietuvoje padidėjo 35 įmonėmis ir pasiekė...

Technologijos
2018.02.08
„Metrail“ krizė gilėja – raginimus susimokėti gaus dar daugiau įmonių 1

Aplinkos ministerija gamintojams kol kas neteikia vilčių, jog priims jų siūlomą būdą „Metrail“ problemai...

Vilniaus šių metų biudžete nebeliko deficito 13

Šių metų Vilniaus miesto biudžetas bus subalansuotas – pajamos ir išlaidos sieks 622,2 mln. Eur. Nemenka...

Verslo aplinka
2018.02.07
Inspekcija: vadovų algos rėžiai nėra konfidenciali informacija 5

Valstybinė darbo inspekcija pažymi, kad įmonių darbo apmokėjimo sistemoje turi būti nurodytos ir vadovų darbo...

Finansai
2018.02.07
Per e. varžytynes parduota turto už 61,4 mln. Eur 2

Nors pernai e. varžytynių metu parduoto turto vertė kiek smuktelėjo, tačiau, palyginti su startu, toliau...

Statyba ir NT
2018.02.06
VMI tobulina atrankos kriterijus ir šaudo taikliau 5

Pernai VMI atliko trečdaliu mažiau mokestinių tyrimų ir patikrinimų, o priskaičiuotų mokesčių suma sumažėjo...

Finansai
2018.02.06

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau