LB: „Brexit“ penktadaliu sumažino perlaidų iš JK į Lietuvą

Publikuota: 2017-03-27
Juditos Grigelytės  (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Trejus metus sparčiai kilusį perlaidų iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą srautą pakirto „Brexit“, rodo Lietuvos banko (LB) apibendrinti duomenys.

VŽ perduotame Justino Markausko, LB Pinigų politikos skyriaus vyriausiojo ekonomisto, komentare teigiama, kad, kaip rodo naujausi centrinio banko surinkti statistiniai duomenys, „fizinių asmenų perlaidų į Lietuvą iš kitų šalių suma pastaruosius pora metų yra stabili ir keitėsi nedaug, bet tokių pervedimų yra mažiau nei prieš trejus metus“.

„Nors dėl planų pasitraukti iš Europos Sąjungos pernai smarkiai sumažėjo pervedimų iš JK suma, ši šalis kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pernai mūsų žmonėms perlaidų buvo dosniausios“, – rašo ekspertas.

Pasak komentaro, 2016 m. fizinių asmenų perlaidų į Lietuvą buvo vos mažiau – tik 3%, palyginti su ankstesniais metais: „O 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tų pačių metų trečiuoju ketvirčiu, tokių pervedimų suma tik truputį – 2% – padidėjo. Itin dideliais svyravimais pasižymintiems perlaidų duomenims tokie pokyčiai vertintini kaip nereikšmingi. 2013 ir 2014 m. į Lietuvą pervestų perlaidų suma buvo gerokai didesnė.“

Pernai perlaidos į Lietuvą siekė 1,092 mlrd. Eur, kai 2015-aisiais jos buvo 1,13 mlrd. Eur, o 2013-2014 m. – 1,379 mlrd. Eur ir 1,471 mlrd. Eur atitinkamai.

Statistika rodo, kad pernai daugiausia perlaidų gauta iš JAV ir JK. „Pervedimai iš abiejų valstybių sudarė maždaug po penktadalį visų per metus gautų perlaidų sumos. Perlaidų iš JAV suma buvo tik šiek tiek didesnė nei iš JK. Iš pastarosios valstybės 2016 m. ji stipriai sumažėjo – net 20%. Po trejų metų pastovaus perlaidų augimo tai buvo pirmieji metai, kai jos mažėjo“, – konstatuoja p. Markauskas.

Praėjusiais metais po JAV ir JK pagal perlaidų į Lietuvą sumą trečioje vietoje buvo Rusija.

Iš viso nuo 2011 m. iš JK, Rusijos ir JAV gauta apie 40% visų į Lietuvą siųstų pervedimų.

nuotrauka::1 left

„Daugiausia dėl „Brexit“ įtakos 2016-ieji buvo pirmieji metai, kai po trejų metų pastovaus augimo pervedimai iš JK į Lietuvą krito. Kritimas buvo reikšmingas – perlaidų suma sumažėjo penktadaliu. Viena iš pagrindinių to priežasčių – nuvertėjęs svaras, kurio kursas euro atžvilgiu 2016 m. buvo vidutiniškai 12% mažesnis nei ankstesniais metais. JK valiuta sparčiai pradėjo nuvertėti 2015 m. pabaigoje, kai pradėjo kilti rizika, kad Karalystė gali palikti ES, ir šis procesas truko visus metus“, – tikina LB ekonomistas.

Pasak jo, kol kas sudėtinga prognozuoti, kaip perlaidos iš JK kis ateityje. „Daug pastovesnių JK makroekonomikos rodiklių prognozes šiuo metu gaubia neapibrėžtumas, tad nuspėti ypač stipriai kintančius fizinių asmenų perlaidų srautus – labai rimtas iššūkis“, – apibendrina p. Markauskas.

Sprendimą trauktis iš ES britai priėmė pernai birželio 23 d. įvykusiame referendume. Šią savaitę tikimasi oficialiai pradėti „Brexit“ procedūrą, kuri užtruks bent dvejus artimiausius metus.

Neoficialiai skaičiuojama, kad JK gyvena ir dirba bent 150.000, bet greičiausiai – dar daugiau lietuvių.

infogr.am::verslo_aplinka_perlaidos_i_lietuva

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau