Žvalgytuvės po atlyginimų žemėlapį

Publikuota: 2017-03-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

„Sodra“, ko gero, vakar didžiąją dalį interneto vartotojų suvarė į puslapius, kuriuose nuo šiol kiekvienas gali pasidomėti, kokio dydžio vidutinį atlyginimą darbuotojams moka Lietuvos darbdaviai. Tokios informacijos paviešinimas – dar vienas žingsnis skaidrumo link. Naudingas jis ir darbdaviams, ir darbuotojams.

Iki šiol vidutinį mėnesinį atlyginimą viešino dalis valstybinių įmonių ir institucijų, dabar tokios informacijos galima gauti ir apie verslo įmones. „Sodros“ skelbiamoje informacijoje – duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų vidurkį (jei jų dirba daugiau nei 3) ir bendrą socialinio draudimo įmokų sumą. Visi atlyginimai skelbiami prieš mokesčius. Apie tokį viešumą buvo kalbama senokai, tačiau realybe tai tapo šių metų pradžioje įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms. Vakar pateiktoje informacijoje – sausio atlyginimai, jie bus skelbiami kas mėnesį. Ir nors vidutinis mėnesinis atlyginimas nėra absoliutus tikslumas, atitinkamas tendencijas šie skaičiai neabejotinai atspindi.

„Creditinfo“ suskaičiavo, kad Lietuvoje 1.000 Eur ir didesnį vidutinį atlyginimą į rankas moka 2.545, arba 6% šalies įmonių, turinčių tris ir daugiau darbuotojų. Tose įmonėse iš viso dirba 223.000 darbuotojų. Nepalyginamai didesnis skaičius įmonių – 35.300 – vidutiniškai moka mažesnį atlyginimą į rankas nei Lietuvos vidurkis, kuris siekia 636 Eur. Šiose įmonėse dirba daugiau nei 772.000 gyventojų. Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė, VŽ teigė, kad įmonės, kuriose atlyginimo vidurkis viršija 1.000 Eur į rankas, dažniau auga spartesniu tempu, be to, tokių įmonių pajamos krenta rečiau nei įmonių, kuriose atlyginimo vidurkis nesiekia vidutinio atlyginimo šalyje. „Kita vertus, atlyginimo vidurkis ne viską pasako apie įmonę. Matome, kad 10% įmonių, kuriose atlyginimo vidurkis į rankas viršija 1.000 Eur, turi kredito reitingus, rodančius aukštą bankroto riziką. Kitaip sakant, šių bendrovių darbuotojai rizikuoja ateityje susidurti su vėluojančiais atlyginimais arba bankroto atveju jų negauti“, – sako p. Ruseckaitė.

Viešai skelbiama informacija apie vidutinį mėnesinį atlyginimą – ne tik skaidrumas, bet ir nauda įmonėms: jos gali stebėti, kokius atlyginimus moka konkurentai. Darbdaviams nederėtų bijoti dalytis informacija – taip galima atlaikyti spaudimą dėl esą per mažų atlyginimų: visada galima pasitikrinti rinkoje. Aišku, šiuo atveju kalbama apie sąžiningus darbdavius, mokančius skaidrų atlyginimą ir visus mokesčius. Vis dar neišgyvendinti vokeliai – netoli vedantis kelias, nes ilguoju laikotarpiu tokia praktika tik silpnina bendroves. Vieša paslaptis, kad kai kurios įmonės ar verslai neva deklaruoja mokamus atlyginimus, tačiau kai pamatai, kad yra įmonių, kurios skelbia 0,9–2 Eur mėnesinio atlyginimo vidurkį, klausimų dėl jų „skaidrumo“ iškyla labai daug. Tokios įmonės – šešėlio gyventojos, o su juo kovoti sunkiai sekasi visoms valdžioms. Apie jo neginčijamą egzistavimą byloja nemaža praraja tarp Lietuvos gyventojų išlaidų ir pajamų – oficialiosios statistikos skaičiai tai sunkiai paaiškina. Norint išleisti, reikia uždirbti, pasiskolinti, sumažinti savo santaupas arba gauti dovanų. Šešėlyje sukasi milijardai eurų – ir ne tik iš kontrabandos arba nelegalios prekybos: įspūdingus skaičius sudaro neoficialus darbo užmokestis.

VŽ mano, kad „Sodros“ pradėti skelbti įmonėse mokami vidutiniai mėnesiniai atlyginimai – puikus žingsnis siekiant skaidrumo. Darbdaviams seniai buvo smalsu žinoti, kaipgi ten konkurentui klostosi reikalai... Galbūt kuriems nors darbdaviams pasidarys gėda dėl per menkai įvertinto darbuotojo triūso, o darbuotojams savo ruožtu atsiveria galimybė palyginti atlygį panašioje srityse. Arba paskatins legalizuotis normalioje, „baltą“ atlyginimą mokančioje, įmonėje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau