Chaotiškas valstybės valdymas: prisvilusios putros gramdymas

Publikuota: 2017-01-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Nuo šių metų pradžios kai kurioms gyventojų grupėms padidinti „Sodros“ mokesčiai ir mokėjimo tvarka dūzgiančiu aviliu pavertė ne tik smulkiuosius verslininkus, bet ir politikus: savarankiškai dirbantiems žmonėms nauja tvarka primena „naktinę“ mokesčių reformą, o politikai gūžčioja pečiais ir ieško kaltininkų dėl sumaišties. Iš tikrųjų problema – ne patys mokesčiai, o chaotiškas valstybės valdymas ir įstatymų leidyba.

Apie dvigubai didinamas įmokas „Sodrai“ dirbantieji pagal autorines sutartis, taip pat verslo liudijimų turėtojai sužinojo, kai liko vos kelios dienos iki įstatymo įsigaliojimo. Pasipiktinusių žmonių balsai užliejo žiniasklaidos erdves, politikams tenka aiškintis ir sukti galvą, kaip elgtis toliau. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar mėgino gilintis į problemą, tačiau, pasirodo, jos spręsti nė neketino: pradėta ieškoti kaltų, kas ir kodėl neinformavo visuomenės.

Ar padidintos įmokos „Sodrai“ dirbantiesiems pagal autorines sutartis bei verslo liudytojų turėtojams išties buvo netikėtas šaltas dušas? Čia kaip pažiūrėsi: Seimas priėmė įstatymą birželio pabaigoje, o padidinti mokesčiai buvo įtvirtinti gruodžio gale – su biudžetu. „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius tikina, kad „po to kiekvienam asmeniškai buvo per elektroninę sistemą siųsta žinutė, kiek reikės mokėti“.

Reikia suprasti, kad „po to“ – geriausiu atveju gruodžio gale, bet greičiausiai – jau sausį. Kitaip sakant, pranešta apie jau įvykusį faktą. Tačiau jei „Sodra“ jau vasaros viduryje žinojo apie laukiamus (kaip suprantame, neišvengiamus) pakeitimus, kodėl nepranešė gyventojams jau tada?

Viena, kai iš anksto žinai apie mokestinius pakeitimus ir gali į tai atsižvelgti planuodamas veiklą, kas kita, kai žinia trenkia it perkūnas iš giedro dangaus... Įdomiausia, kad nesusipratimas atsirado dėl chaotiško politikų darbo: naujoji valdžia sustabdė naujo Socialinio modelio įsigaliojimą iki 2017 m. liepos 1 d., bet dalis, susijusi su valstybiniu socialiniu draudimu, buvo palikta galioti. Tad ir turime tokį jovalą – socialinio draudimo sistemą mėginama reformuoti gabaliukais.

Panašu, kad kairė nežino, ką daro dešinė (ne politinių pakraipų prasme). Net jei įstatymus priėmė senoji valdžia, naujajai galioja ta pati prievolė – iš anksto informuoti visuomenę apie ją liečiančius sprendimus. Žmonėms nesvarbu, kokios spalvos yra ministerija ar kita valstybinė institucija, kokios partijos jas valdo, – jiems reikia stabilumo ir veiklos tęstinumo. O netinkamai funkcionuojančios institucijos tik kompromituoja valstybę. Dar įdomu būtų žinoti, kur dingo socialdemokratai, gal jau jie – nebe koalicijoje? Juk tie „anie“ ir dabar yra valdžioje...

Vieną socdemų silpnybę – darbo grupių kūrimo arkliuką – pasikinkė Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pareiškė, kad „Sodros“ mokesčių išimčių labiausiai reikėtų kultūros sektoriui, ir paskelbė, kad bus sudaryta darbo grupė. Tokie Kultūros komiteto pirmininko pareiškimai, kad įstatymas netinka kultūros darbuotojams, kelia abejonių valdžios sprendimo tikslingumu ir teisingumu – lyg kitos visuomenės grupės yra iš kito molio drėbtos. Taip supriešinamos visuomenės grupės: kas bus, jei tokius pareiškimus pateiks kitoms grupėms – verslui, žemdirbiams ir pan. – atstovaujantys komitetai?

„Sodros“ vadovas pripažįsta: „Informuoti visuomenę reikia anksčiau ir tai gera mums pamoka“. O kol kas valdantiesiems teks srėbti šią pačių prisvilintą putrą. Socialinis modelis buvo sukurtas kaip kompleksinė įstatymų visuma, įskaitant socialinio draudimo reformą. Bandymas šį modelį pešioti dalimis sukėlė sumaištį. Jei tokiais metodais valdantieji dirbs ir toliau, jei toliau balsuos principu „nesupratau, už ką“, Kultūros komiteto pirmininkui teks tapti gausybės darbo grupių krikštatėviu ir vis gramdyti prastų darbų svilėsius.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau