Ką mes iš tiesų galime pažadėti „Teslai“?

Publikuota: 2017-01-11
Autorius Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris

Klausimas, kaip privilioti „Teslos“ baterijų gamyklą „Gigafactory“ tampa vienas įdomiausių Lietuvoje. Daug idėjų, pasiūlymų ir aukščiausio lygio politikų įsitraukimas leidžia manyti, kad mes turime noro ir politinės valios pakovoti dėl investicijos, kuri turės bus reikšminga bet kokios šalies ekonomikai, o ypač – tokios mažos šalies, kaip Lietuva. Ar mes sugebėsime įtikinti „Teslą“ investuoti Lietuvoje?

Galbūt ir ne, tačiau svarbu yra tai, kad „Teslos“ investicijų „projektas“ sukūrė visus apjungiančią idėją, jog investicijas traukti reikia ne Lietuvos žemelės grožiu, o dirbant su investuotojais ir bandant juos įtikinti, kad investuoti reikia būtent Lietuvoje. Tik iškyla klausimas – ką galime mes pažadėti „Teslai“ duoti, jeigu patys nelabai ką turime?

Kalbama apie tai, kad investuotojui galėtume duoti žemės ar ilgalaikes mokestines lengvatas. Galbūt ir galėtume. Tik problema, kad didesnės valstybės gali duoti daugiau žemės, daugiau lengvatų ir net pačios pastatyti „Teslos“ baterijų gamyklą, jeigu tik to pakaktų investuotojui. Visgi šiose „ko nors“ davimo „varžybose“ reikia pagalvoti apie tai, kad Europos Sąjungoje veikia draudimas teikti valstybės pagalbą. Galima pagalvoti ir apie tai, kad Belgija, Olandija, Airija ir Liuksemburgas jau privalo susigrąžinti savo milijardinius „davimus“ tokiems investuotojams, kaip „Apple“, „Fiat“, „Starbucks“, „McDonalds“, „Amazon“, „GDF Suez“, taip pat Belgijoje įsikūrusioms 35 tarptautinėms bendrovėms. Turime ir pakankamai neaiškią nacionalinę istoriją su IBM pritraukimu į Lietuvą, kuri, panašu, paskelbus pritrauktą investuotoją, baigėsi suvokimu, kad valstybės pagalbos taisyklės neleidžia duoti visko, ką pažadėjome.

Ar tai reiškia, kad valstybės pagalbos taisyklės yra dar vienas „biurokratinis aparatas“, Europos Sąjungos „išsigalvojimas“, kuris dirbtinai riboja valstybių galimybę pritraukti investicijas? Sakyčiau atvirkščiai – tokiai šaliai, kaip Lietuva, kuri nelabai ką turi „duoti“, nes pati nelabai ką „turi“, tai yra ideali galimybė. Būtent dėl valstybės pagalbos taisyklių mes galime konkuruoti ne kaina („dovanomis“), tačiau investicijų klimato kokybe. O kas ta kokybė yra „Teslai“‘, kuri neturi iliuzijų visas „Gigafactory“ pagamintas baterijas parduoti pasirinktos valstybės vartotojams ir nesiorientuoja į dideles rinkas?

Pirmiausiai mes, žinoma, galime siūlyti savo standartinius ekonominius privalumus – išsilavinusią visuomenę, interneto spartą, neužšąlantį jūrų uostą, patogią geografinę padėtį, leidžiančią sklandžiai eksportuoti į ES ir NVS valstybes, energetinį saugumą ir t.t. Kartu labai svarbu pasiūlyti investuotojui pagarbą (!) ir investicijoms palankią teisinę aplinką. Būtent čia mes pradedame kalbėti apie tokius bazinius dalykus (i) kaip „nulinė“ biurokratija įgyvendinant investicinį projektą (visi leidimai turi būti gauti per „minimalius“ įstatyme numatytus terminus, turi būti užtikrinta aukšta institucijų koordinacija ir bendradarbiavimas nereikalaujant iš investuotojo „pažymos“, kurią pati valstybė turi kokioje nors kitoje institucijoje), (ii) pažadas operatyviai priimti reikiamus teisės aktus, jeigu netyčia paaiškėtų, kad tokia specifinė sritis, kaip baterijų gamyba, Lietuvos teisinėje sistemoje nėra tinkamai reglamentuota (greičiausiai baterijų gamyklai „Sirijus“ taikomas teisinis reglamentavimas „Teslos“ baterijoms gali būti kiek netinkamas); (iii) pažadas skatinti specifinių specialybių studentų rengimą aukštosiose mokyklose (akivaizdu, kad gamykloje kažkas turės dirbti), (iv) ekonomiškai patraukli ir aiški Lietuvos (ne specialiai „Teslai“ pritaikyta) mokestinė aplinka, (v) teisinis stabilumas bei investicijų apsauga (kad nereikėtų svarstyti apie Lietuvos pažadų tolesnį galiojimą pasibaigus kitiems rinkimams); ir (iv) ... žinoma senas geras naujas Darbo kodeksas, tas išsvajotas darbo santykių lankstumas.

Ar tai yra mažai? Turint galvoje, kad dėl „Teslos“ investicijų konkuruojančios Europos valstybės negali siūlyti įvairios formos „dovanų“ – tik pagarbą investuotojui ir greitą prisitaikymą prie labai specifinių didelio investuotojo poreikių – mes esame idealioje startinėje pozicijoje. O jeigu kažkuriai Europos valstybei vis dar pasirodys racionalu konkuruoti „dovanomis“ (tas taikoma ir mums), nereikia būti genijumi, kad suprastum, kokia kita valstybė atsidurs Europos Komisijos valstybės pagalbos taisyklių taikiklyje. Net neabejoju, kad nuskambėjus „varžybų“ švilpukui, visos kitos Europos Sąjungos valstybės narės paprašys laimėtojo pasidaryti „dopingo testą“. Laikykimės čia ir siekime neįmanomo!

Komentaro autorius – dr. Karolis Kačerauskas, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ asocijuotasis partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau