Kaip atliekų sektorių pakeis Vilniaus kogeneracinė jėgainė?

Publikuota: 2017-09-28
Būsimoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Projekto vystytojo vizualizacija.
Būsimoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Projekto vystytojo vizualizacija.

2019 metais Jočionių gatvėje iškils Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurioje planuojama deginti Vilniaus ir Utenos regionų pakartotiniam panaudojimui nebetinkamas komunalines atliekas, o šiame procese susidariusia šiluma aprūpinti sostinės gyventojus. Pasidomėjome, kaip keisis atliekų tvarkymas ir ką iš to laimės vilniečiai.

Kodėl deginti?

Šiuo metu į sąvartynus Lietuvoje išvežama per 50 proc. visų komunalinių atliekų ir šis skaičius niekaip nesutampa su žiedinės ekonomikos principais. Iš esmės jėgainė turėtų padėti galutinį tašką atliekų tvarkymo grandinėje. Po pirminio rūšiavimo namuose, bendrame konteineryje likusios komunalinės atliekos pateks į antrinio rūšiavimo grandinę, t.y. taip pat Jočionių gatvėje pastatytus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, o tai, kas po antrinio rūšiavimo liks, keliaus į jėgainę energijos gamybai.

„Jėgainė degins 160 tūkst. tonų po antrinio rūšiavimo likusių pakartotinai panaudoti nebetinkamų, bet energinę vertę turinčių atliekų per metus. Šis kiekis nebepateks į sąvartynus. Pagal žiedinės ekonomikos paketo nuostatas, energijos gamyba leistina tik su jos panaudojimu. Jeigu energija nepanaudojama, tuomet deginimas prilyginamas šalinimui. Iki 2030 m. Lietuvai reikės pasiekti, kad sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, o jėgainė, gamindama energiją iš komunalinių atliekų ir ją panaudodama ištisus metus, padės tai įgyvendinti“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Energetine prasme, kogeneracijos būdu gaminti energiją yra apie 40 proc. efektyviau lyginant su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba. Be to, gaminant energiją jėgainėje bus naudojamos ne tik po antrinio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, bet ir biokuras. Vietinio kuro naudojimas leis užsitikrinti ir didesnę energetinę nepriklausomybę.

Pavojaus aplinkai nebus

Vilniaus kogeneracinė jėgainė tikrai bus tokia ne pirmoji pasaulyje. Jos generalinis direktorius Saulius Barauskas siūlo pažiūrėti į Daniją, kurios sostinėje veikia jėgainė Copenhill. Ant jos stogo įrengta žiemos pramogų ir slidinėjimo trasa pradės veikti jau 2018 metų vasarą. Patys danai tiki, kad jėgainė kurs ir papildomą pridėtinę vertę, t.y. į Kopenhagą padės pritraukti papildomų turistų.

Išvengti bet kokių aplinkai neigiamų padarinių padės ir itin griežta apsaugos sistema. Jėgainę ketinama technologiškai suprojektuoti taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius. Įvykus kad ir mažiausiam gedimui, ji automatiškai bus stabdoma. Be to, joje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.

„Kad modernios dūmų valymo technologijos yra itin veiksmingos įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios „Fortum“ jėgainės pavyzdys bei kitos Europoje veikiančios jėgainės. Dėl tokios jėgainės atsiradimo į aplinką nebepateks šimtai tūkstančių tonų CO2 emisijų, nebeaugs Lietuvos sąvartynai, sumažės atliekų kiekiai“, – sako S. Barauskas.

Beje, labiausiai dėl taršos nerimaujančių Jočionių gatvės gyventojų namai į gamyklos sanitarinę zoną nepatenka – artimiausias gyvenamasis namas nuo šios ribos nutolęs 100 metrų. O artimiausi Lazdynų rajono namai yra dar toliau – apie 2,5 km.

Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką, kurie susidarytų kūrenant iškastinį kurą, jėgainės dėka turėtų sumažėti apie 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų.

Mažės sąskaitos

Visoje Europoje panašių jėgainių veikia apie 450. Jos gamina didelį kiekį energijos, kuri vartotojus pasiekia centralizuotais tinklais, tad paprastai tokios jėgainės stovi sostinių centruose ir gyvenamosiose zonose. Tai leidžia greičiausiai pateikti šilumos energiją būstams. Tokių pavyzdžių galima rasti Kopenhagoje, Vienoje, Londone, Stokholme.

Didžiausias tokių jėgainių privalumas – galimybė deginant atliekas gaminti šilumos ir elektros energiją.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus „dviguba“ – joje veiks du atskiri, tačiau integruoti kogeneracijos įrenginiai. Pirmasis – atliekų deginimo įrenginys, kuriame bus kūrenamos atliekos, likusios po rūšiavimo mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose (kietasis atgautasis kuras). Antras – biokurą deginantis įrenginys. Abiejuose katiluose kūrenant minėtą kurą bus gaminama šiluma, o garo turbinoms sukant generatorių – ir elektros energija. Tokia šilumos ir elektros energijos gamyba vienu metu šiandien yra pati efektyviausia“, – tikina S. Barauskas.

Anot jo, pasaulyje tokia praktika įprasta, pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje pačiame centre veikia net 4 galingos atliekų deginimo jėgainės. „Vienos iš jų – „SPITTELAU“ – veikiančios nuo 1992 metų, atstumas iki Vienos centro – vos 3 km. Jėgainė šiluma aprūpina daugiau nei 60 tūkst. namų ūkių. Dėl jėgainės per metus sumažinama CO2 emisija siekia 1,5 mln. tonų“, – teigia jis.

Remiantis pernai metų biokuro biržos kainomis, Vilniaus jėgainėje pagamintos šilumos kaina turėtų varijuoti tarp 19 ir 20 eurų už MWh. Taigi šiluma būtų per 35 proc. mažesnė nei 2016 m, kai vidutinė šilumos kaina buvo beveik 30 eurų už MWh. Dėl šios jėgainės per metus vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai. Sąskaitose už šildymą minėti sutaupymai turėtų atsispindėti 2019–2020 metų šildymo sezone.

Aplinkos ministerija atliekų deginimo įrenginiui skyrė 48,5 mln. eurų 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų. Visas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų projektas kainuos 350 mln. eurų, iš kurių 190 mln. eurų Europos investicijų banko paskola, iki 140 mln. eurų ES parama (įskaitant Aplinkos ministerijos jau skirtas ES investicijas), likusi dalis – nuosavos lėšos.

nuotrauka::1 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB46.9146.73852
Vilniaus energija, UAB151.0582.87241
INTER RAO Lietuva, AB138.93211.72125
Kauno energija, AB61.1888.214478
Elektrum Lietuva, UAB68.93562419
Energijos tiekimas, UAB81.37911.81529
LitMet, UAB43.7154.47922
Litgrid, AB143.21518.883235
Lietuvos energijos gamyba, AB151.75848.330399
Lietuvos dujų tiekimas, UAB195.386-14.29131
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Baltic Agro, UAB161.087942115
BOEN Lietuva, UAB156.8445941.331
Orion Global pet, UAB213.6443.812121
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB176.67893.764621
Lytagra, AB139.7555.769605
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Viada LT, UAB201.0753.8241.001
SBA baldų kompanija, UAB351.11812.78159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau