Kaip atliekų sektorių pakeis Vilniaus kogeneracinė jėgainė?

Publikuota: 2017-09-28
Būsimoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Projekto vystytojo vizualizacija.
Būsimoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Projekto vystytojo vizualizacija.

2019 metais Jočionių gatvėje iškils Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurioje planuojama deginti Vilniaus ir Utenos regionų pakartotiniam panaudojimui nebetinkamas komunalines atliekas, o šiame procese susidariusia šiluma aprūpinti sostinės gyventojus. Pasidomėjome, kaip keisis atliekų tvarkymas ir ką iš to laimės vilniečiai.

Kodėl deginti?

Šiuo metu į sąvartynus Lietuvoje išvežama per 50 proc. visų komunalinių atliekų ir šis skaičius niekaip nesutampa su žiedinės ekonomikos principais. Iš esmės jėgainė turėtų padėti galutinį tašką atliekų tvarkymo grandinėje. Po pirminio rūšiavimo namuose, bendrame konteineryje likusios komunalinės atliekos pateks į antrinio rūšiavimo grandinę, t.y. taip pat Jočionių gatvėje pastatytus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, o tai, kas po antrinio rūšiavimo liks, keliaus į jėgainę energijos gamybai.

„Jėgainė degins 160 tūkst. tonų po antrinio rūšiavimo likusių pakartotinai panaudoti nebetinkamų, bet energinę vertę turinčių atliekų per metus. Šis kiekis nebepateks į sąvartynus. Pagal žiedinės ekonomikos paketo nuostatas, energijos gamyba leistina tik su jos panaudojimu. Jeigu energija nepanaudojama, tuomet deginimas prilyginamas šalinimui. Iki 2030 m. Lietuvai reikės pasiekti, kad sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, o jėgainė, gamindama energiją iš komunalinių atliekų ir ją panaudodama ištisus metus, padės tai įgyvendinti“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Energetine prasme, kogeneracijos būdu gaminti energiją yra apie 40 proc. efektyviau lyginant su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba. Be to, gaminant energiją jėgainėje bus naudojamos ne tik po antrinio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, bet ir biokuras. Vietinio kuro naudojimas leis užsitikrinti ir didesnę energetinę nepriklausomybę.

Pavojaus aplinkai nebus

Vilniaus kogeneracinė jėgainė tikrai bus tokia ne pirmoji pasaulyje. Jos generalinis direktorius Saulius Barauskas siūlo pažiūrėti į Daniją, kurios sostinėje veikia jėgainė Copenhill. Ant jos stogo įrengta žiemos pramogų ir slidinėjimo trasa pradės veikti jau 2018 metų vasarą. Patys danai tiki, kad jėgainė kurs ir papildomą pridėtinę vertę, t.y. į Kopenhagą padės pritraukti papildomų turistų.

Išvengti bet kokių aplinkai neigiamų padarinių padės ir itin griežta apsaugos sistema. Jėgainę ketinama technologiškai suprojektuoti taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius. Įvykus kad ir mažiausiam gedimui, ji automatiškai bus stabdoma. Be to, joje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.

„Kad modernios dūmų valymo technologijos yra itin veiksmingos įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios „Fortum“ jėgainės pavyzdys bei kitos Europoje veikiančios jėgainės. Dėl tokios jėgainės atsiradimo į aplinką nebepateks šimtai tūkstančių tonų CO2 emisijų, nebeaugs Lietuvos sąvartynai, sumažės atliekų kiekiai“, – sako S. Barauskas.

Beje, labiausiai dėl taršos nerimaujančių Jočionių gatvės gyventojų namai į gamyklos sanitarinę zoną nepatenka – artimiausias gyvenamasis namas nuo šios ribos nutolęs 100 metrų. O artimiausi Lazdynų rajono namai yra dar toliau – apie 2,5 km.

Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką, kurie susidarytų kūrenant iškastinį kurą, jėgainės dėka turėtų sumažėti apie 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų.

Mažės sąskaitos

Visoje Europoje panašių jėgainių veikia apie 450. Jos gamina didelį kiekį energijos, kuri vartotojus pasiekia centralizuotais tinklais, tad paprastai tokios jėgainės stovi sostinių centruose ir gyvenamosiose zonose. Tai leidžia greičiausiai pateikti šilumos energiją būstams. Tokių pavyzdžių galima rasti Kopenhagoje, Vienoje, Londone, Stokholme.

Didžiausias tokių jėgainių privalumas – galimybė deginant atliekas gaminti šilumos ir elektros energiją.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus „dviguba“ – joje veiks du atskiri, tačiau integruoti kogeneracijos įrenginiai. Pirmasis – atliekų deginimo įrenginys, kuriame bus kūrenamos atliekos, likusios po rūšiavimo mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose (kietasis atgautasis kuras). Antras – biokurą deginantis įrenginys. Abiejuose katiluose kūrenant minėtą kurą bus gaminama šiluma, o garo turbinoms sukant generatorių – ir elektros energija. Tokia šilumos ir elektros energijos gamyba vienu metu šiandien yra pati efektyviausia“, – tikina S. Barauskas.

Anot jo, pasaulyje tokia praktika įprasta, pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje pačiame centre veikia net 4 galingos atliekų deginimo jėgainės. „Vienos iš jų – „SPITTELAU“ – veikiančios nuo 1992 metų, atstumas iki Vienos centro – vos 3 km. Jėgainė šiluma aprūpina daugiau nei 60 tūkst. namų ūkių. Dėl jėgainės per metus sumažinama CO2 emisija siekia 1,5 mln. tonų“, – teigia jis.

Remiantis pernai metų biokuro biržos kainomis, Vilniaus jėgainėje pagamintos šilumos kaina turėtų varijuoti tarp 19 ir 20 eurų už MWh. Taigi šiluma būtų per 35 proc. mažesnė nei 2016 m, kai vidutinė šilumos kaina buvo beveik 30 eurų už MWh. Dėl šios jėgainės per metus vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai. Sąskaitose už šildymą minėti sutaupymai turėtų atsispindėti 2019–2020 metų šildymo sezone.

Aplinkos ministerija atliekų deginimo įrenginiui skyrė 48,5 mln. eurų 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų. Visas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų projektas kainuos 350 mln. eurų, iš kurių 190 mln. eurų Europos investicijų banko paskola, iki 140 mln. eurų ES parama (įskaitant Aplinkos ministerijos jau skirtas ES investicijas), likusi dalis – nuosavos lėšos.

nuotrauka::1 nocrop

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nyderlandai laukia „Nord Stream-2“ vamzdžio 12

Mažėjantis nacionalinėse verslovėse išgaunamų gamtinių dujų kiekis Olandijos pramonininkus verčia su viltimi...

Energetika
2018.07.01
Demčenko ir toliau vadovaus VATESI

Dalia Grybauskaitė, šalies prezidentė, po premjero Sauliaus Skvernelio teikimo, antrai kadencijai paskyrė...

Energetika
2018.06.30
Iš „Inter RAO Lietuvos“ valdybos atšaukta jos pirmininkė Tsurkan

Dėl įtarimų šnipinėjimu Rumunijai Maskvoje praėjusią savaitę suimta Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“...

Energetika
2018.06.29
Po sinchronizacijos susitarimo „Litgrid“ projektų pagausės dvigubai

Jei iki rugsėjo mėnesio atliekami sinchronizacijos scenarijaus kaštų skaičiavimai šalis tenkins, prasidės...

Energetika
2018.06.29
Pasirašytas politinis sutarimas dėl sinchronizacijos 1

Ketvirtadienį Briuselyje oficialiai pasirašytas politinis susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir...

Energetika
2018.06.28
Dėl sinchronizacijos – minkštas kompromisas Premium

Ketvirtadienį Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai pasirašo politinį susitarimą dėl...

Energetika
2018.06.28
„Relit“: naudota vėjo jėgainių įranga smarkiai mažina investicijas Premium 1

UAB „Relit“ ką tik paleido 2 vėjo jėgaines Lumpėnuose, Pagėgių rajone. Su šia įmone per vieną iš akcininkų...

Energetika
2018.06.28
Sinchronizavimas su Europa vyks per „LitPol Link“ ir rezervinę jungtį 3

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa bus panaudota jungtis tarp Lietuvos ir...

Energetika
2018.06.27
„Politico“: ketvirtadienį bus pasirašytas susitarimas dėl sinchronizacijos

Ilgai lauktas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių dėl sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros...

Energetika
2018.06.27
Sabaliauskas: „Independence“ yra „boxeris“, bet už jį moka ne visi Premium 11

Verslininkai pasirengę mokėti už kovą su klimato kaita ir atsijungti nuo Maskvos valdomos elektros sistemos.

Energetika
2018.06.27
„EnePRO“ parduoda laboratoriją

Energetikos paslaugų ir rangos organizacija („EnePRO“) parduoda verslo dalį ir laukia rinkos dalyvių...

Energetika
2018.06.26
„Elering“ ir ESO pasirašė sutartį dėl keitimosi išmaniųjų skaitiklių duomenimis

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Elering“ AS ir Lietuvos energijos skirstymo tinklo...

Energetika
2018.06.26
OPEC sprendimo atgarsiai: kokios vidaus kovos verda kartelyje Premium 1

Naftos kartelio susitarimas dėl gavybos didinimo patvirtina, kad rinkoje egzistuoja Rusijos ir Saudo Arabijos...

Rinkos
2018.06.26
KTU įrenginėjama atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorija 4

Ant Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) pastato stogo sumontuotos...

Technologijos
2018.06.25
Skelbiamas „Auditas pramonei LT“ kvietimas – galės pasinaudoti ir stambios įmonės 1

Skatindama įmones didinti energijos vartojimo efektyvumą, Ūkio ministerija skelbia kvietimą pasinaudoti...

Pramonė
2018.06.25
Trikampis energijos galvosūkis 1

Prieš gerą dešimtmetį energetika buvo užėmusi dominuojančią poziciją politikų diskusijose. Greičiausiai dėl...

Energetika
2018.06.24
Radioaktyvių atliekų laidojimo atliekyno statybų konkursas – spalį 1

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) planuoja spalį paskelbti mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių...

Energetika
2018.06.22
OPEC susitarė didinti gavybą 7

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės penktadienį vykusiame susitikime susitarė padidinti...

Rinkos
2018.06.22
ABB pardavimai pernai viršijo lūkesčius 1

Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrovės antrinė įmonė Lietuvoje ABB praėjusiais metais...

Energetika
2018.06.21
Premjeras: baimės dėl kogeneracinių jėgainių yra pagrįstos 3

Premjeras Saulius Skvernelis toliau kartoja, kad gyventojų nerimas dėl Vilniuje ir Kaune planuojamų statytų...

Energetika
2018.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau