Paskutinė galimybė „Independence“ išpirkti su ES pagalba

Publikuota: 2017-08-11
Klaipėdos uostas. Suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ ir dujovežis „Arctic Voyager“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos uostas. Suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ ir dujovežis „Arctic Voyager“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad šiandien pavyks susitarti su kolegomis Latvijoje ir Estijoje dėl galimybės regiono energetinio saugumo infrastruktūrai – taip pat ir „Independence“ – pritraukti ES fondų lėšų. Tačiau jei susitarti nepavyks, dar kartą prie bendro stalo šia tema sėdama nebus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai penktadienį susitiks paskutiniame turo po šalių gamtinių dujų infrastruktūros objektus etape – Inčukalnyje, Latvijoje. Iki tol trys premjerai lankėsi Paldiskyje, kur Estijos bendrovė „Alexela“ siekia su ES parama pasistatyti vidutinio dydžio SkGD importo terminalą. Birželį premjerai lankėsi Klaipėdoje, kur gavo iš arti pamatyti veikiantį „Independence“, terminalą, į kurį atkeliavusios dujos jau pasiekia ir vartotojus Latvijoje bei Estijoje. 2024 m. Lietuva turi galimybę ir ketina jį išpirkti – toks siekis įrašytas ir šiuo metu svarstomoje Lietuvos energetikos strategijoje.

Tai pageidaujama daryti su ES parama, tačiau kaimynės nesutinka Klaipėdos terminalo pripažinti regioninės svarbos objektu – tik tokiam projektui gali būti skirtos lėšos iš „Connecting Europe Facility“ (CEF) fondo. Tad siūloma prašyti lėšų visai gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo sistemai, kurios dalys būtų išmėtytos visose trijose šalyse.

Svarstymai trunka dešimtmetį

Vis dėlto, VŽ žiniomis, laukti jau 10 metų dėl SkGD infrastruktūros neapsisprendžiančių kaimynių Lietuva nebėra linkusi. Penktadienio susitikimas bus paskutinė proga šalims apsispręsti, ar regiono dujų infrastruktūrą jos plėtos drauge, ar atskirai. Kaimynėms siūloma paruošti vieną bendrą gamtinių dujų tiekimo saugumo projektą, kuriam būtų galima prašyti ES paramos. Į jį tikimasi įtraukti „Independence“, Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos renovaciją ir vidutinės apimties SkGD importo terminalą Paldiskyje.

Diskusijos vyksta jau dešimtmetį. Per šį laikotarpį jau gimė ir mirė Estijos ir Suomijos „Finngulf“ terminalo idėja, iškilo ir pasimiršo „Vopak“ idėja statyti terminalą Mūgos uoste, gimė, buvo platinama, tačiau, panašu, pagreičio neįgavo Latvijos „Skulte LNG“ projektas. Dabar dėmesio centre – „Alexela“ Paldiskio uoste ruošiamas mažos ar vidutinės talpos SkGD importo terminalas.

Per tą patį laikotarpį Suomija pasistatė ir pradėjo eksploatuoti du mažos apimties SkGD importo terminalus, o Lietuva pasistatė „Independence“, kuris lėmė drastišką gamtinių dujų kainų smukimą regione. Iki tol Baltijos šalys mokėjo ne rinkos apspręstą, su kitais regionais palyginamą kainą už dujas, o pagal prie politinio klimato Rusijos atžvilgiu derinamas „Gazprom“ kainas.

Terminalo išlaikymo našta kol kas krenta tik ant Lietuvos verslo ir vartotojų. Kaimynai nesutinka mokėti nieko daugiau nei pasinaudojimo terminalu mokesčius, bet bendrai trims šalis ES skirta parama šią naštą palengvintų.

Miglotos kaimynių pozicijos

„Mums, viena vertus, svarbu rasti geriausią bendradarbiavimo būdą su kitomis šalimis, tačiau tai turi remtis rinkos logika, nesutinkame, kad terminalas būtų remiamas mokesčių mokėtojų pinigais“, – birželį teigė Juri Ratas, Estijos premjeras.

Iki galo šis pasisakymas taip ir liko neaiškus – viena vertus, atskirai gamtinių dujų vartojimas šalyse nėra pakankamas, kad projektai būtų įgyvendinami tik komerciniais pagrindais. Ne veltui, kaip rašė VŽ, visi terminalų projektai – tiek realūs, tiek nelabai – siekia ES paramos. Be to, SkGD terminalai regione turi ir tiekimo saugumo, kitaip tariant, politinę dedamąją.

Kaip VŽ yra neoficialiai svarstę keli su derybų eiga susipažinę asmenys, svarbesnė čia, ko gero, antroji pasisakymo dalis. Estija nenori Lietuvoje stovinčio terminalo remti savo mokesčių mokėtojų lėšomis.

Latvijos pozicija viešai taip pat nėra iki galo išgryninta. Inčukalnio saugykla gali vaidinti itin svarbų vaidmenį regiono dujų tiekimo sistemoje. Galimybė joje palaikyti vasarą atsigabentas SkGD leistų šiam tiekimo būdui tapti konkurencingesniu su vamzdžiu tiekiamomis dujomis žiemą – tokia galimybe jau suskubo pasinaudoti „Lietuvos dujų tiekimas“, čia šiais metais pasaugosiantis du rugpjūtį atsigabentus krovinius.

Tačiau dujų saugyklos likimas nėra aiškus. Saugyklą galima modernizuoti, o tai darant regioniniame kontekste – tam gauti ir ES paramą.

VŽ kalbinti energetikos sektoriaus atstovai ir politikai vieningai nenorėjo mėginti įspėti šiandienos derybų baigties. Vis dėlto Lietuvos delegacija yra nusiteikusi penktadienį užbaigti kalbas šia tema aukščiausiu lygiu. Šis susitarimas baigsis arba raštišku, arba žodiniu susitarimu. Arba be jokio.

FOTOGALERIJA Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ (33 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB46.9146.73852
Vilniaus energija, UAB151.0582.87241
INTER RAO Lietuva, AB138.93211.72125
Kauno energija, AB61.1888.214478
Elektrum Lietuva, UAB68.93562419
Energijos tiekimas, UAB81.37911.81529
LitMet, UAB43.7154.47922
Litgrid, AB143.21518.883235
Lietuvos energijos gamyba, AB151.75848.330399
Lietuvos dujų tiekimas, UAB195.386-14.29131
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Baltic Agro, UAB161.087942115
BOEN Lietuva, UAB156.8445941.331
Orion Global pet, UAB213.6443.812121
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB176.67893.764621
Lytagra, AB139.7555.769605
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Viada LT, UAB201.0753.8241.001
SBA baldų kompanija, UAB351.11812.78159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau