VIAP lėšų skirstymas: tam davė, o anam...ir nebeliko

Publikuota: 2017-04-25
Jūratė Šovienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Jūratė Šovienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Būti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) energetikos sektoriuje teikėju – reiškia veikti rinkoje ne tik savo jėgomis. VIAP teikėjui valstybė garantuoja, kad iš visų elektros energijos vartotojų bus surinkta lėšų jo teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti.

Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas bei jų teikėjus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dokumentuose VIAP tikslai skamba pakiliai: Lietuvos energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginių tikslų įgyvendinimas ir visuomenės interesų užtikrinimas. Praktikoje VIAP yra tiesiog elektros energijos gamyba tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančius išteklius ar termofikacinėse elektrinėse), elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas bei energetikos sektoriaus infrastruktūros plėtra. Žemiška ir tai, kad VIAP teikėjų sąnaudas tenka padengti elektros energijos vartotojams, kadangi VIAP finansavimas yra įtraukiamas į elektros energijos kainą.

Kiekvienų metų pabaigoje Vyriausybė pakoreguoja VIAP ir jų teikėjų sąrašą ateinantiems metams. Patekusieji į jį yra ramūs – iš visų elektros energijos vartotojų tikrai bus surinkta lėšų teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti.

Kokie pokyčiai vyksta VIAP finansavime? Mažėja iš elektros energijos vartotojų kišenės finansuojamų paslaugų įvairovė bei VIAP lėšų gavėjų skaičius. Pavyzdžiui, pastaruosius metus VIAP finansavimo nebegauna termofikacinės elektrinės, bet jį gauna elektros energijos gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius. VIAP finansavimą gauna ir Vyriausybės parinktas gamintojas, teikiantis elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą, kuris būtinas valstybės energetiniam saugumui.

Kas nesikeičia? Sistemos rezervo paslaugai teikti 2017 metams Vyriausybė, kaip ir kiekvienais metais, parinko tą pačią įmonę – AB „Lietuvos energijos gamyba“ Elektrėnuose. Jai, kaip ir ankstesniais metais, skirtos VIAP lėšos. Tik 2017 m., palyginti su praėjusiais metais, šiai elektrinei remti numatytų lėšų suma išaugo: nuo 25 mln. eurų iki 34 mln. eurų.

Be to, sprendimas dėl sistemos rezervo finansavimo VIAP lėšomis, kaip ir kiekvienais metais, su Europos Komisija derintas nebuvo. Kodėl? Gal nespėta, gal nenorėta, gal manyta, kad tai ne valstybės pagalba, kurią reikia derinti su Komisija ir gauti jos leidimą, gal kitos priežastys...

Termofikacinės elektrinės reiškia nepasitenkinimą Vyriausybės sprendimais dėl VIAP finansavimo. Jos taip pat norėtų dalyvauti VIAP skirtų lėšų skirstyme, nes iki 2015 m. VIAP finansavimą gaudavo už elektros energijos gamybą. Termofikacinės elektrinės teigia efektyviau gebančios užtikrinti energetikos sistemos rezervus. Įmonių nuomone tai, kad viena įmonė paramą gavo, o kitos ne, pažeidžia konkurencijos principus, privilegijuoja valstybei priklausančią bendrovę. Elektrinių nuomone, Vyriausybė privalėjo vadovautis Elektros energetikos įstatyme numatytais ekonominio pagrįstumo bei mažiausių sąnaudų principais. O tai galima užtikrinti tik rezervinę galią užtikrinančias elektrines parenkant aukciono būdu. Taip esą sutaupytų galutiniai elektros vartotojai.

Kam reikalinga sistemos rezervo užtikrinimo paslauga? Energetikos ministerija sistemos rezervą apibūdina kaip priemonę elektros energijos rinkos galimiems trūkumams eliminuoti bei neproporcingo kainos padidėjimo problemai spręsti. Tačiau jeigu sistemos rezervo tikslas yra ekonominis, kyla klausimas, kodėl šiam tikslui įgyvendinti subjektas parenkamas nesivadovaujant ekonominio pagrįstumo principu ir netaikant konkurencingos procedūros?

Priekaištams dėl konkurencingos procedūros netaikymo pagrįsti pateikiamas nacionalinio saugumo argumentas. Tik „Lietuvos energijos gamyba“, anot ministerijos, gali geriausiai užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Su nacionaliniu saugumu žaidimas pavojingas. Bet ar verta jį žaisti nepaisant įstatymų reikalavimų?

Konkurencijos taryba yra ne kartą išreiškusi poziciją, kad VIAP finansavimas – Europos Sąjungos griežtai kontroliuojama valstybės pagalba. Ši parama suteikia ekonominę naudą bei pranašumą iš valstybės lėšų VIAP finansavimą gaunantiems subjektams. Valstybės pagalba, prieš ją teikiant ūkio subjektams, privalo atitikti ES bendrosios išimties reglamentus arba turi būti derinama su Europos Komisija.

Viešųjų lėšų dalintojai turėtų nepamiršti, kad daugeliu atvejų konkurencijai atvira rinka yra geriausias būdas siekti vartotojų gerovės, skatinti valstybės ekonominį augimą. Mažiau valdžios kišimosi į rinkos veikimą, skaidresnės konkurencijos sąlygos – daugiau naudos mums visiems. Tik tais atvejais, kai konkurencija negali užtikrinti ar nepakankamai užtikrina šiuolaikinės visuomenės poreikio ir interesų, valstybės pagalba gali būti reikalinga ir pateisinama. Bet ją teikiant privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų.

Šį mėnesį Konkurencijos taryba priminė Vyriausybei bei Energetikos ministerijai ir apie Konkurencijos įstatyme numatytą sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimo pareigą. Konkurencijos taryba pasiūlė Vyriausybei svarstyti teisės aktų pakeitimus ir įpareigoti Energetikos ministeriją organizuoti konkurencingą procedūrą viešuosius interesus atitinkančią elektros energetikos sistemos rezervo užtikrinimo paslaugą teikiantiems rinkos žaidėjams parinkti.

Viešumas, skaidrumas, aiškios ir nediskriminacinės ūkinės veiklos reguliavimo sąlygos, konkurencingų procedūrų taikymas yra būtini siekiant teisėtai ir efektyviai panaudoti viešąsias lėšas.

Šių principų diegimo lėtai, bet mokomės. Deja, mokymosi proceso nepaspartina valstybės pareigūnų bei politikų polinkis įtikėti tam tikrų projektų svarba užsimirštant apie konkurencijos užtikrinimo pareigos vykdymą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB49.3162.19840
Vilniaus energija, UAB170.7463.095869
INTER RAO Lietuva, AB157.51018.81527
Kauno energija, AB60.7335.184495
Enerty, UAB46.8841.4338
Elektrum Lietuva, UAB80.59055421
Energijos tiekimas, UAB72.2902.40615
Litgrid, AB83.4804.172235
Lietuvos energijos gamyba, AB203.0973.889428
Lietuvos dujų tiekimas, UAB226.927-36.93297
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Norvelita, UAB159.36511.101832
Baltic Agro, UAB156.4153.013109
SICOR Biotech, UAB191.791101.975219
Orion Global pet, UAB186.215-4.667119
Neo group, UAB362.04016.458166
Limedika, UAB152.4612.480221
Achema, AB562.58373.4461.164
Lifosa, AB412.68772.583956
ORLEN Lietuva, AB3.729.628199.4341.331
SBA baldų kompanija, UAB318.8536.89159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau