VIAP lėšų skirstymas: tam davė, o anam...ir nebeliko

Publikuota: 2017-04-25
Jūratė Šovienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Jūratė Šovienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Būti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) energetikos sektoriuje teikėju – reiškia veikti rinkoje ne tik savo jėgomis. VIAP teikėjui valstybė garantuoja, kad iš visų elektros energijos vartotojų bus surinkta lėšų jo teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti.

Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas bei jų teikėjus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dokumentuose VIAP tikslai skamba pakiliai: Lietuvos energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginių tikslų įgyvendinimas ir visuomenės interesų užtikrinimas. Praktikoje VIAP yra tiesiog elektros energijos gamyba tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančius išteklius ar termofikacinėse elektrinėse), elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas bei energetikos sektoriaus infrastruktūros plėtra. Žemiška ir tai, kad VIAP teikėjų sąnaudas tenka padengti elektros energijos vartotojams, kadangi VIAP finansavimas yra įtraukiamas į elektros energijos kainą.

Kiekvienų metų pabaigoje Vyriausybė pakoreguoja VIAP ir jų teikėjų sąrašą ateinantiems metams. Patekusieji į jį yra ramūs – iš visų elektros energijos vartotojų tikrai bus surinkta lėšų teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti.

Kokie pokyčiai vyksta VIAP finansavime? Mažėja iš elektros energijos vartotojų kišenės finansuojamų paslaugų įvairovė bei VIAP lėšų gavėjų skaičius. Pavyzdžiui, pastaruosius metus VIAP finansavimo nebegauna termofikacinės elektrinės, bet jį gauna elektros energijos gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius. VIAP finansavimą gauna ir Vyriausybės parinktas gamintojas, teikiantis elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą, kuris būtinas valstybės energetiniam saugumui.

Kas nesikeičia? Sistemos rezervo paslaugai teikti 2017 metams Vyriausybė, kaip ir kiekvienais metais, parinko tą pačią įmonę – AB „Lietuvos energijos gamyba“ Elektrėnuose. Jai, kaip ir ankstesniais metais, skirtos VIAP lėšos. Tik 2017 m., palyginti su praėjusiais metais, šiai elektrinei remti numatytų lėšų suma išaugo: nuo 25 mln. eurų iki 34 mln. eurų.

Be to, sprendimas dėl sistemos rezervo finansavimo VIAP lėšomis, kaip ir kiekvienais metais, su Europos Komisija derintas nebuvo. Kodėl? Gal nespėta, gal nenorėta, gal manyta, kad tai ne valstybės pagalba, kurią reikia derinti su Komisija ir gauti jos leidimą, gal kitos priežastys...

Termofikacinės elektrinės reiškia nepasitenkinimą Vyriausybės sprendimais dėl VIAP finansavimo. Jos taip pat norėtų dalyvauti VIAP skirtų lėšų skirstyme, nes iki 2015 m. VIAP finansavimą gaudavo už elektros energijos gamybą. Termofikacinės elektrinės teigia efektyviau gebančios užtikrinti energetikos sistemos rezervus. Įmonių nuomone tai, kad viena įmonė paramą gavo, o kitos ne, pažeidžia konkurencijos principus, privilegijuoja valstybei priklausančią bendrovę. Elektrinių nuomone, Vyriausybė privalėjo vadovautis Elektros energetikos įstatyme numatytais ekonominio pagrįstumo bei mažiausių sąnaudų principais. O tai galima užtikrinti tik rezervinę galią užtikrinančias elektrines parenkant aukciono būdu. Taip esą sutaupytų galutiniai elektros vartotojai.

Kam reikalinga sistemos rezervo užtikrinimo paslauga? Energetikos ministerija sistemos rezervą apibūdina kaip priemonę elektros energijos rinkos galimiems trūkumams eliminuoti bei neproporcingo kainos padidėjimo problemai spręsti. Tačiau jeigu sistemos rezervo tikslas yra ekonominis, kyla klausimas, kodėl šiam tikslui įgyvendinti subjektas parenkamas nesivadovaujant ekonominio pagrįstumo principu ir netaikant konkurencingos procedūros?

Priekaištams dėl konkurencingos procedūros netaikymo pagrįsti pateikiamas nacionalinio saugumo argumentas. Tik „Lietuvos energijos gamyba“, anot ministerijos, gali geriausiai užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Su nacionaliniu saugumu žaidimas pavojingas. Bet ar verta jį žaisti nepaisant įstatymų reikalavimų?

Konkurencijos taryba yra ne kartą išreiškusi poziciją, kad VIAP finansavimas – Europos Sąjungos griežtai kontroliuojama valstybės pagalba. Ši parama suteikia ekonominę naudą bei pranašumą iš valstybės lėšų VIAP finansavimą gaunantiems subjektams. Valstybės pagalba, prieš ją teikiant ūkio subjektams, privalo atitikti ES bendrosios išimties reglamentus arba turi būti derinama su Europos Komisija.

Viešųjų lėšų dalintojai turėtų nepamiršti, kad daugeliu atvejų konkurencijai atvira rinka yra geriausias būdas siekti vartotojų gerovės, skatinti valstybės ekonominį augimą. Mažiau valdžios kišimosi į rinkos veikimą, skaidresnės konkurencijos sąlygos – daugiau naudos mums visiems. Tik tais atvejais, kai konkurencija negali užtikrinti ar nepakankamai užtikrina šiuolaikinės visuomenės poreikio ir interesų, valstybės pagalba gali būti reikalinga ir pateisinama. Bet ją teikiant privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų.

Šį mėnesį Konkurencijos taryba priminė Vyriausybei bei Energetikos ministerijai ir apie Konkurencijos įstatyme numatytą sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimo pareigą. Konkurencijos taryba pasiūlė Vyriausybei svarstyti teisės aktų pakeitimus ir įpareigoti Energetikos ministeriją organizuoti konkurencingą procedūrą viešuosius interesus atitinkančią elektros energetikos sistemos rezervo užtikrinimo paslaugą teikiantiems rinkos žaidėjams parinkti.

Viešumas, skaidrumas, aiškios ir nediskriminacinės ūkinės veiklos reguliavimo sąlygos, konkurencingų procedūrų taikymas yra būtini siekiant teisėtai ir efektyviai panaudoti viešąsias lėšas.

Šių principų diegimo lėtai, bet mokomės. Deja, mokymosi proceso nepaspartina valstybės pareigūnų bei politikų polinkis įtikėti tam tikrų projektų svarba užsimirštant apie konkurencijos užtikrinimo pareigos vykdymą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Įstatymu stiprina biokuro biržą Premium 2

Energetikos ministerija vis daugiau funkcijų suteikia UAB „Baltpool“. Ji yra ne tik biokuro biržos operatorė...

Energetika
2018.12.07
Branduolinio kuro Ignalinos AE neliks iki 2022 m. pabaigos 5

Branduolinį kurą iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) planuojama iškrauti iki 2022 m. pabaigos.

Energetika
2018.12.06
Žiniasklaida: OPEC sutarė dėl gavybos mažinimo 6

Ketvirtadienį Vienoje susirinkę naftos eksportuotojų kartelio OPEC nariai iš principo sutarė dėl gavybos...

Rinkos
2018.12.06
Vyriausybė: po 4 metų keliuose važinės penkiskart daugiau elektromobilių 5

Tai numato Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) priemonių planas, kuriam...

Energetika
2018.12.05
Vyriausybė pritarė energetikos strategijos įgyvendinimo planui

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos...

Energetika
2018.12.05
Seimas pradėjo svarstyti SkGD terminalo išpirkimą 10

Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, Seime pristatė Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo bei...

Energetika
2018.12.04
Ignalinos AE donorai ragina išlaikyti darbų tempą

Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (TIENRF) Donorų asamblėja ragina...

Energetika
2018.12.03
Kataras traukiasi iš OPEC 6

Saadas al-Kaabi, Kataro energetikos ministras, pranešė apie šalies sprendimą nuo sausio 1 d. pasitraukianti...

Energetika
2018.12.03
KN turės dar vieną SkGD tarnybą 3

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų operatorė AB „Klaipėdos nafta“ (KN) keičia įmonės struktūrą.

Energetika
2018.11.30
Gamtinių dujų skirstymo išlaidas dengs sukauptu rezervu

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) 2018 m. lapkričio 30 d. patvirtino atnaujintas AB...

Energetika
2018.11.30
LET vadovas: energijos brangimas sąskaitų pernelyg neišaugins 4

Kainų komisijai penktadienį patvirtinus vidutiniškai 15% didesnes elektros ir dujų kainas, bendrovės...

Energetika
2018.11.30
Elektros kaina gyventojams nuo sausio kils 1,7 cento 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) penktadienį patvirtino naujas – apie 15% didesnes...

Energetika
2018.11.30
Dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais 11

Gamtinės dujos buitiniams vartotojams nuo sausio bangs 7 centais už kubą, arba 12-18%. 

Energetika
2018.11.30
Pabrangus elektrai, rengiasi ir 2008 m. scenarijui Premium 9

Į viršų šovusi elektros kaina 2019 m. gali tapti žadinančiu skambučiu energijai imlių, į eksportą orientuotų...

Pramonė
2018.11.30
Ieškoma vėjo jėgainių Baltijos jūroje galimybių vertintojų

Energetikos ministerija ieško ekspertų, kurie vertins galimybę Baltijos jūroje plėtoti vėjo elektrinių...

Energetika
2018.11.29
Elektra buitiniams vartotojams brangs apie 15%

Elektros kaina buitiniams vartotojams nuo sausio augs maždaug 15%. 

Energetika
2018.11.29
Ž. Vaičiūnas: situacija dujų ir elektros rinkose yra šokiruojanti 7

Rinkos dalyviams ir Kainų komisijai prognozuojant, kad dujų ir elektros kainos vartotojams kitais metais augs...

Energetika
2018.11.29
Ginčams su „Veolia“ ir „Gazprom“ skirta 3,2 mln. Eur, reikės dar 7,5 mln. Eur 3

Lietuvai tęsiant bylinėjimąsi su Prancūzijos koncernu „Veolia“ Vašingtono arbitraže ir siekiant anuliuoti...

Energetika
2018.11.28
Kitąmet elektros ir dujų kainos didės apie 15% 28

Elektros ir dujų kainos kitąmet padidės vidutiniškai apie 15%. Vyriausybė pripažino, kad „jau iš esmės...

Energetika
2018.11.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau