Kuo daugiau skaidrumo šiandien – tuo saugesnė ateitis rytoj

Publikuota: 2017-10-12
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Pasaulio valstybės nuolat turi ieškoti veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliams tobulinant savo veiklos metodus ir ieškant saugumo spragų, plečiasi ir prevencijos priemonių spektras. Į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV. Šis išpuolis sukrėtė civilizuotą pasaulį ir gerokai pakeitė grėsmių vertinimą įvairiose srityse, įskaitant ir finansų. Į efektyvesnę kovą su terorizmu ir prekyba narkotikais nukreiptų JAV pastangų rezultatai išryškėjo per gerą dešimtmetį.

Kovos prieš neskaidrius sandorius atomazga tapo milijardus JAV dolerių siekusios baudos, kurias amerikiečių institucijoms sumokėjo keli žinomi tarptautiniai bankai. Jie buvo apkaltinti pagalba atliekant neskaidrias finansines operacijas klientams iš Irano, Sudano, Libijos ar Mianmaro, tai yra, šalių, kurių vyriausybės nesugeba užkirsti kelio ar net prisideda prie terorizmo veiklos skatinimo. Baltijos valstybės neliko skandalų nuošalyje – pinigų plovimo veiklos atgarsiai buvo pasiekę ir mūsų regioną.

ES kovos priemones šioje srityje ėmėsi griežtinti kiek vėliau – po 2004-aisiais įvykdytų traukinių sprogdinimų Ispanijoje. Praėjus dvejiems metams patvirtinta trečioji ES direktyva dėl kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir terorizmo finansavimu. Tačiau minėti bankų skandalai ir JAV vyriausybės skirtos milžiniškos baudos buvo signalas, kad ši direktyva nėra pakankamai veiksminga. Todėl 2015-aisiais dienos šviesą išvydo ketvirtoji ES direktyva dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos.

Ši direktyva inicijavo glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi finansine informacija tarp ES šalių, taip pat nustatė naujus reikalavimus dėl bendrovių skaidrumo ir įpareigojo bankus, teisinių bei apskaitos paslaugų įmones griežčiau atlikti klientų rizikos vertinimą. Be to, pasaulyje nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir Bendrasis atskaitomybės standartas, dėl kurio 2014 m. sutarė G20 šalys. Šis standartas taip pat numato sklandesnį ir greičiau vykstantį apsikeitimą finansiniais duomenimis tarp šalių, o prie šio standarto jau yra prisijungusios daugiau kaip 100 pasaulio valstybių.

Minėtos ES direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, o naujieji pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų vasaros. Siekdamas atitikti naujus įstatymo reikalavimus, „Swedbank“ pastaruoju metu savo juridinių klientų prašo suteikti papildomos informacijos apie jų veiklą, savininkus ir ryšius su kitomis organizacijomis.

Reiktų pasidžiaugti, kad Lietuva patenka tarp 3 šalių visame pasaulyje, kuriose susiduriama su mažiausia pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika. Tai parodė neseniai paskelbtas Bazelio instituto tyrimas. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad vidutinis visų šalių rizikos rodiklis per pastaruosius keletą metų išaugo. Tai yra stipri paskata šalių vyriausybėms toliau ieškoti būdų, padedančių veiksmingiau kovoti su kylančiomis grėsmėmis.

Kova su valstybių sienas peržengiančiomis grėsmėmis yra ne tik finansinių institucijų, bet visų organizacijų atsakomybė. Pirmiausiai tai reiškia geresnį supratimą ne tik apie tiesioginius klientus, bet ir apie galutinės naudos gavėjus, partnerius, su kuriais verslas bendradarbiauja. Tampa vis svarbiau įsigilinti į tai, su kuo palaikomi verslo santykiai, ir būtina pažvelgti į visą verslą supančią ekosistemą.

Komentaro autorius - Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau