Bankų sektoriaus tendencijos: uždirba ir iš mažų palūkanų

Publikuota: 2017-10-10

Bankai Lietuvoje išlaiko aukštus pelningumo rodiklius nepaisant mažų palūkanų aplinkos. Tai jiems padeda pasiekti sąnaudų mažinimas, konsolidacija bei sumažėjusios draudimo įmokos už indėlius.

Prasideda Bankų sektoriaus lyderių rinkimai - už Jums patinkantį banką galima balsuoti čia.  

Iki spalio 16 d. 24 val. skaitytojai išrinks tris bankus, kurie varžysis toliau, o spalio 23 d., pirmadienį, paskelbsime nugalėtoją. Skaitytojams pateikiame informaciją apie bankų naudą akcininkams, darbuotojams ir visuomenei bei supažindiname su pagrindinėmis šio sektoriaus tendencijomis.

Pernai dar tęsėsi mažų palūkanų laikotarpis – šešių mėnesių EURIBOR skendo iki -0,22% 2016 m. pabaigoje. Toks metas nenaudingas bankams, nes bankai išduoda paskolas su vis mažesnėmis palūkanomis, senų paskolų palūkanos perskaičiuojamos į mažesnes. Lietuvos banko (LB) duomenimis, skaičiuojant be įmokų į Indėlių draudimo fondą ir bankų pertvarkymo fondą bankų palūkanų marža nuo 1,89% 2015 m. sumažėjo iki 1,80% pernai. Eliminavus įmokas į Indėlių draudimo fondą, marža krito 0,2 p.p. mažiau – nuo 1,84 iki 1,77%.

2016 m. pasikeitus Direktyvai dėl indėlių garantijų – nuo 2015 m. liepos įmokos mokamos nuo apdraustųjų indėlių iki 100.000 Eur sumos. Iki tol metinės įmokos buvo skaičiuojamos nuo viso draudžiamųjų indėlių likučio. Tai gerokai sumažino bankų palūkanų išlaidas – pernai jos susitraukė 26,9 mln. Eur, arba 23,1%.

Pelnas didėjo

Bankų pelnas pernai išaugo kiek didesne suma – 36,9 mln. Eur, arba 17,1%. Nepaisant nepalankios aplinkos

rinkoje, skaitmenizacijos iššūkių, bankams Lietuvoje pavyksta išlaikyti aukštesnį pelningumą nei daugelyje euro zonos šalių. Tai susiję su tuo, kad Lietuvoje bankai gali mokėti mažesnius atlyginimus nei vidutinškai euro zonoje bei palaikyti aukštas paslaugų kainas.

Konsultacijų bendrovės EY tyrimas rodo, kad finansų sektoriaus pridėtinė vertės marža, apskaičiuojama kaip pridėtinės vertės ir pajamų santykis, Lietuvoje yra gerokai didesnė (61,4%) nei ES vidurkis (41%).

„Palyginti su ES šalimis, finansų bendrovių marža Lietuvoje yra daugiau kaip 50% didesnė. Tai kelia klausimą, ar Lietuvoje pakankama konkurencija“, – teigia Arvydas Žiobakas, EY darbo grupės. Be sumažėjusių palūkanų išlaidų, prie pelno prisidėjo ir 6,2 mln. Eur, arba 3,5%, padidėjusios grynosios paslaugų ir komisinių pajamos.

Bankai pernai mažino darbuotojų skaičių – pernai SEB banke darbuotojų skaičius sumažėjo 5%, o „Swedbank“ – 7%, tačiau dėl augančių atlyginimų administracinės bankų išlaidos pernai jau nustojo mažėti. Panašu, kad bent jau pastaruoju metu bankų naudą iš bankų organizacinių struktūrų pertvarkymo ėmė nusverti rinkoje matomas darbo užmokesčio augimas. Mažų palūkanų aplinka ir didėjantis darbo užmokestis skatina rinkoje konsolidavimo procesus. Pastaruoju metu Baltijos šalyse susijungus Švedijos „Nordea“ ir Norvegijos DNB įsteigtas „Luminor“ bankas.

Andrius Načajus, „Luminor“ vadovas Lietuvoje, pažymi, jog po susijungimo „Luminor“ yra trečias didžiausias bankas Lietuvoje pagal turtą ir antras – pagal paskolų portfelį.

„Luminor“ turtas ne toks, kokio galbūt kai kas tikėjosi sudėję atskirus DNB ir „Nordea“ bankų skaičius. „Luminor“ nebus nei pirmas, nei antras didžiausias bankas Lietuvoje, nes ne visas „Nordea“ turtas nukeliavo į naująjį banką. Tam tikra dalis paskolų „Nordea“ pusėje liko pagrindiniame banke“, – teigė p. Načajus. „Nordea“ bankui naujajame darinyje priklauso 56%, o DNB – 44% akcijų.

„Plano, kad akcininkai parduos „Luminor“, nėra. Yra planas padaryti banką sėkmingu, patraukliu ir yra planas pradėti kotiruoti banko akcijas vietinėje biržoje. Ne tik dėlto, kad būtų pritraukta kapitalo ar jis atsiskiestų, bet ir dėl to, kad „Luminor“ taptų dar labiau vietiniu banku. Norima pasiekti, kad akcininkai būtų vietiniai žmonės, kurie į banką būtų investavę per pensijų fondus, gyvybės draudimo produktus ar tiesiogiai. Čia yra pagrindinis planas šiandien dienai. Yra noras tą padaryti per 3 metus. Kita data, kurią mes paišome, yra 5 metai. Realiai, 3-5 metų perspektyvoje norėtume banką matyti biržoje“, – kalbėjo p. Načajus.

Tiesa, jis pripažino, kad po to, kai bankas atsidurs biržoje, neatmestina galimybė, kad banko kontrolę iš „Nordea“ ir DNB perims kiti investuotojai.

Laimėjo prieš VMI

Pernai pagal pelną SEB bankas (94,4 mln. Eur) aplenkė „Swedbank“ (85,2 mln. Eur). Tiesa, tam įtakos turėjo tai, kad SEB bankas gavo nemažai pelno iš nuosavybės finansinių priemonių – 21,4 mln. Eur. Tai lėmė „VISA Europe Limited“ akcijų pardavimas. Prie didesnio pelno prisidėjo ir kita aplinkybė.

SEB banko finansinėje ataskaitoje rašoma, kad 2016 m. pabaigoje bankas laimėjo bylą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palūkanų mokėjimo savo pirminiam bankui dydžio (plonos kapitalizacijos taisyklės taikymas), todėl atkūrė anksčiau padarytus beveik 10 mln. Eur atidėjinius.

„Swedbank“ pelnas pernai mažėjo, nes 2015 m. bankas buvo į teigiamą pusę perkainojęs antrinių įmonių turtą, o pernai tokių pokyčių nebuvo. Tačiau visa „Swedbank“ grupė uždirbo 101 mln. Eur, arba 19% daugiau nei 2015 m. Visų bankų palūkanų pajamos 2016 m. padidėjo tik 1,6%, nors bankų paskolų portfelis didėjo 10%. SEB pernai paspartino būsto paskolų išdavimą – jų portfelis banke pernai didėjo 25%. Daugiausia būsto paskolų bankas išdavė Vilniuje, čia gyventojų skaičius auga.

Indėliai neatsilieka nuo paskolų portfelio augimo, o kai kuriuose bankuose indėlių kalnas augo gerokai sparčiau už išduodamas paskolas. Lietuvoje susiklostė ilgametis įprotis pinigus laikyti banke. Šios praktikos nepakeitė ir jau gana ilgą laikotarpį nusistovėjusi itin žemų palūkanų normų aplinka.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau