Ar tikrai euro zonos bankų remontas tik kosmetinis?

Publikuota: 2017-05-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Vis dar neretai viešumoje galima išgirsti pasvarstymų, kad euro zonos bankų padėtis po bene prieš dešimtmetį nuvilnijusios finansų krizės neva nepasikeitė. Visgi tokiose daromose išvadose pasigendama argumentacijos ir tikslumo.

Viena vertus, sveikintina, kad, būdami Bankų sąjungoje, bankus pradedame suvokti jau ne tik kaip Lietuvoje veikiančius, bet žvelgiame į visos euro zonos paveikslą. Tačiau visiškai sulyginti ir daryti tiesiogines sąsajas tarp visų euro zonos šalių bankų rezultatų nereikėtų. Ne visoms šalims vienodai sėkmingai pavyksta kovoti su krizės padariniais. Ir tai visiškai natūralus procesas. Šalių ekonomikos būklė buvo ir išlieka skirtinga. Ne vienoje šalyje finansų krizė sutapo ir su valstybės skolų krize, tad atsitiesimas negali būti vienodas. Be to, ne paslaptis, kad tebesitęsianti mažų palūkanų norma neprisideda prie lengvesnio kai kurių vis dar problemiškai veikiančių bankų atsistatymo. Tad klaidinga daryti paraleles tarp, pavyzdžiui, vis dar probleminių Ispanijos ar Italijos bankų bei mūsų šalies bankų rinkos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankų padėtis matuojama ne tik pagal kapitalo pakankamumo rodiklius. Taip, tai itin reikšmingas rodiklis, bet kapitalą galima didinti tik tokiu atveju, jei į tai investuoja viešasis sektorius arba patys akcininkai, tačiau bankų pelnai visgi nėra tokie, kad galima būtų reikšmingai didinti akcijos kainą. Mažas pelningumas neduoda grąžos, o jeigu pastarosios nėra, sunku pritraukti investuotojus. Tuomet bankų galimybės didinti kapitalą bei mažinti blogų paskolų portfelį mažėja. Su tokiomis problemomis vis dar susiduriama dalyje euro zonos šalių.

Stebina nepagrįsti pasisakymai, jog Europos centrinis bankas (ECB) neva atvažiuoja tik „išgerti kavos su vietiniais bankų prižiūrėtojais“. Galbūt priežiūros mechanizmą nėra lengva suprasti, bet vis dėlto galima konstatuoti, kad priežiūra iš esmės pasikeitusi. Finansų krizė parodė, jog nacionalinių taisyklių skirtumai gali sukelti papildomų pavojų, todėl bendrajai rinkai reikia vienodų taisyklių. Dabar Europos Sąjungoje (ES) tiesiogiai taikomas bendras bankų priežiūros reglamentas. Lietuvoje trys didieji bankai (apie 80% rinkos) tiesiogiai prižiūrimi ECB. Papildomai keletą kartų per metus susitinkama gyvai, vyksta dialogas su sektoriaus vadovybe ir atstovais, sprendžiami probleminiai klausimai. Tuo tarpu mažesnius bankus tiesiogiai prižiūri Lietuvos bankas, bet pagal tuos pačius bendrus Europai nustatytus reikalavimus. Kitaip tariant, priežiūros kokybė suharmonizuota visų šalių atžvilgiu. Patirtis, kai skirtingose šalyse ar net toje pačioje valstybėje veikiantys bankai buvo vertinami pagal skirtingus kriterijus – išgyvendinta.

Negana to, nuo 2016 m. sausio pradėtas kaupti Bendras pertvarkymo fondas (BPF), į kurį įmokas turi mokėti Europos Bankų sąjungoje įsteigti bankai ir reikšmingos investicinės įmonės. Šis fondas bus naudojamas pertvarkant problemines finansų įstaigas, kad dengiant nuostolius būtų naudojamos jų pačių sukauptos lėšos. Fondas turi sukaupti 1% draudžiamųjų Bankų sąjungos indėlių ir tai palaipsniui planuojama padaryti iki 2024 m. Atsirado ir kitų priežiūros pokyčių – be minimalių kapitalo pakankamumo rodiklių, papildomų kapitalo rezervų, yra ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, bankų gelbėjimo fondas, bankų audito reikalavimai ir kt. Prisitaikymas prie visų nustatytų reikalavimų neišvengiamas, testavimai nepalankiomis sąlygomis vyksta reguliariai.

Lietuvos bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra ne tik pakankami – jie viršija nustatytas normas ir yra vieni aukščiausių ES. Bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. pabaigoje sudarė 19,4% (Lietuvos banko duomenys). Neveiksnių paskolų rodikliai Lietuvoje veikiančiuose bankuose taip pat ženkliai pasikeitę (prieš krizę neveiksnių paskolų buvo apie 20%, dabar – 3,8 visų paskolų). Turto kokybė, bankų aktyvai, dar prieš stojant į Bankų sąjungą, buvo kruopščiai ir atsakingai patikrinti, remiantis sutartinais ECB nustatytais standartais. Pelningumo rodikliai, leidžiantys užtikrintai veikti rinkoje, taip pat kyla. Aišku, pas mus dar neretai spekuliuojama mitu, jog būti pelningu – tarsi nuodėmė. Tačiau tiesa yra ta, kad menkas pelningumas glaudžiai susijęs su lėtu augimu ir išliekančiu reikšmingu blogų paskolų lygiu kai kuriuose euro zonos bankuose. Tą išskyrė ir ECB Priežiūros valdybos pirmininkė Danielė Nouy.Teigiami mūsų šalyje veikiančių bankų pelningumo rodikliai leidžia bankams stabiliai veikti ir vykdyti savo prigimtinę funkciją – finansuoti ūkį, o tai ypač aktualu senkant europinėms lėšoms. Lietuvoje veikiančių bankų pelnai kol kas leidžia išlaikyti patrauklumą investuotojams ir plėsti šiuolaikiškas bei efektyvias paslaugas verslui, viešajam sektoriui ir gyventojams.

Priešingai nei 2008-ųjų pradžioje, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra daug geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Užsienio prekyba subalansuota, valstybės finansai stabilūs, o jos skolinimosi kaina – neįtikėtinai maža. Kadaise neskaidriai veikusių finansų įstaigų atvejai dabar jau atrodo neįsivaizduojami. Neseniai atliktas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad jie sėkmingai atlaikytų didelius ekonominius nuosmukius.

Komentaro autorius – dr. Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

http://www.vz.lt
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau