Sekretai Vilniaus gatvėje

Publikuota: 2009-10-10

Buvo vaikystėje toks žaidimas:
prisirenki akmenukų, gėlių žiedų, saldainių popierėlių, uždengi stiklo šuke,
užberi smėliu, tada prazulini smėlyje akelę ir pro ją pamatai
„sekretą“.

Prisimenu tą žaidimą kaskart, kai leidžiuosi ar kylu Literatų gatvike. Jei įpusėjusi ją nestabteliu, tai bent sulėtinu žingsnį. Kiti, aiškiai nevietiniai, ateina čia „dėvėdami“ tipinę viso pasaulio turistų povyzą – žemėlapis ar knygelė rankose, neužtikrintas, ieškantis žvilgsnis – akyse. Šitie užsibūna ilgiau, tyrinėja į sieną įmontuotus paveikslėlius.Ir nors tituluota grafikė Eglė Vertelkaitė sako, jog toji siena su „sekretais“ neįtraukta į jokį Vilniaus gidą, atvykėlių čia visada pamatysi. Pastebėjau, kad siena ypač patinka japonams ir vaikams. Formaliai ji vadinama „Literatų gatvės projektu“. Eglė Vertelkaitė – šio projekto „darbų vykdytoja“, viena iš jo sumanytojų.

Reveransas literatams

Idėja ką nors daryti su ta Vilniaus senamiesčio gatve kilo praėjusią vasarą, kai menininkų būrelis – grafikės Birutė Zokaitytė, Lida Dubauskienė, keramikė Jūratė Neimantienė, dar keletas – vakarojo kaime pas meno mecenatus, kolekcininkus Danguolę ir Viktorą Butkus.Buvęs p. Danguolės biuras veikė Literatų gatvėje, ji ir pasiūlė, kad būtų gerai kaip tik tuomet paskelbtą projektą „Menas netradicinėse erdvėse“ susieti su gatvės pavadinimu ir ką nors paskirti literatams.Praplaukė mintis sieną išpiešti grafitais, pasakoja p. Eglė, bet literatams, literatūrai grafitai nepritinka, tai – miesto industrinės kultūros dalis, o literatūra – itin asmeniškas dalykas. Galiausiai išsirutuliojo idėja, kad menininkai, pasirinkę sau artimą lietuvių kilmės literatą, nesvarbu, savo laikmečio ar kažkada gyvenusį, sukurtų jam plokštelę, bareljefą ar ką nors, ką būtų galima įmontuoti į sieną gatvėje.„Norėjosi atiduoti duoklę lietuviškajai kultūrai. Manau, mes turime tokią provincijos bėdą: labiau matom ir giriam tuos, kas yra užsienyje, o čia neįžiūrim labai gerų dalykų, nors turime genijų: muzikos, literatūros, dailės“, – sako p. Eglė.Ji prisimena neseniai išleistą Tomo Venclovos knygą „Vilniaus vardai“: „Kiek ten poetų, dar iš Renesanso laikų. O Skorina! (Pranciškus Skorina (1490–1541) 1522 m. Vilniuje įkūrė pirmąją LDK spaustuvę). Jis baltarusių kilmės, bet jo spaustuvė buvo Vilniuje.“Kita vertus, projekto tikslas buvo įamžinti ne vien lietuvius, bet ir su lietuviškąja kultūra susijusius žmones – poetus, rašytojus, vertėjus, kalbininkus, visai nesvarbu, kas tas žmogus – lenkas, baltarusis, ispanas. Taip ant sienos atsirado Adomas Mickevičius, Milašius ir Milošas, Romainas Gary, Thomas Harris...

Geranorių armija

Pirmąsias plokšteles, žaismingai uždengtas aksominėmis užuolaidėlėmis, idėjos sumanytojai atidengė pernai rudenį, projekto „Menas netradicinėse erdvėse“ metu. VŽ „Savaitgalio“ pašnekovė sako, jog tai buvo labiau renginys, o tos plokštelytės – lyg tarp kitko. Po 3 dienų tarsi reikėjo jas nuimti, bet jos taip ir liko – išsilaikė iki pavasario, o tada pradėjo „daugintis“ – šiuo metu sienoje jau yra 101 darbelis, kaip tik šį savaitgalį montuojami nauji.Iš kur šiais laikais tiek entuziazmo, gal miesto savivaldybė parėmė? – klausiu pašnekovę. Juk šis projektas – tęstinis, besiplečiantis, įamžinantis kultūrai svarbius asmenis, pagaliau – jis miesto, mūsų.„Piniginiai klausimai labai aktualūs. Ne, savivaldybė neparėmė niekuo – nė vienu litu. Kreipėmės, labai kreipėmės, tačiau baigėsi tuo, jog jie nebeatsakydavo į telefono skambučius“, – šypteli Eglė.Ji pasakoja, jog po pernykščio rudeninio vyksmo atgarsių Viktoras Butkus, UAB „Fermentas“ generalinis direktorius, pasiūlė parašyti projektą Vilniaus senamiesčio Rotary klubui. Tada ir prasidėjo – projekto detalizavimas, vizualizavimas, reikėjo pramušti leidimus“. Vienas iš Vilniaus mero pavaduotojų padėjo surasti architektę, ji itin greitai ir geranoriškai padėjo sutvarkyti architektūrinę sienos dalį, gauti leidimus.„Jei ne pati Literatų gatvėje gyvenusi architektė Janina Kalmantienė, dabar jau šviesaus atminimo, būtume varstę savivaldybės duris pusę metų“, – sako p. Eglė.Pasak jos, projektui gyvuoti padeda UAB „Fermentas“, Viktoro ir Danguolės Butkų draugai – verslo žmonės, Prancūzų kultūros centras.„Sąmatos labai didelės, nors atrodo, kas gi čia yra: restauruoti sienas, nuimti grybą, nutinkuoti, įmontuoti“, – vardija pašnekovė.Žiūrėdama į sieną ji svarsto: „Gal yra vienas kitas nepatenkintas vieta, kurioje darbas įmontuotas, bet turi matyti visumą, ne vien savo darbelį. Menas parodose pats turi kalbėti, o čia yra miesto architektūros dalis: siena turi būti graži, architektūriškai sutvarkyta ir darbai kokybiški.“Kita vertus, sako p. Eglė, kad ir nelengva ekonominė padėtis, menininkai mielai kūrė plokšteles – ir padarė, ir prižiūri jas.„Ir pati kartais ateinu, pavalau, paskambinu meistrams, kad koks varžtas sulaužytas, įsukti reikia, – šypsosi p. Eglė. – O man paskambina gatvės gyventojai, papasakoja, kad jau šviesos sumontuotos, kad turistų daug ateina. Smagu.“

Apie Marčėno svajonę

Į gatvę užsukantys turistai, ko gera, tuose darbeliuose ieško meno ir randa jį. Man įdomi ir kita pusė – „sekretai“, kitaip tariant, istorijos, kurios slypi už daugelio iš tų plokštelių, kad ir skirtųjų Tomui Rudokui, Valdui Papieviui, Tomui Čepaičiui ar Herkui Kunčiui – galima vardinti ir vardinti.Taip, sako p. Eglė, juk ir pirminė projekto idėja radosi ne iš ko kito, o iš Aido Marčėno eilėraščio „Literatų gatvė“.„... bet mane mažutėlį įpieš gal / gatvėje literatų, gdzie mieszkał / Mickiewicz i Jakimowicz“, – rašė Marčėnas.Poeto svajonė išsipildė: Literatų gatvės sienoje plokštelės įmontuotos ne vien jam, bet ir Liudvikui Jakimavičiui, ir Adomui Mickevičiui.Daugiau apie projektą – www.literatugatve.lt***Tekstas buvo spausdintas spalio 2 d. "Verslo žiniose".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau