Koks galingas Lietuvos ekonomikos variklis

Publikuota: 2014-06-11
Atnaujinta 2015-06-01 11:12
Thomas E.H. Notten. VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas.
Thomas E.H. Notten. VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas.
„Verslios Lietuvos“ analitikas

„Eksportas – Lietuvos ekonomikos variklis“ – viena dažniausiai ekonomistų naudojamų Lietuvos ūkio raidą nusakančių klišių. Tai akivaizdu, nes nuo 2000 m. eksporto pajamos užaugo daugiau nei penkiskart ir neabejotinai reikšmingai įtakojo šalies ekonomikos plėtrą. Apie tai rašyta tiek daug, kad jau, atrodytų, nieko nepridursi. Visgi Lietuvos ekonomikos raidos diskusijoje gan retai pasitelkiamu analizės metodu panagrinėkime kone svarbiausius su eksportu susijusius klausimus: kiek realiai jis sukuria Lietuvos BVP ir kiek – darbo vietų.

Dažniausiai eksporto reikšmė ekonomikai nusakoma pagal prekių ir paslaugų eksporto vertės procentinę dalį nuo BVP. Su šiuo rodikliu susijusią problemą iliustruoja Singapūro pavyzdys. 2013 m. Singapūro BVP siekė 364 mlrd. USD. Tais pačiais metais šios šalies eksporto vertė sudarė 706 mlrd. USD. Tačiau būtų neteisinga tvirtinti, kad Singapūras 194,1% priklauso nuo eksporto. Vertinti eksporto ir BVP santykį – tas pats, kas lyginti obuolius su apelsinais: eksportas vertinamas kaip apyvarta, o BVP – pridėtinės vertės sąvoka.
Siekiant teisingai įvertinti eksporto svarbą, turi būti palyginama iš eksporto gauta pridėtinė vertė. Ji priskiriama ne tik faktiškai eksportuojančioms bendrovėms, bet ir šių bendrovių tiekėjams bei tiekėjų tiekėjams ir t. t. Siekiant išsiaiškinti, kiek eksporto apyvartos faktiškai gaunama iš šalies vidaus ekonomikos veiklos, iš vertinimų būtina atimti importą, kuriuo naudojasi eksportuojančios bendrovės bei jų tiekimo grandys.
Eksporto pridėtinės vertės duomenų nepavyks surinkti iš prieinamų statistikos šaltinių, tačiau ją galima apskaičiuoti naudojant tarpšakinio balanso analizę. Tam reikia sąnaudų ir produkcijos lentelėse pateikiamų išsamių šalies ekonomikos tam tikrų metų prekių ir paslaugų srautų duomenų. Juose smulkiai parodomi gamintojų ir vartotojų santykiai bei sektorių tarpusavio priklausomybė. Sąnaudų ir produkcijos lentelėse taip pat pateikiama informacija apie importo, sunaudoto gamybos procese, kiekį. Pavyzdžiui, aprangos gamintojai, kurie gamina medvilninius drabužius, turi importuoti didžiąją dalį žaliavų. Jose yra įtrauktos ir galutinio importo, kuris tiesiogiai sunaudojamas (pvz. Lietuvos namų ūkių išgeriamas itališkas vynas) arba reeksportuojamas niekaip nekeičiant produkto savybių (pvz. iš Vakarų Europos atsivežti ir į NVS šalis parduodami naudoti automobiliai), ataskaitos. 
Remiantis tarpšakiniu balansu gauti VšĮ „Versli Lietuva“ analitikų skaičiavimai rodo, kad 2010 m. Lietuvos eksportas generavo 31,5% šalies BVP. Pažymėtina, kad tais pačiais metais eksporto ir BVP santykis buvo lygus 67,7%. Toks skirtumas yra būtent dėl tų importuotų paslaugų ir prekių, kurios naudojamos vėliau eksportuojamų prekių ir paslaugų kūrimui.Lietuvos BVP eksporto sukuriama pridėtinė vertė yra panaši į kitų nedidelių atvirų ekonomikų valstybių. Lietuva nuo eksporto priklauso šiek tiek mažiau nei Estija, kurios eksportas generuoja 35,6% BVP (Latvijos sąnaudų ir produkcijos duomenų nėra pateikiama). Panaši dalis ir santykinai nedidelėse Vakarų Europos valstybėse, kurių duomenys prieinami. Pavyzdžiui, Belgijos ir Nyderlandų, dėl savo stambių jūrų uostų žinomų kaip ypač atvirų užsienio prekybai valstybių, eksportas sukuria 29,7% ir atitinkamai 30,7% BVP.Valstybių, kurių vidaus rinka didesnė, priklausomybė nuo eksporto yra mažesnė. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės priklausomybė nuo eksporto yra daug mažesnė negu Lietuvos – 16,2% ir atitinkamai 21,6% BVP. JAV tik 7,9% BVP priklauso nuo užsienio rinkų paklausos.
Vertinant ilgesnio laikotarpio dinamiką, eksporto svarba Lietuvos ekonomikai palaipsniui didėjo – nuo 22,8% 2000 m. ir 26,1% 2005 m. iki minėtų 31,5% 2010 m. Tuo pačiu metu prekių ir paslaugų eksportas kaip BVP dalis išaugo nuo 42,7% 2000 m. ir 59,0% 2005 m. iki 67,7% 2010 m. Vadinasi, importo dalis eksporte augo labiau negu eksporto pridėtinės vertės dalis. Ar eksporto svarbos didėjimo tendencija panaši ir vėlesniais laikotarpiais, paaiškės tik 2018 m., kai bus paskelbta 2015 m. sąnaudų ir produkcijos lentelė.Didesnį importo dalies nei pridėtinės vertės dalies eksporte augimą 2000–2010 m. laikotarpiu paaiškina du veiksniai. Pirma, importo dalis Lietuvos gamybos procese nuolat didėjo nuo 38,0% 2000 m. iki 42,9% 2010 m. Antras ir svarbiausias veiksnys – spartus reeksporto augimas.
Reeksporto pridėtinė vertė, atskaičius pirkimo užsienio rinkoje kainą, yra apytikriai 1,7% BVP. Vienu reeksporto litu prie ekonomikos prisidedama apytiksliai 9 centais. Lietuvoje pagamintos prekės ir paslaugos ekonomikai sukuria didesnę vertę: prekės – 58 centus nuo kiekvieno eksportuoto lito, o paslaugos - 68 centus nuo kiekvieno eksportuoto lito.
Eksportas sukuria darbo vietas tiek eksportuojančiose bendrovėse, tiek ir jų tiekėjams. Pavyzdžiui, dėl augančios lietuviškų baldų paklausos užsienio rinkose, baldų pramonės įmonės samdo darbuotojus. Tačiau dėl baldų eksporto plėtros dalis darbo vietų taip pat sukuriama ir medienos apdirbimo pramonės sektoriuje, nes dalis medienos pramonės sektoriaus gamybos yra skirta į eksportą orientuotoms baldų gamybos įmonėms. Atsižvelgiant į tiesiogines ir netiesiogines eksporto sukuriamas darbo vietas, 2010 m. tiesiogiai ir netiesiogiai eksportui gaminančiose įmonėse dirbo 366 tūkst. asmenų, o tai sudarė 29,4% viso užimtumo Lietuvoje.
2000–2010 m. bendras užimtumas Lietuvoje sumažėjo 150 tūkst. asmenų. Tačiau užimtumas dėl eksporto padidėjo 56 tūkst. asmenų. Taigi, skiriant dėmesį eksporto vystymui, gali būti sukurtos darbo vietos ne tik tiesiogiai eksporto sektoriams, bet ir netiesiogiai visai Lietuvos ekonomikai.Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuva rado savo vietą vis labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje. Tačiau, dėl nedidelio Lietuvos vidaus rinkos dydžio mūsų bendrovės neturi daug pasirinkimo kaip tik siekti išlaikyti bei stiprinti savo pozicijas eksporto rinkose, tokiu būdu prisidedant prie tvarios mūsų šalies ūkio plėtros bei užimtumo augimo. Taigi eksportas – galingas Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau vis dar turi rezervinę pavarą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau