Susitarimai per prievartą

Publikuota: 2014-10-15
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
 

Iš mokslininkų grupės kuriamo Lietuvos socialinio modelio ima lįsti pirmieji pasiūlymai, keliantys darbdaviams ir nerimą, ir nemažai klausimų. Ypač ta sritis, kuri susijusi su darbo santykių reguliavimu, nes šis modelis apims ir Darbo kodeksą, apie kurio reformą kalbama jau keliolika metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už beveik 3,2 mln. Lt pasamdė ekspertus, kad rastų formules, padėsiančias išspręsti „užimtumo didinimo, darbo santykių reglamentavimo tobulinimo ir socialinio draudimo tvarumo didinimo“ problemas. Tiesa, šios problemos seniai žinomos, jų sprendimo būdus ne kartą yra aptarę ir darbdaviai, ir užsienio investuotojai. Apie jas žino ir ne viena politikų valdžioje karta. Žino, aišku, ir SADM specialistai. Tačiau, matyt, per menka jų kvalifikacija, kad sumanyta samdyti brangius konsultantus iš pašalės...Ir, štai, konsultantai žeria pirmuosius „perliukus“. Jie siūlo garantijas darbuotojams išmėžti iš Darbo kodekso bei įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ir reguliavimą perkelti į pavyzdines kolektyvines sutartis, kurias Vyriausybė pasirašytų su socialiniais partneriais. Į tas kolektyvines sutartis ir keliautų darbuotojų garantijos.Nacionalinė kolektyvinė sutartis galios privaloma tvarka – arba per įmonės narystę verslo asociacijoje, arba ministro įsakymu bus taikoma visai ūkio šakai“, – VŽ komentuoja Tomas Davulis, socialinį modelį kuriančios darbo grupės vadovas (2014 10 14). Pasirodo, mokslininkai nori išlaisvinti Darbo kodeksą nuo panašių garantijų, o geriausia tai daryti per kolektyvines sutartis. Kaip supratome, privaloma tvarka...Šis priverstinės kolektyvinių sutarčių tvarkos siūlymas profsąjungoms turėtų skambėti kaip muzika. Būtent jos ne vienus metus trišalės tarybos posėdžiuose kalba, kad didžiąją dalį svarbiausių klausimų reikia spręsti per kolektyvines sutartis. Kitaip tariant, įmonėse kurti profsąjungas. Dabar profesinės sąjungos atstovauja tik nedidelei daliai samdomų darbuotojų ir jų skaičius vis menksta – nuo pernai buvusių 10% jis susitraukė iki 8% samdomų darbuotojų. Jei jų gretos išsiplėstų, profsąjungos būtų dosniau pamaitintos, įskaitant ir valstybės finansinę paramą.VŽ kalbinti darbdaviai stebisi tokiais mokslininkų siūlymais, juolab kad pagal minimą modelį tuo siūloma užsiimti Vyriausybei ar ministerijoms. Pačios kolektyvinės sutartys savaime nėra joks blogis, tačiau numatomas prievartos mechanizmas atmeta bet kokius pliusus. „Nesuprantu, kodėl turime sudaryti sąlygas profsąjungoms. Jos pačios turi keistis, ką nors siūlyti, kad į savo gretas pritrauktų kuo daugiau darbuotojų. Jos turi savo veikla sukurti pridėtinę vertę, duoti naudos savo nariams“, – dėsto Vytautas Zimnickas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys.Socialinio modelio kūrėjai, besižvalgantys į Skandinavijos patirtį, turbūt užmiršo, kad profsąjungos tose šalyse savo tikslų pasiekia protingais pasiūlymais, o ne pasitelkdamos lobistus keistiems įstatymams kurti. Kur susitarimai gimsta natūraliai, priimami ir normalūs sprendimai. Lietuvos profsąjungos vis dar neatsikrato sovietinių laikų papročių, vyksta kapitalo ir darbo kova – kaip kad 1917 m.  Darbdaviai gal ir neprieštarautų kolektyvinėms sutartis, tačiau prievartos mechanizmas kelia natūralų pasipriešinimą. O lietuvių profsąjungos, užuot mėginusios kurti pridėtinę vertę abiem pusėms, moderniai mąsčiusios ir ieškojusios jungčių, savo veiklą teberegi kaip kovos lauką – su šūkiais ir raudonomis vėliavomis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau