Žagarės pieninė taikys į rinkos lyderius

Publikuota: 2015-04-18
Vilius Kaikaris, grūdų supirkimo, paruošimo ir eksporto bei transporto paslaugų UAB
Vilius Kaikaris, grūdų supirkimo, paruošimo ir eksporto bei transporto paslaugų UAB "Šiaurės vilkas" generalinis direktorius, mėsos perdirbimo UAB "Delikatesas" bendraturtis. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
Autorius  

Skaistgirio žemės ūkio bendrovė atidaro modernią pieno perdirbimo įmonę, kurioje bus gaminami švieži pieno produktai. Nauja gamykla stoja į keliasdešimties konkurentų rinką, o jos vadovai sako pasirengę grumtis dėl vietos prekybininkų lentynose ne tik su smulkiosiomis pieninėmis, bet ir su didžiaisiais perdirbėjais.

Naujoji įmonė naudos Žagarės pieninės prekės ženklą. Sukurtos naujos pakuotės ir grupių prekių ženklai. Bendrovėje dirbs 50 žmonių.„Šiandien pradedame gaminti šviežius produktus – pilstyti pieną, pakuoti įvairaus riebumo varškę, patieksime ir visą varškės sūrių gamą. Šie produktai keliaus į lentynas. Taip pat pradedame gaminti vadinamuosius žaliavinius produktus – sviestą, grietinėlę, grietinę“, – ką gamins, trumpai pristato pagrindinis bendrovės akcininkas Vilius Kaikaris.

Žemės užtenka

Ponas Kaikaris kartu su bendraturčiais valdo 12 žemės ūkio bendrovių, kuriose per dieną primelžiama 30 t pieno. Lietuvoje jie valdo 34.000 ha žemės.Verslininkas tvirtina, kad turėdami gamyklą tiesiog nebepriklausys nuo perdirbėjų malonės, o uždarbis priklausys tik nuo to, kaip sugebės grumtis mažmeninės prekybos rinkoje.Kiek kainavo pieno perdirbimo įmonė, dar tiksliai nesuskaičiuota. Projektinė vertė buvo 10 mln. Eur, tačiau pirminę sąmatą pavyko šiek tiek sumažinti.„Mes galime perdirbti apie 240 t, tačiau pradžioje perdirbsime apie 100 t. Visi Lietuvos perdirbėjai per parą šviežiems produktams gaminti sunaudoja iki 100 t“, – mastą ir pretenzijas į rinkos dalį įvardina p. Kaikaris.Jis sako, kad šį pavasarį Kepalių žemės ūkio bendrovėje bus pradėta statyti dar viena moderni ferma. Per 5 metus karvių skaičius bus didinamas iki 10.000. Tai leistų melžti 150–200 t. Likęs perdirbimui reikalingas pienas bus perkamas. Šiandien visos bendrovės laiko apie 4.000 karvių. Jei reikės, likusi gamybai reikalinga žaliava bus perkama.

Gamykla, ne kooperatyvas

Ponas Kaikaris šią gamyklą įvardina kaip ginklą, kuriuo galės pasinaudoti konkurencinėje kovoje. Naujos įmonės pajėgumas leis perdirbti 240 t žaliavinio pieno per parą. Lietuvoje per dieną primelžiama apie 3.000 t. Dar daugiau kaip 1.000 t įvežama iš Latvijos. Skaistgirio bendrovėje yra ir viena iš didžiausių bei moderniausių Lietuvos karvių fermų, kurios projektinis pajėgumas – 2.000 melžiamų karvių. Visose bendrovėse, kurios priklauso p. Kaikariui ir susijusiems asmenims, bendras laikomų raguotųjų skaičius – 4.000. Ši grupė viena didžiausių pieno gamintojų srityje.„Stengsimės gaminti kuo mažiau vadinamųjų industrinių produktų, kurie skirti tolesniam perdirbimui. Tokiai gamybai Lietuvoje pienas paprasčiausiai per brangus“, – aiškina p. Kaikaris.Jis pabrėžia ir konkurencinį pranašumą prieš didžiuosiuos perdirbėjus, – savas pienas, melžiamas iš karvių, kurių racionas pritaikytas konkretiems produktams.Be to, kai žaliava tiekiama iš savo fermų, o ne atvežama iš Vokietijos ar Estijos, gana daug sutaupoma logistikai.„Mes nesame kooperatyvo, kuris perdirba savo narių pieną, atmaina, o stambūs gamintojai, valdantys visą produktų grandinę“, – skirtumus tarp ūkininkų kuriamų perdirbimo įmonių ir Žagarės pieninės dėsto p. Kaikaris.Jis paaiškina ir kodėl jų negalima lyginti su kooperatyvu, Skaistgiryje bus amerikietiško tipo gamyba – stambios fermos, kuriose pienas melžiant karves pilamas tiesiai į pienvežius. Atvežtas sunkvežimiais, jis iš karto pradedamas perdirbti.„Dabar Lietuvoje pienas pirmiausia supilamas į talpyklas prie fermų, po to pervežamas ir supilamas į talpyklas prie gamyklų. Pas mus nebus šių grandžių. Fermos nuo gamyklų nutolę ne kelis šimtus, bet keliolika kilometrų“, – apie paslėptus rezervus taupymui aiškina p. Kaikaris.Ne visi stambūs ūkininkai kelią plėstis ir investuoti į šį sektorių vertina kaip teisingus žingsnius.„Šiandien Europos pieno rinkoje pieno perteklius, ir tai mažina supirkimo kainas. Mes patys artimiausioje ateityje investuoti ir plėsti gamybos neplanuojame. Prieš metus ar dvejus, kai kainos nebuvo kritusios, plėtra buvo perspektyvi. Dabar rinkoje tvyro nežinomybė, visi pieno ūkiai, jei skaičiuotume pieno ir jautienos supirkimo kainas, dirba nuostolingai“, – dėlioja Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“, laikančios per 4.000 melžiamų karvių, savininkas. Bendrovė parduoda daugiau kaip 130 t pieno per dieną.

Šviesi ateitis

„Dabar, kai pieno supirkimo kainos kritusios, galima plėstis. Supirkimo kainos vis tiek kils ir ateityje tai bus stabilus pelningas verslas“, – optimistiškai į ateitį žvelgia p. Kaikaris.Jis pripažįsta, kad turint nuosavą perdirbimo įmonę supirkimo kaina ne visada bus aukštesnė nei žaliavą tiekiant perdirbėjui, tačiau tai galingas derybų ginklas. Vidutiniškai tikimasi, kad pieno supirkimo kaina, jį tiekiant savo įmonei, bus 3–5% aukštesnė, nei tiesiog parduodant didiesiems perdirbėjams.„Pirminės pieno gamybos pelningumą skaičiuojame per 5 metų laikotarpį. Net jei šiandien dirbame nuostolingai, bet visas šio laikotarpio ciklas pelningas. Tai ir teikia optimizmo“, – dėlioja p. Kaikaris.Į naujos įmonės rinkodarą ir prekės ženklų populiarinimą bus investuota 1 mln. Eur. Pasak p. Kaikario, jų stiprybė, kad galės gaminti kokybiškus produktus, nes žino pieno kokybę.„Mes mylime savo karvytes ir tikimės, kad gaminsime ir puikius gaminius“, – dėsto p. Kaikaris.Jis įvardina ir artimiausią tikslą – per metus Žagarės pieninės produkcija bus visose Baltijos valstybėse.„Mūsų mėsos perdirbimo įmonė ŽŪB „Delikatesas“ turi logistikos padalinį, kuris vien Lietuvoje aptarnauja 1.200 nesisteminės prekybos vietų. Šalia mėsos galime gana lengvai pasiūlyti ir pieno produktų. Be to, ši įmonė jau pradeda plėtrą Latvijoje“, – dėlioja p. Kaikaris.

Be tinklų neišsivers

„Šiandien bazinio riebumo pieną iš ūkininkų galima pirkti už 23 euro centus. Koks skirtumas, ar jį parduosi už tiek savo gamyklai, ar išveši kitiems. Jei produkciją eksportuosi, dirbsi nuostolingai. Jei gaminius parduosi Lietuvoje, dirbsi pelningai“, – paprastai aiškina Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ (NM), kuri valdo Alytaus pieninę, valdybos pirmininkas.Ponas Dundulis apie Žagarės pieninės ateitį kalba paprastai, jei gaminiai nebus parduodami tinklams, logistika juos vežiojant po tūkstančius nesisteminių prekybos vietų suvalgys visą galimą pelną. Be to, ŽP pajėgumas toks, kad vien nesisteminės prekybos jiems neužteks.„Jei pajudės eksporto rinkos, didieji perdirbėjai nuleis savo produkcijos kainas prekybos tinklams. ŽP, kuri neturi eksporto alternatyvos, dirbti pelningai bus sunku. Tai rizikingas projektas“, – aiškina p. Dundulis.NM vadovas priduria, kad kitas perdirbimo įmonės trūkumas – savininkai jai turi skirti ypač daug laiko ir pastangų, nors įmonių grupės krepšelyje šios bendrovės paprastai duoda palyginti nedideles pajamas.Anot p. Dundulio, šansai, kad ŽP pavyks tapti dar viena stipria perdirbėja, ne didesni kaip 50%.„Mes patys, kai pradėjome dirbti Alytaus pieninėje, pirmus metus dirbome ypač pelningai. Tuomet buvo penkerių metų tarpas, kai įmonę reikėjo dotuoti. Dabar vėl dirbame pelningai“, – patirtimi dalinasi p. Dundulis. Jei už Alytaus pieninės nugaros nebūtų NM, būtų bankrutavusi.Straipsnis balandžio 9 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių agroverslo bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Agrochema, UAB163.6332.370192
Mars Lietuva, UAB150.71310.734798
Baltic Agro, UAB161.087942115
Pieno žvaigždės, AB150.1261.731302
Kauno grūdai, AB304.9859.657772
Agrokoncerno grūdai, UAB230.7355.11084
Linas Agro, AB390.4124.942131
Rokiškio sūris, AB205.05813.343992
Žemaitijos pienas, AB147.61613.1411.215
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Kviečiai (Euronext)Eur/t179,750,00
Rapsai (Euronext)Eur/t369,000,75
Kukurūzai (Euronext)Eur/t174,50-0,71
Kviečiai (JAV)USD/bu.536,750,00
Kukurūzai (JAV)USD/bu.378,000,00
Sojos pupelės (JAV)USD/bu.980,750,00
Sojos rupiniai (JAV)USD/bu.311,900,00
Sojų aliejus (JAV)USD/bu.33,130,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Skerdenos (JAV)USD/100lb.115,750,00
Veršeliai (JAV)USD/100lb.146,100,00
Kiaulienos korpusai (JAV)USD/100lb.71,550,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Cukrus (ICE)USD/t413,701,12
Kava Arabica (ICE)USD/100lb.125,850,00
Kava Robusta (ICE)USD/100lb.2.181,000,65
Kakava (ICE)USD/100lb.1.535,00-0,78
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
26 Kooperatyvas „Lietuviški javai“ 784,3% Kauno
38 UAB „Juodoji audinė“ 646,5% Kauno
215 UAB „Auminga“ 256,4% Marijampolės
242 KB „Baltoji plunksnelė“ 244,3% Kauno
365 UAB „Gerilita“ 190,3% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau