Vilnius – optimalus „Ahlstrom“ pasirinkimas (interviu)

Publikuota: 2014-09-06
Atnaujinta 2015-05-29 17:04
Sakari Ahdekivi, „Ahlstrom“ finansų direktorius
Sakari Ahdekivi, „Ahlstrom“ finansų direktorius Nuotrauka: JUDITOS GRIGELYTĖS („VERSLO ŽINIOS")
„Verslo žinios“

Šį mėnesį Vilniuje darbą pradeda Suomijos bendrovės „Ahlstrom“ finansinių paslaugų ir klientų aptarnavimo centras, teiksiantis paslaugas Europos, Vidurio Azijos ir Afrikos rinkoms. Sakari Ahdekivi, bendrovės, daugiau nei 20-yje pasaulio šalių gaminančios aukštos kokybės techninį pluoštą automobilių, statybos, maisto, energetikos pramonei, finansų direktorius, tvirtina, kad tokiam centrui Vilnius yra optimalus pasirinkimas pirmiausia dėl kvalifikuotų specialistų.

Ponas Ahdekivi pokalbį pradeda nuo komplimentų Lietuvai: jo įspūdžiai apie šalį yra tik geri ir jis įsitikinęs, kad lietuviai moka konstruktyviai dirbti. Tokią patirtį jis įgijo ankstesnėje darbovietėje – farmacijos produktų prekybos kompanijos „Tamro“, kur drauge su kolegomis iš Baltijos šalių teko pertvarkyti kompanijos veiklą regione, į vieną darinį sujungiant Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veikiančius „Tamro“ padalinius.„Todėl prieš 7 mėnesius atėjęs dirbti į „Ahlstrom“ apsidžiaugiau, kad bendrovė yra nusprendusi Vilniuje kurti finansinių paslaugų ir klientų aptarnavimo centrą. Mano nuomone, tai itin geras pasirinkimas“, – tvirtina p. Ahdekivi.

Kokių didžiausių Vilniaus pranašumų matote?

Esame pasaulinė bendrovė, tačiau ne verslo milžinė – mūsų metiniai pardavimai siekia apie 1 mlrd. Eur. Vargu ar būtų buvę išmintinga kurtis kuriame nors pasaulio didmiesčių ir ten konkuruoti su daugybe pasaulinio lygio dalyvių, todėl Vilnius mums yra optimalus pasirinkimas dėl savo dydžio. Kitas didžiulis Vilniaus pranašumas yra žmonės, turintys puikų išsilavinimą ir užsienio kalbų žinių. Buvome maloniai nustebę dėl darbuotojų, kuriuos pavyko rasti, kompetencijos. Puiki ir vieta, kur ketiname šį rugsėjį įsikraustyti, – dirbsime centrinėje miesto dalyje, netoli „Panoramos“ prekybos centro.Matau dar vieną pliusą – į Vilnių iš Helsinkio patekti galima greitai ir paprastai, nes skrydis trunka kiek ilgiau nei valandą, o iš Vilniaus oro uosto lengva pasiekti miesto centrą. Logistikos prasme Vilnius mums yra geresnis pasirinkimas nei, tarkime, kuris nors Lenkijos miestų.

Ar greitai pavyko rasti tinkamų specialistų?

Daugiausia mums reikėjo finansų ir apskaitos specialistų – žmonių, turinčių gerą išsilavinimą, pageidautina, darbo patirtį panašioje sferoje. Kai kuriais atvejais buvo ir specifinių reikalavimų – gerai mokėti ne tik anglų, bet ir prancūzų, vokiečių ar italų kalbas. Tokių darbuotojų sugebėjome rasti, nekilo rimtesnių bėdų. Žinoma, paieškos užėmė laiko, tačiau pradinę komandą suformuoti pavyko, į grafikus tilpome.

Kiek žmonių bus įdarbinta Vilniuje?

Rugsėjį pradedame su 35 žmonių komanda, vėliau darbuotojų skaičius augs. Visos „Ahlstrom“ finansinės ir klientų aptarnavimo paslaugos, be kelių išimčių, į Vilnių iš kitų Europos valstybių bus perkeliamos pamažu, šalis po šalies. Naujasis centras teiks paslaugas Europos, Vidurio Azijos ir Afrikos rinkoms, o šiuo metu dauguma šių paslaugų sutelkta įvairiose Europos šalyse. Planuojame, kad pirmiausia jos bus perkeltos iš Švedijos ir Jungtinės Karalystės, kitas žingsnis bus perkėlimas iš Vokietijos ir Prancūzijos, vėliau iš kitų šalių. Visą procesą planuojame baigti 2015 m. pradžioje, tada centre Vilniuje dirbs apie 70 darbuotojų. Planuojame, kad dar vėliau finansines paslaugas į Vilnių perkelsime ir iš Jungtinių Valstijų, ten paliksime tik klientų aptarnavimo struktūrą.

Investuotojai Lietuvą renkasi ir dėl palyginti nebrangios darbo jėgos. Kiek šis kriterijus buvo svarbus „Ahlstrom“ pasirinkimui?

Tai buvo vienas kriterijų. Centralizuodami savo finansų ir darbo su klientais paslaugas, neieškojome brangios Vakarų Europos šalies, nes stengėmės sumažinti sąnaudas. Žvalgėmės po mažiau brangias Europos valstybes.Tačiau lėmė ne vien norai mažinti sąnaudas – svarbiausias kriterijus buvo galimybė čia rasti pakankamai reikalingų kompetencijų specialistų.

Ar matote didelių skirtumų tarp verslo sąlygų Šiaurės šalyse ir Lietuvoje?

Dar vienas Lietuvos pranašumų yra tai, kad verslo kultūros skirtumai nėra dideli. Mes gana gerai suprantame vieni kitus.

O kaip skiriasi žmonių bendravimas, požiūris į problemų sprendimus, darbo kultūrą?

Ankstesniame darbe man teko nemažai dirbti su estais, latviais bei lietuviais ir aiškiai mačiau, kad kuo toliau į pietus, tuo žmonės gyvesni. Pavyzdžiui, per darbuotojų susirinkimus Estijoje paprastai neišgirsdavau nė vieno klausimo. Latvijoje darbuotojai užduodavo kelis klausimus, beje, dažnai gana kritiškus. Lietuvoje beveik kiekvieną kartą įsisiūbuodavo audringos diskusijos.Suomio akimis, lietuvių temperamentas ne ką skiriasi nuo tautų, gyvenančių prie Viduržemio jūros. Ne paslaptis, kad mes, suomiai, panašiausi į estus. Žinoma, visa tai daugiau išoriniai skirtumai, o lygindamas darbo efektyvumą skirtumų nelabai matau, tai jau priklauso nuo konkretaus žmogaus. Man svarbiausia, kad žmogus būtų tiesus ir stengtųsi daryti tai, kas prasminga.Man taip pat susidarė įspūdis, kad lietuviai yra daug mažesni biurokratai nei latviai. Gerai nežinau apie lietuvių valdininkus, tačiau verslo visuomenė Lietuvoje yra labai atvira.Gal jūs, kalbėdami apie biurokratinius suvaržymus Lietuvoje, šiek tiek perdedate – čia tikrai nėra blogiau nei kitose šalyse. Pavyzdžiui, įgyvendinant mūsų projektą Vilniuje nepasitaikė vėlavimo, kurio priežastis būtų biurokratinės kliūtys.

Kiek bendrovė planuoja investuoti į centro sukūrimą Vilniuje?

Tai ne gamybos projektas, o paslaugų perkėlimas, todėl tiesioginės kapitalinės investicijos nebus labai didelės. Daugiausia teks investuoti į žmonių mokymą, kad centras galėtų tinkamai atlikti funkcijas. Kalbame apie kelių šimtų tūkstančių eurų investicijas.Kapitalinės investicijos į gamybinius projektus visada būna kur kas didesnės – tarkime, šiuo metu kompanija planuoja gamybinį projektą Kinijoje, į jį investicijos sieks apie 15 mln. Eur.

Kiek laiko prireikė „Ahlstrom“ priimti sprendimą dėl paslaugų centro kūrimo Vilniuje?

Kai buvo priimamas sprendimas, bendrovėje dar nedirbau, tačiau žinau, kad diskusijos pradėtos 2013 m. pradžioje, o sprendimas priimtas metų pabaigoje. Užtruko kiek daugiau nei 7 mėnesius.

Kokių buvo kitų galimų alternatyvų, kurias analizavo „Ahlstrom“?

Ilgajame sąraše buvo nemažai Rytų Europos šalių. Lenkija, kaip ir Lietuva, pateko į trumpąjį sąrašą. Tačiau prastesnis susisiekimas ir ne toks geras užsienio kalbų mokėjimas lėmė, kad pasirinkta Lietuva.

Per kiek laiko „Ahlstrom“ paprastai priima sprendimus dėl investicijų ar įsigijimų užsienyje?

Tai gana ilgas procesas, ypač sprendžiant dėl investicijų į gamybą, nes reikia įvertinti daug veiksnių. Laikas, per kurį gali grįžti investuotos lėšos, apsisprendžiant paprastai būna pagrindinis kriterijus.

Šiemet „Ahlstrom“ paskelbė pradedanti veiklos optimizavimo programą, o Vilniaus projektas yra viena šios programos dalių. Kodėl nutarta imtis šios programos ir kokio ekonominio efekto tikimasi?

„Ahlstrom“ neseniai pardavė kai kuriuos savo padalinius, todėl sumažėjo bendrovės pardavimai. Tačiau liko didesniems poreikiams pritaikyta struktūra, ypač pardavimo ir administravimo, todėl kilo būtinybė ją koreguoti ir pritaikyti dabartiniams poreikiams ir dabartiniams pardavimo mastams. Optimizavimo programoje numatyta per 300 priemonių ir iniciatyvų bendrovės padaliniuose visame pasaulyje. Daugiausia priemonių numatyta centralizuojant pardavimo ir administravimo funkcijas, tačiau peržiūrime ir gamyklų veiklą, kad jos būtų efektyvesnės.Per metus įgyvendinę optimizavimo programą kompanijos sąnaudas tikimės sumažinti apie 50 mln. Eur.Interviu publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Elektroniniai važtaraščiai padėjo aptikti nelegalias vadovo statybas 1

Šių metų liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros...

Finansai
2018.07.18
„Sodra“ paaiškina, kaip keisis išmokos po mokesčių reformos 2

„Sodra“ sulaukia nemažai klausimų iš gyventojų, kaip 2019 m. keisis įvairios socialinio draudimo išmokos.

Finansai
2018.07.18
54.000 Lietuvos gyventojų sulauks VMI laiškų 5

Gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 4

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
Jeffas Bezosas tapo turtingiausiu žmogumi šių laikų istorijoje 4

El. prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo ir vadovo Jeffo Bezoso turto vertė pirmadienį perkopė 150 mlrd. USD.

Vadyba
2018.07.17
Trumpesni senaties terminai – mažiau delspinigių Premium 1

Trumpesnis senaties terminas Lietuvoje pagerins mokestinę aplinką. Jo sutrumpinimas nuo 3 iki 5 metų rodo,...

Finansai
2018.07.17
VMI paaiškina Seimo priimtus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus 14

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja apie šių metų birželio 28 d. Seimo priimtus Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.07.17
Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium 2

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Verslo aplinka
2018.07.17
Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 2

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
„TransferGo“ gavo elektroninių pinigų licenciją 3

Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją piniginių perlaidų startuoliui „TransferGo“.

Technologijos
2018.07.16
Didžiausių Lietuvos bendrovių TOP 1000: verslas nusiteikęs optimistiškai Premium 2

Įvairių sričių įmonių vadovai džiugiai nusiteikę ne tik kalbėdami apie praėjusių metų rezultatus, bet ir...

Verslo klasė
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Agrokoncerną vejasi trąšų muitai Premium 3

Muitinės departamentas (MD) įsivėlė į ikiteisminį ginčą su rusiškų trąšų importuotojais dėl priskaičiuotų...

Agroverslas
2018.07.16
Ar svarbu, kas moka mokesčius nuo algos 34

Nuo 2019 m. Lietuvoje įsigalioja nauja atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai „Sodros“ įmokos bus konsoliduotos...

Finansai
2018.07.14
Dvigubos atsakomybės už nesumokėtus mokesčius nebebus 1

Įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimams, asmuo už mokestinius pažeidimus nebus baudžiamas du...

Finansai
2018.07.13
Apklausa: sumažėjo manančių, kad būstas brangs 2

Šių metų antrąjį ketvirtį sumažėjo gyventojų dalis, manančių, kad per ateinančius 12 mėnesių būstas brangs.

Statyba ir NT
2018.07.12
VMI galės atskleisti daugiau informacijos apie mokesčių mokėtoją 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma, ar mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia...

Finansai
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Teismas gyventojui leido atskaityti palūkanas Premium

Parduodant nekilnojamąjį turtą, obligacijas ar automobilį ir apskaičiuojant mokesčius, prie jų įsigijimo...

Finansai
2018.07.10
Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams Rėmėjo turinys

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą.

2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau