Vien geri norai elektromobilio neįkrauna

Publikuota: 2015-01-10
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
Autorius „Verslo žinios“

Per kelis mėnesius viena po kitos dygusios elektromobilių įkrovos stotelės sukūrė klaidingą įspūdį, kad bent jau didžiuosiuose šalies miestuose be lašo degalų riedėti pasiryžę entuziastai turėtų nesusidurti su didesniais rūpesčiais.

Tikrovė, su kuria susiduria elektromobilių vairuotojai, rūsti. Norintiesiems riedėti be kliūčių reikia ne tik pasvarstyti apie įkrovos stotelės įrengimą greta namų, bet ir dėlioti kasdienį maršrutą taip, kad elektros energijos užtektų iki artimiausio įkrovimo taško mieste.

Tirpstantys kilometrai

Elektromobilių gamintojai sako, kad mieste jie nuvažiuoja maždaug 100 km atstumą. Tai kol kas daugiau teorija, ne praktika, nes norint nukeliauti 100 „elektrinių“ kilometrų vairuotojui tenka pasistengti. Kelionę prisieina planuoti keliomis sankryžomis į priekį, mat riedėjimas nuo kalno ar iki raudonai įsižiebusio šviesoforo reiškia atgal į bateriją grįžtančią energiją. Nepaisantys ekonomiško važiavimo principų matys akimirksniu tuštėjančią bateriją.Elektrinis „Volkswagen e-Up!“ pajudėjus informavo, kad nuvažiuosiu 112 km. Užmiestyje nuvažiavusi 16 kilometrų pamačiau, kad „elektrinis“ atstumas sumažėjo 30 km. Po 30 tikrų kilometrų „elektrinio“ atstumo liko pusė, tad pasukau miesto link, pakeliui bandydama kuo daugiau riedėti. Kuriozu tapo juokingas sutapimas: pyptelėjau ne vietoje į gatvę žengiančiam praeiviui ir pamačiau, kad likęs galimas nuvažiuoti atstumas sumažėjo kilometru.„Eco +“ režimas, išjungiantis visas energiją ryjančias automobilio sistemas, pridėjo papildomus 8 kilometrus, bet be šildymo sistemos automobilyje lietuvišką žiemą – lyg šaldytuve. Taupaus važiavimo specialistai rekomenduoja šildytis ne kondicionieriumi, o šildomomis sėdynėmis, tačiau ką daryti su stingstančiomis rankomis bei kojomis?Vilniaus valdžia įrengė 8 km eismo juostų, skirtų ne tik viešajam transportui, bet ir elektromobiliams. Norint tinkamai išnaudoti važiavimą elektromobiliu ir padidinti jo nuvažiuojamą atstumą, tokių juostų reikėtų daugiau ir, pageidautina, leidžiantis nuo visų Vilniaus kalnų, kad elektrinių transporto priemonių vairuotojai galėtų netrukdomi riedėti ir krauti baterijas. Štai, pvz., nuriedėjusi nuo Gariūnų turgavietės kalno „atgavau“ 6 km, nusileidusi žemyn Teodoro Narbuto gatve – 3 km.

„Atsiprašome, neveikia“

Įkrauti išsekusią bateriją pasukau vienintelės Vilniaus greitos įkrovos stotelės link, mat kita alternatyva buvo kelios valandos trypčiojimo greta „Volkswagen“ centro. Borto kompiuteris rodė, kad man liko 12 elektrinių kilometrų, o įkrovos stotelė pasitiko užrašu „Atsiprašome, laikinai neveikia“.Paaiškėjo, kad kompanijų LESTO, „Nissan“, Susisiekimo ministerijos ir „NT Valda“ drauge atidaryta įkrovos stotelė neveikia beveik savaitę. LESTO atstovai patikino siekiantys kuo greičiau atkurti stotelės veiklą, bet kol kas neaišku, kokio remonto prireiks ir kiek jis truks. Praradimą pajusti turėtų ne vienas, mat, skaičiuoja LESTO, nemokamai per pusvalandį įkrauti bateriją kasdien čia sustoja 4–5 elektromobiliai.Vėliau paaiškėjo, kad net veikianti stotelė nepradžiugintų, mat „Volkswagen“ elektromobiliui ji netiktų. Pastarojo bateriją gamintojai įkrauna naudodami „Combo 2“ krovos standartą, o centre esančios stotelės krovimo standartas – „Chademo“. „Combo“ standartą naudoja ir BMW, „Audi“, „Ford, „Porsche“ bei „Daimler“ ir „General Motors“ koncernai, „Chademo“ kaip greitos įkrovos standartą pasirinko „Nissan“, „Mitsubishi“, „Subaru“ gaminantis „Fuji“ koncernas, „Toyota“. Dalies gamintojų automobiliai „supranta“ trečiąjį krovimo standartą – „Mennekes“.

Įkrauti nėra kur

Vilniaus savivaldybė rugpjūčio pradžioje paskelbė dar bent 9 vietas, kur galima įkrauti elektromobilį, tačiau pradėjus tikrinti informaciją paaiškėjo, kad įkrovos stotelių perpus mažiau, o trejose iš jų – reikalingi leidimai. Taigi, vienintelė vieša įkrovos stotelė – neveikianti Vilniaus centre.Prekybos centro „Ozas“ vadovė Inga Navickaitė pasakojo, kad įkrovos stotelių pirmajame stovėjimo aikštelės aukšte prekybos centras nebeturi maždaug pusmetį. Anot pašnekovės, neužteko naudotojų.„Naudojimas nepateisino lūkesčių, todėl gal prieš pusmetį paskambinome įrangos gamintojui, kad išmontuotų stoteles“, – sako p. Navickaitė.Anot jos, jei tik atsirastų daugiau elektromobilių vairuotojų, kurie dažniau naudotųsi įkrovos stotelėmis, prekybos centras svarstytų galimybę susigrąžinti įrangą.Savivaldybės informacijoje nurodytos ir dvi padangomis prekiaujančio tinklo „Vianor“ stotelės. Susisiekus su tinklo atstovais paaiškėjo, kad įkrauti elektromobilį galima tik Šiauliuose, Vilniuje statyti stoteles planų buvo, tačiau šie – pasikeitė. Nuo liepos įkrovos stotelės nebėra ir prie Energetikos ir technikos muziejaus. Leidimo įsikrauti galima prašyti Susisiekimo ministerijoje, UAB „Arginta“ ir UAB „Fakto“ automobilių centro vadovybių bei naujajame „Volkswagen“ centre Savanorių prospekte.

Krauti iš kištukinio lizdo

Gelbėjimosi šiaudu tapo reklamos gamybos loftas „Plastilinas“. Bendrovė leido automobilį įvaryti į angarą ir įkrauti bateriją. Tiesa, laukimas, kol kroviklio lizdas ims šviesti žaliai, pranešdamas, kad baterija įkrauta, užtruko beveik 9 valandas. Idėją bateriją įkrauti daugiabučio kieme naudojant ilgintuvą teko pamiršti, mat ilgintuvo laidas gali neatlaikyti jam tenkančios įtampos ir išsilydyti, tad geriausia įkrauti automobilį jungiant kroviklio laidą tiesiai į kištukinį lizdą.Tokiu patarimu be vargo gali pasinaudoti elektromobilių savininkai, nakčiai juos paliekantys garažuose, tačiau ką daryti tiems, kurių transporto priemonės nakvoja lauke prie šaligatvio? Laurynas Jokužis, Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas, patvirtina, kad šiandien elektromobilių vairuotojams turėti nuosavą stotelę įkrovai būtina. Anot jo, paprasčiausia įkrovos stotelė, kurią pagamintų elektromobilių įkrovos parką įrengusi UAB „Elinta“, kainuotų apie 1.500 Lt (434,4 Eur). Pavyzdžiui, greitos įkrovos stotelė Vilniaus centre kainavo apie 30.000 Eur (103.000 Lt).

Atstumas ir infrastruktūra

Visgi tikėtis, kad neilgai trukus lietuviai riedės girdėdami tik padangų garsą, iki 60 km/val., įsibėgės per 4–5 sek., o į atmosferą neišleis nė gramo teršalų, – anksti. Bandantys elektromobilius dažniausiai lieka sužavėti, tačiau tam, kad elektromobilis taptų masinio vartojimo preke, trūksta dviejų elementų: didesnio nuvažiuojamo atstumo ir infrastruktūros.2013 m. rudenį greitkelyje Vilnius–Kaunas buvo atidarytos dvi greitos įkrovos stotelės, palaikančios kelis skirtingus krovimo formatus. Skaičiuojama, kad iki 2020 m. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda atsiras 12 greitos įkrovos stotelių, o kelyje „Via Baltica“ – 7. Pasak p. Jokužio, nors laiko turima gerokai daugiau, per ateinančius porą metų Lietuvoje atsiras dar bent 20 įkrovos stotelių. Be to, elektromobiliams skirtos infrastruktūros daugės, mat tą nurodo Europos Sąjungos (ES) direktyvos. Iki 2020 m. Lietuvoje bus pastatyta apie 400 greito ir vidutinio spartumo įkrovos stotelių, pašnekovas tikina, kad pradžiai jų pakaktų ir mažiau.„Lietuvoje užtektų 200–300 vidutinio spartumo ir 20 greito krovimo taškų“, – sako p. Jokužis.Vilniuje yra 8 km eismo juostų, skirtų viešajam transportui ir elektromobiliams. Jų reikėtų daugiau ir, pageidautina, leidžiantis nuo visų Vilniaus kalnų.Straipsnis gruodžio 19 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau