Dzūkijos verslas tuščių nišų nepalieka

Publikuota: 2013-05-05
Nuotrauka: Zitos Stankevičienės
Autorius  

Alytaus apskritis vis aiškiau sluoksniuojasi pagal ekonominius rodiklius – kyla Alytus ir Druskininkai, o Lazdijų ir Varėnos perspektyvos nepiešiamos rožinėmis spalvomis.

Alytuje statoma naujų gamyklų, į Druskininkus didėja turistų srautai. Lazdijai ir Varėna tarsi lieka kaimynų šešėlyje.„Matome, kad įmonės, kurios sugebėjo atlaikyti sunkmetį, optimistiškai žiūri į ateitį. Įdomu, kad net bankrutavus atskiroms bendrovėms jų vietą iš karto užėmė kitos. Tuščių nišų nėra. Kita vertus, gana daug mėginimų kurti feniksus“, – padėtį apibūdina Mantas Karalius, UAB „Lankava“ direktorius. Jis prognozuoja tvarų augimą ir Alytaus regiono atsigavimą. Jam pritaria ir kiti vietos verslininkai.„Vietoje nestovime. Kuriama naujų įmonių, plečiasi mūsų pramonės parkas. Tai junta ir dirbančios bendrovės, nes daugiau darbo vietų ir daugiau vartojama. Tačiau iki buvusių pramoninės gamybos mastų ir tada dirbusių žmonių skaičiaus mums dar toli“, – pasakoja Petras Riauba, mėsos perdirbimo UAB „Riamona“ direktorius.Verslininkas sako, kad viena iš nuosmukio priežasčių – net ne sunkmetis, o emigracija. Paprasčiausiai mažiau vartotojų.

Emigrantų pinigai Dėl emigracijos nukraujavo visas regionas, tačiau patirta ne tik nuostolių. Kraštui iš dalies padeda atsigauti grįžtantys pinigai žmonių, išvažiavusių dirbti į užsienį.„Jaunų šeimų vyrai dirba užsienyje, o Lietuvoje likusios jų šeimos. Statomi namai, kad būtų kur grįžti senatvėje“, – apie naudą iš išvažiavusiųjų pasakoja p. Karalius. Jis neskaičiuoja, kiek apyvartos gali suteikti tokie pirkėjai.Ponas Karalius įvardija ir Dzūkijos regionų skirtumus. Kuo arčiau Lenkijos siena, tuo daugiau žmonių važiuoja apsipirkti į valstybę kaimynę ir kartu mažina krašto patrauklumą lietuviškam verslui. Be to, Lazdijai, Varėna – nedideli miestai ir gyventojų juose vis mažėja.„Augimo šiuose kraštuose nebus, todėl mes ten neįrengiame parduotuvių. Didesniam prekybininkui šiandien įdomus tik Alytaus miestas, iš kurio galima pasiekti ir gretimus regionus“, – teigia p. Karalius.Savo mintis „Lankavos“ vadovas grindžia faktais: apskrities centre kuriasi naujų, nors nedidelių, pramonės įmonių. Daugėja darbo vietų. Mažesni krašto miestai traukiasi. Žmonės išvažiuoja į užsienį, Vilnių ir Kauną. Alytus pasiekė gyventojų mažėjimo ribą.„Matome, kad žmonės savo gyvenimą sieja su miestu. Perka sklypus, stato namus. Kartu ateina ir investicijos. Kitas miestas, galintis augti, – Druskininkai. Ten daug investuojama, kuriami verslai“, – porina p. Karalius.

Kyla gamyklos„Mes įsikūrę Alytaus pramonės rajone ir pro langą matau, kad šalia statomos dvi naujos gamyklos. Tai džiugina“, – sako Rimas Raščius, transporto bendrovės UAB „Vilktukas“ direktorius.Šis verslininkas taip pat planuoja plėtrą – įdarbins keletą naujų žmonių, pirks įrangos. Jis viliasi, kad augimas, nors nedidelis, bus gana stabilus ir ilgas. Ponas Raščius įvardija ir vieną iš miesto pranašumų: bankrutavus kelioms didelėms įmonėms, statytoms dar sovietų laikais, yra daug patalpų, turinčių reikalingą infrastruktūrą. Jos patrauklios mažiems gamintojams. „Naujų žmonių priimsime, kad mažėtų krūvis jau dirbantiesiems. Investuojame ir geriname darbo sąlygas. Jei nuotaikos būtų prastos, šioms sritims lėšų neskirtume“, – aiškina p. Raščius.Tai, kad kuriama naujų bendrovių, mato ir verslininko kolegos. „Kuriasi naujų įmonių. Dauguma – prekybinių. Grįžta, tik kitais pavadinimais, bankrutavę verslininkai“, – vietos verslo tendencijas aiškina p. Karalius. Kad regionas atsigauna, byloja ir tai, kad „Lankava“ kasmet pajamas didina po keletą procentų.Auga ir paslaugų sektoriusAlytaus paslaugų sektorius dar negali pasigirti pajamų šuoliais, tačiau ir čia juntamas pagyvėjimas.„Klientų daugėja. Pajutome Europos krepšinio čempionato naudą. Buvo sukurta infrastruktūra, daugėja sporto renginių, į juos atvažiuoja daug žmonių ir apsistoja pas mus. Kita naudinga sritis – ES finansuojami projektai. Prie jų dirba nevietiniai žmonės“, – sako Irena Borevičienė, viešbučio ir restorano „Senas namas“ (SN) vadovė.Po čempionato vykstantys renginiai SN klientų srautą padidino iki 10%. Tai atsvara užsieniečiams, kurie lankydavo didžiausias pramonės įmones. Žlugus arba veiklą sumažinus didelėms gamykloms, sumažėjo ir miesto svečių. Lietuviai – tik 17% SN klientų.„Turistus ir poilsiautojus traukia Druskininkai. Alytus nėra pervažiuojamas ar kurortinis miestas. Kita vertus, Druskininkuose vien viešbutis neįdomu. Neturint SPA ar sveikatingumo centro, nėra ko veikti“, – verslo specifiką aiškina p. Borevičienė. Kaip kitą traukos centrą ji įvardija Vilnių, iki kurio – tik 100 km.Net į įmones atvažiuojantys svečiai apgyvendinami Druskininkuose arba Vilniuje. Žmonėms ten smagiau ir daugiau veiklos laisvalaikiu. Išplėtotos pramogų infrastruktūros Alytuje nėra.Lenkams per brangūs„Pernai pagaliau peržengėme laukiamą 250.000 turistų srautą – pas mus atvažiavo 261.000 svečių. Tai didžiausias srautas per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – džiaugiasi Rimantas Palionis, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius. Jis vardija ir daugiau skaičių.Bendras lankytojų augimas, palyginti su 2011 m., yra 11%. Rodikliai žavūs, tačiau matomos ir nerimą keliančios tendencijos.„Sparčiai auga turistų srautai iš Rytų valstybių, tačiau matome, kad mažėja lenkų, vokiečių. Mes jiems tampame per brangūs“, – analizuoja p. Palionis ir pastebi, kad kita priežastis, dėl kurios menksta srautas iš Vakarų Europos, – sparčiai investuojama į Lenkijos pajūrio miestus. Jie tiesiogiai jau konkuruoja su Druskininkais.Kiek toliau bus investuojama į kurortą, taip pat neaišku. Šiemet veiklą pradės keli maži viešbučiai. Kalbama apie „Nemuno“ sanatorijos atnaujinimą.„Šiandien Druskininkuose yra 7.500 poilsiautojams skirtų vietų. Skaičiuojama, kad miestui reikia apie 10.000. Per keletą metų šį skaičių pasieksime“, – skaičiuoja p. Palionis ir sako, kad infrastruktūros jau užtenka.Kol kas miestui, kuris stengiasi pritraukti turtingų ir reiklių klientų, tiesiog trūksta kvalifikuotų aptarnavimo sektoriaus darbuotojų. Atokiau neatsigaunama„Vartojimas sunkmečiu sumažėjo ir neatsikuria. Tik maisto prekių vis daugiau parduodama. Statybinių medžiagų rinka nejuda. Kolegų, dirbančių Alytaus mieste, rezultatai geresni nei mūsų“, – analizuoja Kęstutis Jurgelionis, UAB „Staginis“, Varėnos savivaldybėje valdančios 13 parduotuvių, direktorius.Verslininkas vardija priežastis, kodėl toks skirtumas. Alytuje daugiau valstybinių įstaigų, kuriama naujų įmonių. Varėnoje, Lazdijuose naujų verslų nekuriama ir pramonės objektų nestatoma. Gyvuoja tik seni verslai. Vietos savivaldybių ir biudžetinių įstaigų bei įmonių biudžetai sumažinti ir geriausiu atveju pinigų turi tik tiek, kad išsilaikytų.„Gyventojų mažėja, jaunimas išvažiuoja, todėl regiono ateitis miglota“, – aiškina p. Jurgelionis ir apibūdina vietos specifiką. Varėna apsupta miškų, jų priežiūra griežtai reguliuojama. Čia norint kurti naują įmonę ir statyti naują objektą, suformuoti ir įteisinti sklypą būtų sunkiau nei kitur Dzūkijoje.***Perspektyva priklauso nuo EuroposVygantas Zenkevičius, „Danske“ banko Alytaus klientų aptarnavimo centro direktorius:„Alytaus apskrities BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, padidėjo – apskritis atsigauna po sunkmečio, nors nuo šalies vidurkio vis dar atsiliekama. Apskrities nedarbo lygis aukštesnis už visos šalies vidurkį. Pavyzdžiui, 2012 m. vidutinis metinis nedarbo lygis regione – 14,7%. Šalies vidurkis – 13,2%.   Didžiausią regiono BVP dalį sukuria pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veikla. Pramonė jau atsitiesia po krizės ir nuo 2011 m. auga tokiu pat tempu, kaip ir visas Lietuvos ūkis. Gamyba regione tradiciškai telkiama Alytuje ir sukuria apie ketvirtadalį visos apskrities BVP. Be to, didesnės regiono gamybos įmonės prognozuoja tolesnį, nors atsargų, augimą. Druskininkai metai iš metų kuria didžiausią vertę apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje ir pritraukia vis didesnių klientų srautų, didina pardavimą.Varėna ištikima tradicinei specializacijai – perdirba ir prekiauja miško gėrybėmis. Be to, džiugina transporto veiklos atsigavimas, jis taip pat atitinka šalies augimo tempus. Didžiausi transporto sektoriaus mastai – Alytuje, tai gana populiarus verslas ir Druskininkuose. Statybų sektorius regione šiek tiek auga, tačiau iki ikikrizinio lygio dar toli. Stabili didžiųjų regiono kelių tiesimo įmonių veikla. Šios srities perspektyvos labai priklauso nuo ES struktūrinės paramos.Apibendrinant galima pasakyti, kad regiono perspektyvos yra geros toliau plėtoti pagrindines ūkio šakas. Tačiau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, su tuo susijęs silpnas vartojimo augimas. Taip pat bus svarbi bendra ekonominė būklė ES. Nuo to priklauso pramonės produkcijos pardavimas ir vežimų verslas. Geriau nei LietuvojeAlina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė:„Alytaus apskrities įmonių būklė praėjusiais metais taisėsi sparčiau nei likęs šalies verslas. Vienas iš rodiklių – Alytaus apskrities įmonių pradelsti įsiskolinimai. Jie 2012 m. sumažėjo 27%, nors bendras šalies verslo skolų portfelis išaugo 22%. Įsiskolinimų mažėjimą Alytaus apskrityje lėmė pagyvėjęs skolų grąžinimas tarp energetikos ir komunalinių paslaugų bei apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų.Optimistiniai rodikliai ir areštuoto turto eilutėje – šio regiono įmonių areštuoto turto suma 2012 m. sumažėjo beveik 4 kartus – iki 115 mln. Lt. Šalies mastu ji išaugo 300 mln. Lt, iki 2,4 mlrd. Lt. Bankroto atvejų Alytaus apskrityje sumažėjo 12%, kai visoje šalyje padidėjo 5%.  Šių metų I ketvirtį analogiška statistika taip pat nuteikia optimistiškai. Šalyje bankrutavo 419 įmonių, arba 85 daugiau nei metais anksčiau, o Alytaus regionas buvo išimtis – čia bankroto atvejų skaičius I ketvirtį beveik nepakito. Vis dėlto, vertinant įmonių mokumą, Alytaus apskritis kartu su vakarinėmis ir pietrytinėmis Lietuvos apskritimis pasižymi mažesne mokių įmonių dalimi. Tokių bendrovių čia – iki 70%.Įdomu, kad Alytaus apskrityje veikiančioms įmonėms dažniau nei įmonėms iš panašių regionų vadovauja jaunesni direktoriai. Taip pat Alytaus, kaip ir Vilniaus ar Klaipėdos, įmonės, palyginti su veikiančiomis Vidurio Lietuvoje, pasižymi nuolat kintančiu darbuotojų skaičiumi. Minėtų apskričių įmonės dažniau vėluoja laiku pateikti finansines savo ataskaitas Juridinių asmenų registrui, o ir jų finansiniai rezultatai prastesni.    Iliustracijos Nuotrauka; Lentelė; Stulpai; PyragasKomentaraiRimas Raščius, UAB „Vilktukas“ direktorius: „Mes įsikūrę Alytaus pramonės rajone ir pro langą matau, kad šalia statomos dvi naujos gamyklos. Tai džiugina.“Petras Riauba, UAB „Riamona“ direktorius: „Vietoje nestovime. Kuriama naujų įmonių, plečiasi mūsų pramonės parkas. Tai junta ir vietinės jau veikiančios įmonės. Tačiau iki buvusių pramoninės gamybos mastų mums dar toli.“ Irena Borevičienė, viešbučio ir restorano „Senas namas“ vadovė: „Pajutome Europos krepšinio čempionato naudą. Buvo sukurta infrastruktūra, daugėja sporto renginių, į juos atvažiuoja gana daug žmonių ir jie apsistoja pas mus.“Mantas Karalius, UAB „Lankava“ direktorius: „Mus gelbėja ir emigrantų pinigai. Jaunų šeimų vyrai dirba užsienyje, o Lietuvoje likusios jų šeimos. Statomi namai, kad būtų kur grįžti senatvėje.“Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau