Koks maistas, tokios ir dėmės

Publikuota: 2017-09-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Višegrado grupės valstybėms pasipiktinus, kad jų piliečiams tiekiami ne tokios pačios kokybės produktai kaip ES senbuvėms, pagaliau prabilo ilgai šios problemos „nemačiusios“ atsakingos Lietuvos institucijos.

„Nėra paslaptis, kad to paties prekės ženklo produktai, parduodami Lietuvoje ir kitose šalyse, yra skirtingi. Nors prekės ženklas tas pats, bet produktas, pirktas Vokietijos ar Austrijos rinkoje, žinoma, bus kokybiškesnis“, – vakar dėstė Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras, pristatydamas tų pačių maisto produktų, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, tyrimą. Jį atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Kaip ministrui jau buvo „žinoma“, Lietuvai skirtų maisto gaminių kokybė smarkiai atsiliko nuo vokiečiams tiekiamų produktų. Tiesa, apie 80% Lietuvos vartotojų ir be tyrimo manė ar žinojo negaunantys tos kokybės, kurią gauna vokiečiai, austrai ar kitos, „pirmos rūšies“, valstybės vartotojai. Tad turime ne tik dviejų greičių Europą – turime ir antrarūšius antrarūšės produkcijos vartotojus. Tik neteko girdėti, kad kuri nors Lietuvos už maisto (ir ne tik) produktų saugą atsakinga institucija, ministerija ar Vyriausybės vadovas būtų kėlę ES šią problemą. Užtat Višegrado grupės valstybės – Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija – jau kurį laiką mėgina įtikinti Europos Komisiją (EK), atsakingą už produktų kokybę Bendrijoje, kad ši atkreiptų dėmesį į nevienodos kokybės produktų problemą ES. Šių metų vasarį Gabriela Matečna, Slovakijos žemės ūkio ministrė, sakė, kad maždaug pusė šioje šalyje parduodamų maisto produktų kokybe ir sudėtimi skiriasi nuo tų pačių prekės ženklų, parduodamų gretimojoje Austrijoje. Politikė jau tada žadėjo kelti šį klausimą Bendrijoje.

VMVT tyrimas parodė, kad analogiško pavadinimo produktų receptūra Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi ne tik šokolado gabaliukų ar konservantų kiekiu – problema kur kas rimtesnė: į daugelį ant lietuvių stalo gulančių produktų vietoj sveikesnio augalinio aliejaus (saulėgrąžų, kaip vokiečiams) dedamas palmių aliejus – hidrintas jis vadinamas riebalu žudiku. Sunku patikėti, kad VMVT ar Žemės ūkio ministerijos specialistai, jei jie išties kompetentingi, nežinojo apie prastesnės kokybės produktus.

Kol kas gana absurdiškai skamba, pvz., „Henkel“ firmos, gaminančios populiarius „Persil“ skalbimo miltelius, aiškinimas Slovakijos portalui „Slovak Spectator“, esą kokybės skirtumą lemia vartotojų įpročiai. Ji teigia, kad čekai ir slovakai paprastai skalbia aukštesnėje temperatūroje, todėl čia parduodami milteliai yra silpnesni nei Vokietijoje. Be to, skirtumus esą lemia ir kitokio pobūdžio vyraujančios drabužių dėmės. Įdomu, kuo gi nuo vokiečių skiriasi čekų, slovakų, lietuvių drabužių dėmės? Turbūt palmių aliejaus gausa...

Kodėl taip ilgai tylėjo eurokomisaras lietuviška pavarde? Vytenis Andriukaitis, už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakingas EK narys, regis, mieliau rūpinosi Afrikos, kitų gerokai nuo ES nutolusių šalių reikalais, gynė Astravo AE, nei domėjosi Bendrijos piliečių sveikata? Ir tik kai kolegos iš Višegrado grupės garsiai prabilo apie problemą, prie jų neseniai prisidėjo tikru eurobiurokratu tampantis p. Andriukaitis. Prieš porą dienų jis dar sykį prabilo apie vienodą maisto produktų kokybės tyrimo metodologiją, tiesa, jau po EK pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio metinės kalbos Europos Parlamente: per ją EK vadovas pasmerkė situaciją, kai maisto gamintojai į kai kurias Europos šalis pristato ne tokias kokybiškas prekes, kaip į likusias. Šiek tiek stebina, kad p. Junckeris ragina valstybes pačioms spręsti šią problemą. Iš tikrųjų turėtų būti sukurtas teisinis reguliavimas – ES direktyva, privaloma visoms Bendrijos narėms.

VŽ nuomone, jei norime būti europiečiai, turime reikalauti lygių teisių. Kelias diskriminacijos panaikinimo link nebus trumpas ir lengvai nueinamas. Tačiau vien tai, kad ES kitąmet žada pradėti išsamų tyrimą, leidžia tikėtis konkretaus rezultato: kad atsiras reglamentavimas ir įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros, skirtingos kokybės produktus į skirtingas rinkas. Tačiau apmaudu, kad ir Lietuvos institucijos, ir šalies deleguotas eurokomisaras „drąsūs“ tapo tik už kitų nugarų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių agroverslo bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Agrochema, UAB163.6332.370192
Pieno žvaigždės, AB150.1261.731302
Kauno grūdai, AB304.9859.657772
Vičiūnai ir Ko, UAB134.043717157
Agrokoncerno grūdai, UAB230.7355.11084
Linas Agro, AB390.4124.942131
Rokiškio sūris, AB205.05813.343992
Žemaitijos pienas, AB147.61613.1411.215
Scandagra, UAB142.7803.045103
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Kviečiai (Euronext)Eur/t179,750,00
Rapsai (Euronext)Eur/t369,000,75
Kukurūzai (Euronext)Eur/t174,50-0,71
Kviečiai (JAV)USD/bu.536,750,00
Kukurūzai (JAV)USD/bu.378,000,00
Sojos pupelės (JAV)USD/bu.980,750,00
Sojos rupiniai (JAV)USD/bu.311,900,00
Sojų aliejus (JAV)USD/bu.33,130,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Skerdenos (JAV)USD/100lb.115,750,00
Veršeliai (JAV)USD/100lb.146,100,00
Kiaulienos korpusai (JAV)USD/100lb.71,550,00
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis, %
Cukrus (ICE)USD/t413,701,12
Kava Arabica (ICE)USD/100lb.125,850,00
Kava Robusta (ICE)USD/100lb.2.181,000,65
Kakava (ICE)USD/100lb.1.535,00-0,78
Atnaujinta: 2017-07-05 11:30. Šaltinis: Bloomberg
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
26 Kooperatyvas „Lietuviški javai“ 784,3% Kauno
38 UAB „Juodoji audinė“ 646,5% Kauno
215 UAB „Auminga“ 256,4% Marijampolės
242 KB „Baltoji plunksnelė“ 244,3% Kauno
365 UAB „Gerilita“ 190,3% Klaipėdos

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau